Psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė dalijasi, kad atlikti tyrimai sako, jog maždaug apie trečdaliui mamų galima būtų diagnozuoti depresiją nėštumo metu.
„Simptomatika yra panaši į depresiją po gimdymo, nes depresija yra depresija, mes tik kalbame apie skirtingą laiką. Motinystėje moterims ir šiaip yra būdinga jausti nerimą, o nėštumo metu nerimas dažnai pasireiškia kaip depresijos požymis. Tiesą pasakius, dažniau tas fonas yra nerimastingas, nes mes dažniau galvojame, kad depresija yra, kai moteris yra vangi, liūdna, verkia, bet kartais depresija yra užmaskuota nerimo, nerimastingumo, kad kažkas blogai su vaiku, kažkas atsitiks, reikia nuolat eiti pas gydytojus, moteris labai bijo gimdymo, jaučia, kad bus bloga mama, nežino, kaip išmokti visų technikų“, – pranešime spaudai depresijos požymius nėštumo metu vardija specialistė.
Nėštumo metu atsiradusi depresija po gimdymo gali gilėti
Problema ta, anot S. Valevičienės, kad jei depresija prasideda nėštumo metu, dažnai tai reiškia, kad ji gilės po gimdymo.
„Visuomenėje, kai nėščia moteris blogai jaučiasi, visi sako: „Pagimdysi ir praeis, neaišku, kas su tavimi vyksta, hormonai veikia“. Besikreipiančių moterų nėštumo metu yra dar mažiau, negu po gimdymo, dėl to, kad tikrai moterys laukia, kada viskas išsispręs. Jeigu žiūrėtume iš psichologinės pagalbos perspektyvos, padėti moteriai nėštumo metu kartais yra lengviau negu po gimdymo, nes, ypač jei tai yra pirmas vaikas, moteris dar turi laiko, resursų, išsimiega. Šiuo laikotarpiu galima pagalvoti, kaip savimi pasirūpinti, užkirsti kelią, kad tas jausmas ateitų ne toks stiprus po gimdymo, išmokyti resurso, kaip su tais jausmais būti, kartais pavyksta suprasti priežastį, kas vyksta, kas nutiko, kodėl ta motinystė taip supurtė, nes didelė dalis moterų pirmą kartą susiduria savo gyvenime su tokiomis ligomis“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė.
Specialistės teigimu, psichologams būtų lengviau padėti moteriai nėštumo metu, bet kadangi yra delsiama kreiptis pagalbos, gimus vaikui situacija tampa dar sudėtingesnė.
„Tikrai būna iššūkis, kai depresija atsikartoja. Neretai nėštumo metu ji gali maskuotis po nerimu, kai, atrodo, laukiame, kad užgimus vaikeliui nerimas dings. Kartais išties nerimo po gimdymo sumažėja, bet, tikėtina, kad jis išliks. Vaiko auginime yra daug nekontroliuojamų dalykų, išmokti būti su šia gyvenimo tiesa neretai yra iššūkis. Jei šis nerimas yra labai intensyvus jau nėštumo metu, su juo sunku išbūti, geriau kreiptis pagalbos į specialistą ir kartu rasti būdų, kaip sau padėti“, – pranešime spaudai ragina S. Valevičienė.
Pradeda abejoti, ar bus gera mama
S. Valevičienė sako, kad nėštumo metu gali apimti liūdesys, beviltiškumo jausmas, nerimastingumas, nuolatinis jausmas, kad kažkas yra negerai, noras atsiriboti nuo aplinkos.
„Šiaip nėštumo pabaigoje natūraliai kyla noras atsiriboti nuo draugų, nuo aplinkos, atsiranda lizdo sukimo sindromas, kai norisi būti namuose, lankstyti, dėliotis drabužėlius ir nieko nedaryti. Labai svarbu leisti sau tai daryti. Bet labai dažnai, jeigu pasireiškia depresija, atsiranda noras iš viso su niekuo nebendrauti, nesakyti, kaip jaučiamės, galime matyti, kaip poros santykiuose prasideda sunkumai, pykčiai arba nepasitenkinimas. Aišku, kai moteris blogai jaučiasi ir nei ji, nei vyras nesupranta, kas su ja vyksta, jiems yra sunku sukurti santykį“, – aiškina psichologė-psichoterapeutė.
Ji sako, kad moteriai kartais gali užeiti panikos atakos, apimti jausmas, kad aš nežinau, ar noriu būti mama.
„Mintis, kad laukiau, norėjau vaikelio, dabar laukiuosi ir pradedu abejoti, ar būsiu gera mama, yra labai gąsdinanti. Kai moterys pradeda kalbėti, ateina jausmas, kad čia kažkas yra ne taip. Socialinė izoliacija, nenoras sakyti, kaip jaučiamės, kas su mumis vyksta, irgi yra požymis, labai būdingas depresijai, įskaitant ir depresiją nėštumo metu“, – sako S. Valevičienė.
Padėti gali ir artimieji, ir specialistai
„Svarbu leisti pasakyti būsimai mamai, kaip ji jaučiasi. Mes, šalia esantys žmonės, dažnai bijome, kad ji pasakys, jog jai yra blogai, nes nežinome, kaip tokiu atveju elgtis, norisi gelbėti. Sakydami tokias frazes kaip: „viskas bus gerai“, „pakentėk, pagimdysi, praeis“, „tai ko tu čia verki“, mes nesąmoningai pradedame signalizuoti mamai, kad ji nesakytų, kaip jaučiasi. Aplinkiniams tikrai yra iššūkis reaguoti tinkamai, bet labai svarbu leisti moteriai kalbėti, klausyti ir parodyti, kad mums svarbu, kaip ji jaučiasi, mes norime ne išgelbėti ją, o tiesiog išgirsti, kaip ji iš tikrųjų gyvena, ir atliepti jos poreikius“, – pasakoja psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė, paklausta, kaip turėtų elgtis artimieji, jei įtaria, kad besilaukianti moteris gali sirgti depresija.
Specialistė dalijasi, kad moterims dažnai kyla klausimas, kada eiti pas psichologą, ir tikina, kad joms nebūtina susirgti depresija, kad galėtų tai padaryti.
„Kartais mama jaučia, kad jai sunku išbūti su kylančiais jausmais. Tai gali būti pakankama priežastis kreiptis pagalbos į specialistą, nes susivokti šiame laikotarpyje yra tikrai svarbu. Arba, tarkime, moteris dvejoja, serga depresija, ar ne. Tokiu atveju ji irgi gali kreiptis į psichologą ir kartu pasižiūrėti, ar jai pasireiškia depresijai būdinga simptomatika, ir kokios pagalbos reikia“, – tikina S. Valevičienė ir skatina moteris pasirūpinti savimi dar iki gimstant vaikeliui, kai tą padaryti yra daugiau galimybių, arba tiesiog pajutus bet kokius depresijai būdingus simptomus.
Daugiau apie mamos emocinę sveikatą ir pagalbos galimybes galite sužinoti nacionaliniame psichikos sveikatos portale „Pagalba sau“: https://pagalbasau.lt/mamos-emocine-sveikata/.
Šis straipsnis yra projekto „O kaip jautiesi tu?“ dalis. Jį remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.