Šios diskusijos paprastai paaštrėja prieš rinkimus ar ūkininkų protestus, kai pradedamos analizuoti kandidatų turto deklaracijos ir paaiškėja, kad iš ūkio šimtus tūkstančių eurų pajamų gaunantys asmenys Gyventojų pajamų mokesčio sumoka kelis šimtus ar tūkstančius eurų. Kita tema, apie kurią vengiama kalbėti – Lietuvoje tiesioginės išmokos ir kitos išmokos bei subsidijos, kurios sudaro gana ženklią ūkininkų pajamų dalį, skirtingai nuo daugumos ES šalių, išvis neapmokestinamos.
Kalbama, nors už rankos niekas nepagautas, kad kartais tokios schemos, kai žmogus praktiškai nemoka mokesčių, naudojamos ir išgryninimui. Labai patogu pateikti sąskaitą už paslaugas įmonei ir po to grąžinti lėšas pasilikus komisinį mokestį – juk galima susitvarkyti taip, kad nuo gautos sumos praktiškai nieko nereikės atiduoti valstybei.
„Ūkininkų protesto metu viena žinoma Lietuvos žurnalistė paėmė vieno iš ūkininkų pajamų deklaraciją ir įžvelgė pajamų slėpimą. Net paaiškinti kodėl tai nėra mokesčių slėpimas sudėtinga, nes ūkininkas kaip fizinis asmuo ir jo ūkis kaip verslas suplakti į vieną mišinį. Tai neprotinga. Mes, verslas, jau seniai keliame klausimą, kad tai ydinga, nes negali fizinis asmuo su visa atsakomybe ir ūkis kaip verslas, būti suplakta į vieną. Reikia tiesiog pakeisti ūkininkų ūkio juridinį statusą, kad jis būtų kaip mažoji akcinė bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė“, – kalba Gediminas Kvietkauskas, „East West Agro“ vadovas.
Garsioji Igno Hofmano mokesčių deklaracija, sukėlusi aštrias diskusijas traktorių maršo į Vilnių metu.
„Nežinau daugiau ES šalių, kur stambių ūkių ir bendrovių mokesčiai skirtųsi. Mokestinė sistema turėtų būti vieninga. Turime skaičius, kad bendrovės, kaip juridiniai asmenys, iš kiekvieno hektaro vidutiniškai sumoka 326 eurus, o ūkininkai, kaip fiziniai asmenys, tik šiek tiek virš 100. skirtumas milžiniškas“, – sako Petras Puskunigis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas ir sako, kad dauguma stambių modernių ūkių neprieštarauja, kad mokestinė sistema būtų vieninga.
Šiemet deklaruota 2 914 264,21 hektarai žemės, už kurią ūkininkams sumokėtos tiesioginės išmokos.
G. Kvietkauskas sako, kad buvimas juridiniu asmeniu turi pakankamai daug privalumų. Bendrovės gali būti lengvai paveldimos. Dabar, kalbant apie investicijas, negalima net patikrinti realaus fizinio asmens mokumo. Daug vietos šešėliui ir konfliktams.
Visą diskusiją apie ūkininkų mokesčius galite matyti čia.
„Taxlink“ direktorius Justinas Basalykas sako, kad nors ūkininkai dėl amortizacijos moka mažesnį GPM arba jo išvis nemoka, tačiau tai gali atsisukti ir kitu galu. Pardavus nudėvėtą turtą teks sumokėti GPM, o nekilnojamasis turtas brangsta ir gali nutikti, kad parduodant fermą, kuri „nudėvėta iki nulio“, GPM teks sumokėti nuo visos sumos.
„Kalbant apie išgryninimą, kai teikiama tokia paslauga, tai teoriškai įmanoma. Vargu ar jis labai paplitęs reiškinys. Toks elgesys jau kriminalinė veikla“, – dėlioja J. Basalykas.
Privilegijuoti teisininkai
Panašių mokestinių lengvatų turi ir teisininkai.
„Kalbant apie mokesčių lengvatas įvairioms grupėms, jau seniai tarptautinėje literatūroje pastebėta, kad tokios grupės kaip ūkininkai, teisininkai, ekonomistai turi neproporcingai didelę įtaką visuomenėje. Teisininkai kaip luomas sugeba neviešai išsikovoti sau palankias mokestines sąlygas. Tai advokatai, notarai“, – aiškina ekonomistas Romas Lazutka ir sako, kad užtenka pažiūrėti į tai, kur dirba teisininkai, kaip jie politikams rengia projektus.
Pasak ekonomisto, net kai į Teisingumo ministeriją ateina ministrai „iš šalies“, jie nesugeba ar nenori pakeisti egzistuojančios sistemos. Čia ne tik mokesčiai. Pavyzdžiui, R. Lazutka nesupranta kodėl ribojamas notarų skaičius. Vaistinių, kuriose dirba kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys specialistai, mes turime „ant kiekvieno kampo“, o notarų tik griežtai ribotą skaičių.
„Didelis verslas turėtų būti apmokestinamas kaip įmonė. Nors, jei kalbėsime apie ūkininkus, gražios mašinos ir traktoriai priklauso ne jiems, o bankui. Dar reikia išsimokėti. Sąnaudos milžiniškos ir pelno nėra. Audituojame žemdirbius. Negalėdavau pasirašinėti ataskaitų, nes jie realiai neturėjo iš ko sumokėti, tačiau nori gražių ataskaitų, nes kitaip negaus ES paramos“, – aiškina Danguolė Pranckėnienė, „Moore Mackonis“ vadovaujanti partnerė.
Kalbant apie notarus, atrodo, kad jiems mokame labai daug, tačiau dokumentus jie turi saugoti šimtą metų. Tas kainuoja. Informacija iš Registrų centro taip pat kainuoja.
D. Pranckėnienė sako, kad advokatų įkainiai kartais būna nepamatuoti, tačiau dauguma nėra turtuoliai. Visgi, mokestinių lengvatų daugiausia uždirbantiems neturėtų būti. Visi turėtų mokėti ir nuostolingas verslas turėtų trauktis.
Notarams siūlo progresinius mokesčius
„Jei nėra laisvos rinkos, valstybė turėtų reguliuoti paslaugų kainą ir taip, kad nebūtų viršpelnio. Kitas kelias neriboti paslaugų kainų, tačiau įvesti progresinį grynųjų pajamų mokestį. Tai, kas lieka atmetus sąnaudas, nuo tam tikros sumos įvesti progresinius mokesčius iki 80 proc. Taip buvo padaryta Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur notarams įvesti mokesčiai iki 85 proc. Jei neriboji paslaugų kainų ir leidi monopolizuoti rinką, ją tenka reguliuoti per mokesčius“, – siūlo ekonomistas ir sako, kad tai pagrįsta ir jie negali skųstis. Riba, nuo kurios įvedami didžiausi mokesčiai, gali būti 60 vidutinių atlyginimų. Tuo pačiu nebūtų skriaudžiami ir tie teisininkai, kurie neuždirba milžiniškų sumų, nes neturi turtingų klientų.
Tarp tų pačių advokatų pajamų skirtumas gali būti milžiniškas. Lubų reikia tik socialinio draudimo įmokoms, nes yra išmokų lubos. Sąžininga imti įmokas ne nuo visų pajamų. Tačiau Gyventojų pajamų mokestis skirtas perskirstymui ir jį galima konstruoti taip, kad visuomenės skirtumus sumažintų, tačiau paliktų motyvaciją dirbti.
Ūkininkai nori mokesčių
„Turėtų būti įteisintos skirtingos ūkio formos. Jei dirba tik šeima, tai šeimos ūkis. Jei tik pradedama samdyti žmones, jau reikėtų registruoti įmonę ir mokėti tokius pat mokesčius. Iš kitos pusės, ES įvedė rėmimo politiką, kad būtų galima patiekti pakankamai maisto produktų. Tačiau gamyba efektyvėja ir hektare vis mažiau žmonių gamina daugiau maisto. Dirbančių lieka nedaug. Toje pačioje Lietuvoje sovietmečiu žemės ūkyje dirbo pusė žmonių, dabar keli procentai. Dėl pertekliaus kainos turėtų kristi. ES siekia, kad nepaisant didžiulio našumo ir gamybos apimties ūkininkai išliktų“, – dėsto R. Lazutka ir sako, kad nors dabar ūkininkai tiesiog finansiškai palaikomi, tačiau tuo pačiu duodamas ženklas, kad jų vaikai turi rinktis kitą kelią. Dėl to ir duodamos išmokos tiems, kurie nori pasitraukti ir nebedirbti žemės. Tai socialinė politika.
Tačiau ekonomistas sako, jog įvedus daugybę lengvatų gelbėjami ne tik mažieji ūkininkai, bet ir didieji agrokoncernai. Iš kitos pusės, reikia balanso, nes tikslas, jog ūkininkų mažėtų, o jei parama bus per didelė, jų nemažės.
Planų vienodinti mokesčius nėra
„Kiek man žinoma, ES neplanuoja suvienodinti ūkininkų apmokestinimo ES mastu. Mokesčių politika, įskaitant ir tą, kuri tiesiogiai veikia ūkininkus, priklauso valstybių narių jurisdikcijai“, – sako europarlamentaras Paulius Saudargas.
Patys notarai nemato problemos, kad mokėtų per mažai mokesčių.
„Notarai yra valstybės įgalioti asmenys, atliekantys Notariato įstatymo numatytas funkcijas ir užtikrinantys teisės viršenybę civiliniuose santykiuose, todėl preciziškai tiksliai moka mokesčius ir vykdo kitas finansines prievoles. Vykdydami savo profesinę veiklą, notarai privalo užsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre kaip individualios veiklos pagal pažymą vykdytojai. Atitinkamai notarai moka teisės aktuose nustatytus mokesčius, kuriuos privalo mokėti individualią veiklą vykdantys subjektai“, – sako Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Notarų mokesčiai
Jis pateikia ir tai, kokius notarai moka mokesčius:
Gyventojų pajamų mokestį, nustatytą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje (15 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, t.y. pajamų, atskaičius leidžiamus atskaitymus, jei netaikomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18(2) nustatytas mokesčio kreditas);
Privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurių dydis nustatytas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (6,98 proc. nuo sumos, nuo kurios skaičiuojamas valstybinio socialinio draudimo įmokos);
Valstybinio socialinio draudimo įmokas. Notarai yra draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniais draudimais (Socialinio draudimo įmokos tarifas – 12,52 proc., kuris nustatytas Valstybės socialinių draudimo fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje). Nurodytas mokesčio tarifas mokamas nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų sumos, tačiau ne daugiau negu nuo 43 VDU sumos);
Pridėtinės vertės mokestį, kurio tarifas nustatytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (21 proc.).
Teisės aktuose nėra nustatyta specialių mokestinių lengvatų, skirtų tik notarams.
Taip pat notarai, kaip numatyta Notariato įstatyme, kas mėnesį moka nario mokestį Notarų rūmams. Šis mokestis nustatomas Notarų rūmų narių visuotinio susirinkimo sprendimu. Šiuo metu nario mokestis Notarų rūmams sudaro 4 proc. pajamų.
„Taip pat norėtume pabrėžti, kad notaras yra darbdavys. Pagal nustatytą tvarką, notaras privalo turėti mažiausiai vieną biuro darbuotoją, kuriam privalo mokėti atlyginimą ir visus su tuo susijusius mokesčius. Pavieniui dirbantys notarai dažniausiai ir turi nuo vieno iki keliolikos darbuotojų.
Iš gaunamų pajamų notarai privalo išlaikyti Teisingumo ministerijos nustatytus reikalavimus atitinkantį biurą, užtikrinti deramą raštvedybą, IT priemones, kanceliarines išlaidas ir notarų archyvo saugojimą“, – pastebi M. Stračkaitis.
Dėl notarų skaičiaus nustatymo
1992 m. gruodžio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos notariato įstatymui, Lietuvoje buvo įvirtinta lotyniškojo notariato sistema, kuri reiškia, kad notaras vykdo valstybės deleguotas viešojo pobūdžio funkcijas, tačiau savo darbą organizuoja savarankiškai, kaip laisvosios profesijos atstovas. Vienas iš lotyniškojo notariato principų yra ribotas notarų skaičius, atitinkantis gyventojų poreikius (numerus clausus).
Pagal Notariato įstatymo 6 straipsnio 1 dalį notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras pagal savo tvirtinimą notarų skaičiaus, jų buveinių ir veiklos teritorijų nustatymo metodiką. Remiantis šia metodika nustatomas optimalus notarų skaičius, kuris užtikrina notarų paslaugų prieinamumą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 200 notarų biurų, kuriuose dirba 226 notarai.
Europoje būta pavyzdžių, kai buvo mėginta atsisakyti notarų skaičiaus ir jų sėslumo reguliavimo. Vienas tokių atvejų – Latvija, kur toks sprendimas sukėlė neigiamų pasekmių: daug notarų paliko savo darbo vietas regionuose, įsikūrė sostinėje, ir smarkiai pablogėjo notarų paslaugų pasiekiamumas. Todėl buvo sugrįžta prie notarų skaičiaus ir sėslumo reguliavimo.
Ūkininkų mokami mokesčiai
VMI Mokestinių prievolių departamento vyr. patarėja Stasė Aliukonytė-Šnirienė:
„Žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju.
Jei gyventojas yra PVM mokėtojas ar turi juo registruotis, jis turi iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti iš žemės ūkio veiklos gautas pajamas ir apskaičiuoti bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jeigu gyventojas nėra PVM mokėtojas ir neturi registruotis PVM mokėtoju, tai gautos pajamos iš žemės ūkio veiklos yra nedeklaruojamos ir neapmokestinamos.
GPM
Gyventojas, besiverčiantis žemės ūkio veikla, laikomas vykdančiu individualią veiklą, tai jam taikomos tokios pačios pajamų mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kaip ir kitiems individualią veiklą vykdantiems asmenims.
Individualios veiklos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Konkretus mokėtinas pajamų mokesčio dydis apskaičiuojamas iš sumos, gautos apmokestinamosioms pajamoms pritaikius 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, atėmus pajamų mokesčio kredito sumą.
Jei iš individualios veiklos gautos apmokestinamosios pajamos (iš individualios veiklos pajamų atėmus leidžiamus atskaitymus) neviršija 20 000 Eur, faktiškai apskaičiuotas GPM sudaro 5 proc. apmokestinamųjų pajamų. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 000 Eur, pajamų mokesčio dydis atitinkamai didėja nuo 5 proc. iki 15 proc., kol pasiekiama 35 000 Eur suma ir taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Nuo individualios veiklos pajamų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos Sodrai. Informaciją dėl PSD ir VSD įmokų mokėjimo teikia Sodra.
Kai žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas veiklai vykdyti nekilnojamąjį turtą (NT) nuomojasi iš kito gyventojo, kuris tokiai nuomos veiklai neįsigijo arba negalėjo įsigyti (kai nuomojamos ne gyvenamosios paskirties patalpos) verslo liudijimo, nuo nuomotojui išmokamų nekilnojamojo turto nuomos pajamų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį privalo individualią žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas.
PVM
Priklausomai nuo gautų pajamų dydžio ir prekių įsigijimų iš ES šalių, gyventojams, kurie vykdo žemės ūkio veiklą, gali atsirasti pareiga mokėti PVM. Informaciją apie atvejus, kada žemės ūkio veiklą vykdantiems gyventojams, atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtoju ir / ar mokėti PVM, galima rasti čia.
Informaciją, kuriems ūkininkams taikoma kompensacinio PVM tarifo schema.
Kiti mokesčiai
Nekilnojamojo turto mokestis
Gyventojui nuosavybės teise priklausantis ir (arba) jo įsigyjamas NT ar jo dalis, jei jis yra naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti arba uždirbti, yra neapmokestinamas NT mokesčiu.
Jeigu gyventojas nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą NT arba jo dalį naudoja ne tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti arba uždirbti, NT mokesčiu neapmokestinama tik ta NT dalis, kuri yra susijusi su pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimu arba uždirbimu. Pavyzdžiui, ūkininkas nuosavybės teise priklausantį NT naudoja ne tik pajamų iš žemės ūkio veiklos gavimui (uždirbimui), bet ir individualiai laisvalaikio pramogų organizavimo veiklai vykdyti. Tokiu atveju NT dalis, naudojama individualiai laisvalaikio pramogų organizavimo veiklai vykdyti, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
Daugiau apie NT mokestį – https://www.vmi.lt/evmi/nekilnojamojo-turto-mokestis2
Žemės mokestis
Tais atvejais, kai žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, yra privačios žemės, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas, savininkai, reikia mokėti žemės mokestį.
Daugiau apie žemės mokestį – https://www.vmi.lt/evmi/zemes-mokestis2
Mokestis už aplinkos teršimą
Priklausomai nuo vykdomos žemės ūkio veiklos, gyventojams gali kilti prievolė apskaičiuoti ir mokėti mokestį už aplinkos teršimą. Informacijos dėl šio mokesčio reikėtų teirautis Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos.
Daugiau apie mokestį rasite – https://www.vmi.lt/evmi/mokestis-uz-aplinkos-tersima1“
STATISTIKA
Gyventojų, vykdančių žemės ūkio veiklą, mokesčiai
Deldi Valstybinei mokesčių inspekcijai uždavė klausimą, ar įmanomas toks teorinis variantas, kad, tarkime, advokatuų įmonė sumoka už konsultacijas, jis pasinaudoja mokestinėmis lengvatomis ir grąžina įmonės vadovui kur kas didesnę sumą nei tas gautų išsimokėjęs pinigus legaliai, tarkime, kaip darbo užmokestį.
Komentuoja VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Laura Viešūnienė
Darbo santykių ir individualios veiklos skirtumai
Pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas įsipareigoja vykdyti savo pareigas darbdaviui, o darbdavys – užtikrinti socialines garantijas, tinkamas darbo sąlygas, mokėti darbo užmokestį bei kt. Tuo tarpu individualią veiklą (tiek pagal pažymą pažyma, tiek įsigijus VL) vykdantis gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, savarankiškai sumoka mokesčius ir susijusias išlaidas, t. y. savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų.
Jei individualią veiklą vykdantis gyventojas teikia paslaugas tik vienai įmonei ir kitiems asmenims teikti paslaugų neketina, tai tokie tarp šalių susiklostę santykiai gali būti vertinami ir / ar laikomi kaip darbo santykiais, t. y. tarp šalių galimai susiklostė darbo santykiai ar jų esmę atitinkantys santykiai. Tokiu atveju gyventojas nebūtų laikomas kaip savarankiškai dirbantis, t. y. vykdantis individualią veiklią.
Savarankiškumas yra esminis individualios veiklos požymis, parodantis skirtumą tarp individualios veiklos ir darbo santykių - iš esmės skiriais šių santykių reglamentavimas bei taikomos atsakomybės.
Individualios veiklos priežiūra
VMI prioritetas — teisingas ir savalaikis mokesčių deklaravimas. Atlikdami savo funkcijas reguliariai vertiname galimas rizikas, vykdome tikslinę rizikingų asmenų atranką, taip pat skiriame dėmesį konsultacinei – šviečiamajai veiklai. Tai veikia kaip prevencinės priemonės, tuo tarpu griežčiausios - kontrolės priemonės, taikomos tik rizikingiausiems bei bendradarbiauti vengiantiems mokesčių mokėtojams.
Analizuojant gyventojų, taip pat ir vykdančių veiklą su individualios veiklos pažyma, ekonominės veiklos metu įvykusias operacijas, visada vertinama faktų bei aplinkybių visuma. Žiūrima ar ūkinė operacija realiai įvyko bei ar įvyko būtent tokio turinio ūkinė operacija, kuri užfiksuota apskaitos dokumentuose.
Praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kai gyventojai sudarydami sandorius ar vykdydami ūkines operacijas, siekia gauti mokestinės naudos. Kai VMI pavyksta įrodyti, jog sandoris sudarytas turint tikslą gauti mokestinę naudą, taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Tai reiškia, kad atsižvelgiama ne į formalią veiklos išraišką, bet atkuriamos iškreipiamos ar slepiamos apmokestinimo aplinkybės ir mokestį apskaičiuoja pagal atitinkamas mokesčių įstatymų nuostatas.
Tokiu principu būtų vertinami ir pavyzdyje nurodomam atvejai. Tarkime, įmonė sumoka advokatui už realiai neįvykusias operacijas. Nustačius ir įrodžius panašų atvejį, tokiai įmonei priklausomai nuo situacijos gali būti papildomai apskaičiuojamas PVM dėl nepagrįstos PVM atskaitos pagal dokumentą, kuriame įformintos ūkinės operacijos nevyko arba vyko kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.
Taip pat apskaičiuojamas pelno mokestis, neleidus pasinaudoti tokių realiai neįvykusių paslaugų leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną. O nustačius, kad po paslėpta kitų įvairių sudarytų civilinių sutarčių forma faktiškai išmokėtos pajamos, pagal jų pobūdį kvalifikuotinos darbo santykiais, būtų perskaičiuojami ir papildomai apmokestinama atitinkamais mokesčiais, taikomais darbo užmokesčiui.
Statistika:
Kontrolės veiksmų metu nustatomi ir pažeidimai, susiję konkrečiai su neįvykusiomis arba įvykusiomis kitomis, negu nurodyta, sąlygomis.
Laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. 09 mėn. VMI vykdytų kontrolės veiksmų, kurių metu nustatyti pažeidimai susiję su ūkinėmis operacijomis, kurios neįvyko arba įvyko kitomis, negu nurodyta sąlygomis bei pažeidimais, susijusiais su mokesčius išskaičiuojančio asmens piktnaudžiavimu, vietoj darbo sutarčių sudarant civilines sutartis, papildomai nustatyta bendra mokėtinų mokesčių suma viršijo 5,3 mln. Eur.
