Kas apskritai yra pogimdyminė depresija ir kodėl apie ją reikia kalbėti garsiai?
Būtina suprasti, kad tapimas mama yra labai didžiulis ir emociškai gilus patyrimas moteriai, apimantis tiek fiziologinius, tiek psichologinius, tiek socialinius pokyčius. Pasikeičia moters kūnas, savęs ir pasaulio suvokimas, gyvenimo ritmas, kasdienybė, dažnai permąstoma savo istorija ir tapatybė. Labai svarbu akcentuoti ir tai, kad moters psichikos sveikatos nereikia suprasti ribotai, tik kaip atskirą fiziologinį ar hormoninį kūno pokytį, perinatalinė psichologija – neišvengiamai yra bendra žmogaus gyvenimo patirčių dalis, itin glaudžiai susijusi su santykiu su aplinka, saugumu. Gimdymas, vaiko gimimas kaip niekad stipriai mamai ir tėčiui gali iškelti turėtas traumas, nespręstas ar net nesuvoktas patirtis. Prie to dar prisideda dabartinis sociokultūrinis kontekstas – pandemijos, karai, o dėl informacinių technologijų nesunku paskęsti informacijos gausoje, ne iš karto aišku, kuo pa(si)tikėti. Tuo tarpu socialinių tinklų realybė iškreipia pačios motinystės suvokimą, o socialinių vaidmenų šablonai mamos-moters vaizdinį itin susiauriną, supaprastina. Reikia sąmoningo atsparumo ir nemažai drąsos priimti savo unikalų buvimą. Labai palaikau moteris šioje kelionėje. Artimųjų, šeimos, draugų, kitų moterų ar šeimų supratimas, parama bei pagalba ir yra geriausia depresijos prevencija.
Įvairūs tyrimai rodo, kad su emociniais sunkumais nėštumo metu ir po gimdymo susiduria labai daug moterų. Iki 80 procentų jų patiria liūdesio, nerimo bei įtampos epizodų, nuo 10 iki 20 procentų – kenčia nuo depresijos po gimdymo, maždaug tokiai pat daliai yra diagnozuoti įvairūs nerimo sutrikimai. Potrauminio streso sutrikimas kamuoja nuo 3 iki 10 procentų moterų, o maždaug 1 moteriai iš 1000 yra nustatoma psichozė po gimdymo.
Apklausus moteris dėl nėštumo metu ir po gimdymo kylančių emocinių sunkumų, pagrindiniais rizikos faktoriais buvo įvardinti šie: žema savivertė, neigiamas mąstymo stilius, nerimas nėštumo metu ir socialinio palaikymo nebuvimas, sudėtingi įvykiai, smurtiniai santykiai, buvusi depresija ar turėti kitokie psichikos sveikatos sutrikimai.
Ar jausmų sumaištį išgyvena tik pirmąkart mamomis tapusios moterys?
Tikrai ne. Pogimdymine depresija susirgti gali ir tos mamos, kurios jau turi vaikų ir tos, kurios susilaukė pirmojo. Taip pat įtakos turi, kokia yra bendra moters savijauta ir fizinė būklė, ar ji turėjo / turi pakankamai laiko poilsiui, koks buvo gimdymas, galbūt jo metu kilo komplikacijų. Visa tai gali paaštrinti moters emocines problemas.
Ar lengva atpažinti pogimdyminę depresiją? Kokie būtų pagrindiniai šio sutrikimo simptomai?
Pačiai moteriai suprasti, kad ji serga pogimdymine depresija nėra paprasta, mat šio sutrikimo simptomatika yra tampriai persipynusi su iš esmės pasikeitusiu gyvenimo būdu motinystėje, kai daugeliui yra būdinga patirti nuotaikos pokyčių, liūdesio, verksmingumo epizodų. Motinystės melancholija gali aplankyti daugelį moterų po gimdymo, tačiau pailsėjus ar sulaukus pagalbos jie sumažėja arba visai praeina.
Jei po gimdymo jaučiami nuotaikų pokyčiai, nerimas, liūdesys, irzlumas, verksmingumas, nevilties ar apatijos periodai užsitęsia ilgiau nei dvi savaites ir nepraeina pailsėjus ar nejaučiamas malonumas užsiimant kokia nors mėgstama veikla, galima įtarti, kad moteriai pogimdyminė depresija. Patiriamą pernelyg prislėgtą nuotaiką, sunkumus priimant sprendimus, kurie būdingi šiam sutrikimui, gali lydėti ir fiziniai negalavimai, tokie kaip miego sutrikimai, apetito pokyčiai, nuovargis, atminties pablogėjimas. Kartais gali pasireikšti net panikos atakos, kamuoti mintys apie savižudybę ar pakenkimą kūdikiui.
Ar įmanoma sau padėti? Ką galėtų padaryti aplinkiniai?
Dar nėštumo metu ar planuojant kūdikio atėjimą, moteriai, o taip pat ir jos partneriui, artimiesiems reikėtų labai atidžiai rūpintis savo ir savo šeimos emocine savijauta. Labai svarbu pasirinkti gydytoją, kuriuo pasitikima, stebėti bei analizuoti savo jausmus ir potyrius, pastarųjų kaitą bei sąmoningai įtraukti emocinės sveikatos klausimus į nėštumo priežiūros ar priežiūros po gimdymo vizitus. Moteriai būtina kuo dažniau kalbėtis su šeimos nariais, draugais, įvardinti, kaip jaučiasi, nebijoti paprašyti pagalbos, jei jos norisi ar, priešingai, pastarosios atsisakyti, jei ji netinkama, ne laiku ar pan.
Derėtų atminti, kad labiausiai mamai padeda nuoširdus rūpestis ir atidus klausymasis, leidimas atvirai išsikalbėti, nepertraukiant ir nedalijant patarimų, nepamokslaujant, o tiesiog pasiteiraujant, kokios pagalbos moteris norėtų pati ir ją pasiūlyti. Artimieji, pastebėję, kad mama pirmuosius mėnesius po gimdymo yra pernelyg prislėgta ar išgyvena depresines nuotaikas, nemiega ir visa tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, turėtų paskatinti kreiptis profesionalios pagalbos ir pasiūlyti ją susirasti.
Ar sveikatos priežiūros specialistui, ypač jei kalbame apie tą pirminę grandį – šeimos gydytojus, lengva suprasti, kad su kūdikiu į konsultaciją profilaktinei apžiūrai atėjusi moteris serga?
Situacijų, matyt, pasitaiko pačių įvairiausių. Nesuklysiu teigdama, kad iki šiol tokios konsultacijos metu gydytojo dėmesys buvo orientuotas vien į mažylį: kaip jis auga, valgo, miega. Moteris su visais savo sunkumais tarsi likdavo antrame plane. Tuo tarpu į konsultacijas ateina labai įvairiai besijaučiančių moterų. Vienos būna išties energingos, ramios, džiaugsmingos nuotaikos, tuo tarpu kitos – įsitempusios, nerimastingos, pervargusios, nedrąsios ar pasimetusio dėl užplūdusių prieštaringų jausmų.
Svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistai gebėtų parodyti rūpestį moters savijauta, jei yra galimybių - sukurti ryšį su mama. Tai būtina norint išgirsti jos nuoširdų atsakymą ar apskritai siekiant moterį prakalbinti, ypač jei ši yra uždaresnio būdo ir nelinkusi atvirauti. Kaip ir minėta aukščiau, neretai psichikos sveikatos sunkumai arba depresija po gimdymo gali būti pasislėpę po pernelyg dideliu susirūpinimu savo kūdikiu, maskuojami nuovargiu, nerimastingumu ar kaltinimais antrajai pusei.
Pogimdyminės depresijos centro specialistai pasirengę sveikatos priežiūros specialistams įgyti reikalingų žinių ar šias pagilinti, kai kalbama apie depresijos po gimdymo savalaikį atpažinimą. Šiuo tikslu vykdome projektą „Pogimdyminės depresijos prevencija: sveikatos priežiūros specialistų gebėjimų atpažinti ir padėti stiprinimas“, kurį finansuoja Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, administruojamas Sveikatos apsaugos ministerijos. Rengiame specialius mokymus medikams (šeimos gydytojo komandai, akušeriams, akušeriams-ginekologams), prižiūrintiems nėštumą ir moteris po gimdymo. Jau esame apmokę daugiau nei 200 specialistų šiais metais ir beveik 800 per pastaruosius dvejus metus. Artimiausiu metu bus apmokyti dar bent 300. Esame įsitikinę, kad šių mokymų dėka gydytojai galės lengviau atpažinti pirmuosius sutrikimų požymius, įvertinti jų sunkumą, suteikti informacijos ir nukreipti pagalbai. Tai leis užkirsti kelią didesniems psichoemociniams sunkumams, o kartu sumažins ir ilgalaikės pagalbos poreikį.
Kas nutinka, jei pogimdyminė depresija yra ignoruojama, jei moteriai niekas nesuteikia profesionalios pagalbos?
Pogimdyminė depresija yra sutrikimas, o jei nesulaukiama artimųjų ir specialistų pagalbos, būsena gali intensyvėti, užsitęsti, pereiti į sunkesnes depresijos formas, pasireikšti psichozė ar ilgalaikės būsenos. Visa tai gali stipriai paveikti poros santykius ir ne tik atsiliepti kūdikio prieraišumo formavimuisi, bet ir turėti įtaką moters gyvenimo kokybei, jos darbingumui.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.