Pasiremiant tos trijulės mintimis, Vilniuje masiškai lakstomi trys ar keturi maratonai per vienerius metus. Patogusis miestas ūmai uždaromas. Lyg viduramžiška cholera siaustų mieste.
Dalis miestiečių siunta. Juk bėgioti galima miške, parke, paupy ir nebūtinai krūvoje sustabdant įstabaus civilizacijos produkto – miesto – funkcionavimą. Yra net programėlė – šimtas kilometrų trasų aplink Vilnių. Bėgiok ten į sveikatą. Tačiau šioje vietoje mums derėtų sulėtinti tempą ir išsiaiškinti maratono bėgiko gilesnes mintis ar tiksliau dvasios slėpinius.