Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė teigia, kad su pogimdymine melancholija po gimdymo susiduria 70–80 proc. moterų ir nėra vienos priežasties, dėl ko taip nutinka.
„Viena priežastis, manoma, yra hormoninė. Po gimdymo moters organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, nes krenta estrogenas ir progesteronas. Tai hormonai, kurie nuramina mus, leidžia mums gerai jaustis. Sulig placentos pasišalinimu iš moters kūno, šių hormonų nebelieka. Tada moters emocijos labai priklauso nuo kitų hormonų, tokių kaip endorfinai, oksitocinas, dopaminas. Šie hormonai išsiskiria pliūpsniais, bangomis. Nutinka taip, kad staiga moterį užlieja džiaugsmo pliūpsnis, tada ta banga nuslūgsta ir moteris gali emociškai kristi į duobę, kada yra liūdna, irzlu, moteris pati nežino, ko nori, tarsi be priežasties tampa verksminga, ją užlieja ilgesio banga. Moteris gali išgyventi nerimą“, – pogimdyminės melancholijos požymius vardija specialistė.
Kita priežastis, anot psichologės, yra ta, kad staiga moters gyvenimas pasikeičia ir jai reikalinga adaptacija.
„Pasikeičia moters miego ritmas, atsiranda atsakomybė už vaikelį. Gimdymas – didžiulis įvykis, psichika turi su tuo susitvarkyti. Gyvenime įvyksta daug pokyčių ir tos emocijos yra labai stiprios. Psichika, norėdama susitvarkyti, bando „suvirškinti“ visas tas patirtis“, – aiškina S. Valevičienė.
Pogimdyminė melancholija ir depresija – koks tarp jų skirtumas?
Paklausta, kuo pogimdyminė melancholija skirias nuo pogimdyminės depresijos, ji sako, kad, pirmiausia, šios dvi būsenos skiriasi savo trukme: „Dažniausiai pogimdyminė melancholija trunka kelias valandas, kartais dienas, bet ne kelias savaites. Jei moteriai ši būsena po gimdymo tęsiasi ilgiau nei dvi savaites be jokio pagerėjimo, jau galima kalbėti apie tai, kad psichikai yra sunku susitvarkyti su visa patirtimi ir reikėtų kreiptis pagalbos“.
Kitas dalykas, specialistės teigimu, skiriasi šių dviejų būsenų emocijų gylis.
„Lygindami pogimdyminę melancholiją su pogimdymine depresija, turime atkreipti dėmesį į liūdesio, emocijų gylį. Depresijai, skirtingai nei melancholijai, yra būdingas gilus jausmas. Dažniausiai pogimdyminės melancholijos metu moteris net nežino, iš kur tas liūdesys, bet moters jis neišmuša iš vėžių, ji vis dar gali pasirūpinti savimi, vaikiuku, laukia vasaros, Šv. Kalėdų, iš darbo grįžtančio vyro.
Depresija būna daug gilesnis jausmas, kai moteris niekuo nesidžiaugia, jai yra sunku kurti santykį su vaiku, nors myli jį, džiaugtis kasdienybe. Depresija serganti moteris jaučiasi taip, lyg nieko nebelauktų, nieko nebesitikėtų arba tiesiog temptų dienas. Ji gali turėti suicidinių minčių arba obsesijų, kad ką nors padarys sau arba savo vaikui. Šioje vietoje iš karto užsidega raudonos lempelės, reikėtų nedelsiant ieškoti pagalbos, nes simptomatika rodo, kad problema yra gilesnė“, – apie skirtumus pasakoja S. Valevičienė.
Psichologė-psichoterapeutė tikina, kad dažniausiai pogimdyminė melancholija praeina po 4–6 savaičių po gimdymo. Depresija būna diagnozuojama iki metų po gimdymo. Dažniausiai ji pasireiškia tik gimus vaikeliui, kita banga būna apie 5–6 mėnesį, bet netgi jeigu mamai nustatoma depresija, kai vaikeliui yra 9 mėnesiai, ji vadinama depresija po gimdymo.
Gali padėti pačios sau
S. Valevičienė teigia, kad labai dažnai, kai mamos susilaukia vaikelio, ypač pirmojo, jos užduoda sau klausimą: „Ar aš esu gera mama?“. Kai kartu su meile, laime, džiaugsmu ateina ir kiti jausmai – liūdesys, nerimas, sumišimas – taip pat prisideda didžiulė atsakomybė, mamai kyla abejonė, ar tai reiškia, kad „man nesiseka“? Tada mamos pradeda slopinti tuos jausmus. Jausmų slopinimas – vienas iš depresijos požymių. Kai slopiname sunkius jausmus, slopiname visus jausmus. Tada nebelieka jokios aistros, džiaugsmo ir visų kitų jausmų.
„Turbūt vienas iš svarbių dalykų yra leisti sau jausti, ką jauti. Tai ne visada lengva. Po pirmojo vaikelio gimimo mamos galvoja, kas yra normalu, kas nenormalu. Priimti liūdesį, atėjusį kartu su motinyste, ne visada būna paprasta. Dažnai mamos nesitiki, kad su džiaugsmu dėl vaikelio ateis ir liūdesys. Jos jaučiasi kaltos dėl to, kad jaučia jį. Prie to kaltės jausmo depresija limpa labai greitai. Dėl to itin svarbu kalbėti apie pogimdyminę melancholiją kaip apie būseną, priimti ją, leisti sau jausti suvokti, kad psichika bando susitvarkyti su didžiuliu įvykiu, pokyčiu gyvenime“, – sako S. Valevičienė, paklausta, kaip moteris gali padėti sau pajutusi, kad ją yra apėmusi pogimdyminė melancholija.
Pašnekovė tikina, kad mamai labai svarbu pasirūpinti savimi.
„Kai užeina visokios būsenos, labai svarbu gauti pagalbos, pamiegoti, pavalgyti. Turime pasirūpinti tais elementariais dalykais, apie kuriuos motinystėje dažnai pamirštame, mąstome, kad svarbiausias yra vaikelis. Jeigu moteriai pasireiškia pogimdyminė melancholija, gerai yra pagalvoti, kaip ji galėtų pasirūpinti savimi, kaip galėtų padėti psichikai priimant ir išbūnant kylančias patirtis, kaip padėti kūnui, kad jis nebūtų toks pervargęs ir neišsimiegojęs“, – kitus pagalbos sau būdus vardija psichologė-psichoterapeutė.
Normalizuoti jausmus padeda santykiai
Pašnekovė sako, kad kai moterį apima liūdesio bangos, jai labai svarbu palaikyti su kuo nors santykius, kuriuose ji galėtų kalbėtis.
„Tai gali būti santykiai su vyru, bet, man atrodo, su vyrais kalbėtis yra sunku, nes jie nėra niekad to jausmo patyrę, jiems norisi suprasti, kodėl moteris verkia ir tiek. Vyrui svarbu mokytis girdėti ir priimti tuos jausmus. Kai ruošiu vyrus vaikelio gimimui, sakau, kad svarbu mokytis klausyti ir nepulti spręsti tų dalykų“, – dalijasi S. Valevičienė.
Anot specialistės, labai svarbus santykis su moterimis – susitikimai su draugėmis, kurių metu jauna mama gali pasidalyti tuo, kad jai būna liūdna, neramu arba užeina jausmas, kurio ji nelabai supranta, bet jaučiasi taip, lyg kažkas būtų negerai. Kitų mamų pasidalijimai, kad joms irgi taip būna, normalizuoja moters jausmus.
„Atvirai pakalbėjusi su kitomis mamomis moteris supranta, kad yra tokia pat nuostabi mama kaip ir visos kitos“, – tikina psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė ir ragina pastebėjus depresijos požymių ilgai nelaukti ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.