Kaip mokėjimo kortelės užkariavo pasaulį: dovanojamas kreditas daugeliui suveikė kaip cukrus diabetikams

Šiandieninis vidutinis veiklus amerikietis savo piniginėje turi aštuonias skirtingas kreditines korteles. Bet gal dėl to amerikiečiai ir yra labiausiai pasaulyje prasiskolinusi nacija? Mano piniginėje tokių kortelių (ne debetinių) – trys, ir skolų, tikiuosi, turiu mažiau, nei jų turi vidutinis amerikietis. Tačiau ir mane, ir jį užvaldo pagunda pasinaudoti principu „pirk dabar, mokėk vėliau“. Juoba kad ir naudoti kreditines ar mokėjimo korteles yra maloniau bei patogiau, nei nešiotis piniginę, prikimštą grynųjų pinigų, ir šiandien retas mūsų turbūt įsivaizduoja, kaip veikliam žmogui būtų įmanoma išvis pragyventi be tų plastikinių kortelių, kurios yra užvaldžiusios visas gyvenimo sferas.

Vis tik faktas lieka faktu – per metus vidutiniškai mes išleidžiame 112 procentų daugiau pinigų, atsiskaitydami kortelėmis, nei mokėdami grynaisiais.

Iš kur jos išvis atsirado mūsų piniginėse?

Yra žinoma, kad prekės kreditan buvo duodamos jau prieš 3000 metų senovės Egipte ir Babilonijoje. Matyt, žmonija anksti suvokė šios finansinės operacijos naudą, beliko per ateinančius amžius tik tobulinti priemones, kaip sekti ir kontroliuoti pirkėjo skolą. Primityvios pačių kortelių pirmtakės pasirodė dar antikos laikais – jau tada žmonija naudojo akmenis, molines ar metalines plokšteles bei lazdas su pirkėjo skolos žymėmis.

Kreditinės kortelės, gaminamos iš „lengvos, bet tvirtos medžiagos“, pirmą kartą buvo paminėtos dar 1887 metais pasirodžiusioje amerikiečių rašytojo Edwardo Bellamy utopinėje knygoje „Žvilgsnis į praeitį“, ir, beje, šis kairuoliškų socialistinių pažiūrų rašytojas korteles laikė „visuomenės vienybės“ simboliu – tokiose kortelėse turėjo būti talpinama visa informacija apie jos turėtoją (deja, ne savininką)...