Pasiremiant tos trijulės mintimis, Vilniuje masiškai lakstomi trys ar keturi maratonai per vienerius metus. Patogusis miestas ūmai uždaromas. Lyg viduramžiška cholera siaustų mieste.

Dalis miestiečių siunta. Juk bėgioti galima miške, parke, paupy ir nebūtinai krūvoje sustabdant įstabaus civilizacijos produkto – miesto – funkcionavimą. Yra net programėlė – šimtas kilometrų trasų aplink Vilnių. Bėgiok ten į sveikatą. Tačiau šioje vietoje mums derėtų sulėtinti tempą ir išsiaiškinti maratono bėgiko gilesnes mintis ar tiksliau dvasios slėpinius.

Po prakaituotais kepuraite ir marškinėliais vyksta senovinis dalykas: užslėptas pasąmoninis religinis kankinystės troškimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)