Galinga emocijų banga
D. Žeimytė-Bilienė pasakoja, jog susilaukusi sūnaus iš pradžių išgyveno didžiulę euforiją. „Motinystei atsakingai ruošiausi, labai norėjau kuo greičiau susitikti su savo vaiku, jį apkabinti, pabučiuoti, priglausti. Tačiau nepaisant to, džiugesį ir laimę vėliau lydėjo ir kiti jausmai. Jie mane užklupo tarsi galinga banga. Išgyvenau baimę – pirmomis dienomis po gimdymo buvo labai nedrąsu netgi paimti Mykolą ant rankų, toks jis man atrodė gležnas ir trapus. Taip pat jaučiau ir nerimą – tik sužinojus, kad laukiuosi, vis galvojau apie tai, kad tik viskas būtų gerai mano vaikui. Ir ta mintis, matyt, mane lydės tol, kol būsiu gyva. Neabejoju, visos mamos tai jaučia. Ir su tuo nerimu nieko nepadarysi, tiesiog reikia išmokti su juo gyventi. Labai galingas jausmas buvo aiškus suvokimas, jog mano pačios gyvenimas dabar pasikeitė negrįžtamai, tapau atsakinga už kitą, tapau svarbiausiu žmogumi savo sūnaus gyvenime.
O kur dar emocijos, lydėjusios maitinimą krūtimi... Buvo visko: ir vargo, ir ašarų. Nors ir lankiau nėščiųjų kursus, domėjausi kūdikio raida ir auginimu, tačiau žindymui pernelyg daug dėmesio neskyriau. Maniau, kad viskas man gausis savaime, juk tai – natūralus procesas. Tačiau taip nebuvo, iš pradžių pro sukąstus dantis maitinau sūnų, o momentais galvodavau: „Viskas, gana, daugiau nebegaliu“. Mano gelbėtoja buvo akušerė Ieva Girdvainienė – visada prisiminsiu jos automobilio padangų stabdymo garsą savo kieme ir greitus žingsnius koridoriuje, kai ji skubėdavo man į pagalbą, nes verkdavome su Mykolu abu: jis iš alkio, o aš iš skausmo ir bejėgystės“, – asmenine patirtimi dalijasi žinoma moteris.
Šiuolaikinė mama – vienišesnė
D. Žeimytės-Bilienės nuomone, šiandieninė mama yra gerokai vienišesnė nei anksčiau. Kodėl? Nes visuomenė yra pernelyg toli nukeliavusi individualizmo keliu, išbarsčiusi bendruomeniškumą. „Turime šimtus virtualių draugų, tačiau nepažįstame artimiausio kaimyno. Mums sukurta dešimtys patogių įrankių, tačiau ištikus situacijai nebežinome, kaip ir kuriuo geriausia naudotis. Mes turime per daug informacijos, per daug klausome kitų ir per dažnai bijome priimti sprendimus patys. Esame paskendę amžiname darymo rėžime, tuo tarpu laiką šeimai, draugams pakeičia buvimas telefonuose, planšetėse, reikaluose. Nebelieka laiko vienas kitam, vaikams“, – pažymi kalbinta žurnalistė.
Pasak jos, visais laikais moterys, augindamos vaikus, patirdavo įvairių sunkumų, pischoemocinių – taip pat. Tačiau seniau apie tai niekas nekalbėdavo, nes būdavo gėda. „Dabar apie tai kalbame vis drąsiau, tačiau, man atrodo, kad paskutiniu metu esame nuėję į savotiškus kraštutinumus – socialiniuose tinkluose motinystę arba idealizuojame, nuotraukų ir jautrių įrašų pagalba ją „tapome“ vien šviesiomis spalvomis, arba banguojame vien niūriomis, tamsiomis spalvomis, kaip sunku, kaip blogai ir pan. O iš tikrųjų juk yra visaip. Be jokios abejonės, kai kurios moterys palūžta ir nebesusitvarko su emocijomis, suserga pogimdymine depresija. Tačiau ar ne mes patys jas iki tokios būsenos ir privedame? Mamoms, moterims šiandien yra keliami nepagrįstai aukšti reikalavimai. Iš jų tikimasi, kad jos ir dirbs, ir sieks karjeros, ir augins vaikus, ir gerai atrodys, ir bus visuomeniškos ir t.t.“, – pranešime spaudai tvirtina pašnekovė.
Leisti pailsėti, atsikvėpti, mažiau patarinėti
Į klausimą, ką dėl moters, auginančios kūdikį, gali padaryti jos artimieji, aplinkiniai, kad ši jaustųsi emociškai tvirčiau, D. Žeimytė-Bilienė atsako labai paprastai: „Labai svarbu leisti mamai pailsėti, atsitraukti. Tegu ir trumpam. Tai ypač svarbu pirmaisiais motinystės metais, kai visas moters gyvenimas iš esmės sukasi tik apie vaiką. Rutina labai slegia, vargina. Ir ypač tas moteris, kurios yra labai aktyvios, mėgsta bendrauti, iki gimdymo gyveno pakankamai intensyvų socialinį gyvenimą. Ko iš aplinkinių reikia mažiausiai – tai patarimų, kaip vaiką auginti, ką daryti ir ko nedaryti. Nereikia kištis į mamos ir vaiko santykį. Mama pati intuityviai geriausiai žino, ko reikia jai ir kūdikiui.“
Kad savalaikė aplinkinių parama gali padėti pastebimai pagerinti mamų emocinę sveikatą ir bendrą gerovę D. Žeimytei-Bilienei antrina ir psichoterapeutė Rimantė Ancelė. Anot jos, nėštumo ir pogimdyminis periodas yra labai jautrus ir ypatingas etapas, nes moters gyvenime įvyksta daugybė fiziologinių, psichologinių bei socialinių pokyčių, kurie tarpusavyje yra labai stipriai persipynę ir turi įtakos moters gerovei bei gyvenimo kokybei.
„Šiame laikotarpyje itin reikšmingą poveikį turi artimųjų palaikymas ar šio nebuvimas, tai pat aplinka, tad kiekvieno specialisto susitikimas su būsima ar neseniai pagimdžiusia mama gali turėti įtakos jos emocinei būsenai. Kartais net ir itin palaikantį artimų žmonių ratą turinti moteris po gimdymo jaučiasi nepaprastai pažeidžiama, sutrikusi, pasimetusi savo emocijose, kurios dažnai yra intensyvesnės ir dažniau besikeičiančios nei įprastai. Dar sunkiau gali būti mamoms, kurios yra vienišos, turi mažai pagalbos ir palaikymo (tiek fizine, tiek psichologine prasme), patiria sunkumų ar smurtą santykiuose, išgyvena finansines problemas“, – atkreipia dėmesį R. Ancelė.
Psichoterapeutė priduria, kad negalima išskirti vienos konkrečios priežasties, kuri sąlygotų depresiją po gimdymo – šį sutrikimą išprovokuoja įvairūs tarpusavyje sudėtingais ryšiais persipynę veiksniai. Net jei galvotume apie konkrečią, nuo depresijos po gimdymo kenčiančią moterį, net ir tada negalėtume įvardinti, kas būtent lėmė šitokią jos būseną. Dažniausiai tai bus kelių veiksnių visuma. Tad svarbu iš esmės viskas – kaip prižiūrimas nėštumas, ar moteris jaučiasi saugi gimdymo metu ir pagimdžius, ir kodėl ji taip jaučiasi, kokios sulaukia pagalbos iš artimųjų, ar specialistai pastebi jos emocinę būseną, ar padeda mamai identifikuoti iškilusius sunkumus ir juos spręsti. Taip pat svarbūs ir fiziologiniai dalykai – paveldimumas, vienos mamos gali būti labiau pažeidžiamos ir linkusios susirgti, nei kitos, labai svarbus yra miegas, mityba ir t.t.
Pokyčiai gydymo įstaigose – didesnis dėmesys moterų psichoemocinei sveikatai
Jei artimieji – kūdikio tėvas, kiti šeimos nariai, draugės – mamai po gimdymo gali padėti labai paprastai ir netgi buitiškai: leisdami jai išsimiegoti, paruošdami šilto maisto, sutvarkydami namus ir pan., sveikatos priežiūros specialistai – šeimos gydytojas arba slaugytoja, gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris gali taip pat ištiesti pagalbos ranką psichoemocinių sunkumų turinčiai moteriai. Šią vasarą įsigaliojo nauji Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai, susiję su mamų psichikos sveikatos priežiūra. Nuo šių metų liepos 1 dienos visos besilaukiančios ir neseniai pagimdžiusios moterys asmens sveikatos priežiūros įstaigose bus informuojamos apie pogimdyminę depresiją, taip pat bus teiraujamasi apie jų emocinę būklę, nukreipiama pagalbai.
„Nors sisteminiai pokyčiai yra labai lėtas ir gana sudėtingas procesas, visgi tai didžiulis žingsnis pirmyn, nes iki šiol medikai daugiausia dėmesio skirdavo moters ir kūdikio fizinės sveikatos rodikliams stebėti. Ypač po gimdymo didžiausias dėmesys buvo skiriamas kūdikiui, mama likdavo gana nuošalyje, ypač, jei gimdymo metu ar po nepatyrė didesnių fizinių problemų. Manau, ši naujoji tvarka yra nepaprastai naudinga ir reikalinga tiek pačioms moterims, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Juk gebėjimas mamoms ar tėčiams patiems identifikuoti po gimdymo išgyvenamą emocijų sumaištį, pogimdyminei depresijai būdingų požymių savalaikis atpažinimas, gali užtikrinti greitesnę pagalbą, taip pat leidžia užkirsti kelią didesniems psichoemociniams sunkumams, o kartu sumažina ir ilgalaikės pagalbos poreikį“, – akcetuoja R. Ancelė. Dažniausiai būtent gydytojai mato besilaukiančias ir neseniai pagimdžiusias moteris ir turi galimybę jas informuoti apie galimus emocinius sunkumus, pagaliau ir patys atpažinti problemą ir padrąsinti mamą kreiptis pagalbos. Svarbu pagalbos kreiptis kuo anksčiau.
„Nors dažniausiai depresiją įsivaizduojame būtent taip, galėtume įsivaizduoti piktą, pavargusią, emociškai neprieinamą mamą, kuri nenori rytais keltis iš lovos ir imti vaikelio į rankas. Tačiau svarbu turėti omenyje, kad depresijos „veidai“ gali būti labai skirtingi. Net ir ta mama, kuri atrodo puikiai susitvarkiusi, aktyvi, visuomet atsikelia rytais laiku, paruošia vaikams pusryčius ir tvarkingai sulanksto drabužėlius, gali kasdien išgyventi didelę vidinę tuštumą, skausmą ir netgi mąstyti apie savižudybę. Taigi, skatinčiau būti jautriems ir atidiems aplink mus esančioms mamoms, išgirsti jas, nesmerkti, pasikalbėti ir padrąsinti kreiptis pagalbos“, – pranešime spaudai pataria R. Ancelė.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.