Kaip gimė garsiausios pasaulyje tinklinės prekybos kompanijos: idėjų kilo pagalvojus apie muilą, kvepalus ir upę

Prekyba žmonijos istorijoje atsirado kartu su civilizacija – savo turtu žmonės keitėsi vieni su kitais jau XIX amžiuje prieš mūsų erą. O, kai pirmieji pirmykščiai žmonės liovėsi klajoti ir tapo sėsliais, dirbamos žemės dovanos ir tapo pirmosiomis prekėmis, pirmuoju materialiu pertekliumi, reikalingu prekybai – to pertekliaus valdymas antikos laikais ir buvo vadinamas komercija. Vis tik pats žodis „komercija“ yra kilęs nuo žodžio „bendravimas“ – daiktai tebuvo pretekstas žmonėms bendrauti, nes būtent šis žmogiškasis instinktas – bendrauti (o tuo pačiu ir keistis savo darbo – fizinio ar protinio – rezultatais) ir pagimdė prekybos sistemą, kaip mes ją suvokiame šiandien, o keliaujantys prekeiviai tapo seniausia pasaulyje prekių platinimo sistema. Todėl logiška teigti, kad visa komercijos istorija iš principo yra pačios žmonijos istorija.

Prekeivių srautai sukūrė tai, ką mes šiandien vadiname turgumi, o komercinė revoliucija, vykusi X–XIII mūsų eros amžiuose, per kurią Europoje buvo masiškai tiesiami keliai (pagal to meto supratimą), sukūrė miestų ir kaimų prekinių mainų sistemą. Keliaujantis prekeivis buvo efektyviausia priemonė žmonėms įsigyti svarbiausių prekių, net ir kai pasaulyje (Mesopotamijoje) atsirado pirmosios parduotuvės. Prekeiviai sekė paskui kariuomenes, plaukė karavelėmis aplink pasaulį, karavanais ir vilkstinėmis keliavo per tolimiausias dykumas ir brido gilyn į džiungles. 

Keliaujantis pirklys visais laikais liaudies akyse buvo teigiamas herojus (prisiminkite Shakespeare'o poemas ar H. C. Anderseno pasakas) – daugeliu atvejų, ypač antikoje ar viduramžiais, jis buvo vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu, vienintelis tiekėjas, vienintelis progreso šauklys. Prekeiviai atvykdavo į gyvenvietes, apsikrovę nešuliais arba vežimais, prikrautais prekių, kurias pagrindinėje aikštėje išdėliodavo ant žemės arba primityvių prekystalių – ir tai buvo ne vien pramoga, tai buvo galimybė žmonijai pratęsti savo vegetavimą.

O ir dauguma imigrantų, atvykusių į JAV XVIII–XIX amžiuose, tapdavo būtent prekeiviais. Jie taip pat sekė pagal Ameriką užkariaujančias kariuomenes ir Ameriką valdančius darbininkų, ausko ieškotojų ar kaubojų srautus, kariuomenes, pardavinėdami adatas, karolius, žirkles, šukas, kvepalus. 

XIX amžiaus pradžioje tokie prekeiviai nunyko su masinės gamybos, parduotuvių ir katalogų atsiradimu, tačiau vėl atgijo XIX amžiaus viduryje, kai atrado savo unikalią savybę ir pranašumą –