Buvusiose kolonijose Afrikoje ir Azijoje prasidėjo maištai bei teroristiniai išpuoliai. O 1972-ųjų rugsėjį viskas pasikeitė galutinai: Miuncheno olimpinių žaidynių metu, arabų teroristams įkaitais paėmus Izraelio sportininkus, Vakarų Vokietijos (VFR) policija, neturėjusi supratimo, kaip kovoti su teroristais, patyrė visišką fiasko; po to didžiosios valstybės ėmė skubiai kurti (arba atkurti) specialiųjų operacijų padalinius.
1972-ųjų vasaros olimpinės žaidynės Miunchene buvo suplanuota kaip „taikos ir džiaugsmo“ šventė. Todėl olimpinio kaimelio, kur gyveno delegacijų nariai, apsauga buvo simbolinė – apsaugininkai neginkluoti (jų pagrindinės užduotys buvo bilietų perpardavinėtojų gaudymas ir trukdymas girtauti). Policija irgi buvo neginkluota. Kaimelio gyventojai, tingėdami eiti iki vartų, laipiojo per tvoras dieną ir naktį, žurnalistai, kuriems buvo draudžiama patekti į kaimelį, čia patekdavo kada užsimanę (tereikėjo apsirengti sportinį kostiumą ir pro vartus prabėgti ristele – apsauga nuspręsdavo, kad tai sportininkai) ir t. t.