Regimantas Dima

Po eilinio Lietuvoje pagauto Rusijos šnipo mums kyla vienas teisėtas klausimas. O kiek jų dar liko nepagautų? Beveik niekam nesusirezga mintis – o gal jau visus pagavome? Net nepatogu tokią kvailystę man pačiam rašyti. Įvairiais būdais jie apraizgę mūsų šalį. Tą įtariu. Tik veikimo būdai skirtingi. ...

Lietuvos didikų giminė, kuri buvo po karaliaus ir visada, na beveik visada, virš visų kitų, tai Radvilos. Giminė plati, istorijų apie giminę galima prirašyti šimtus. Šiais laikais Lietuvoje Radvilų nėra. Nors vėl atidesnis skaitytojas pagautų mane meluojant. Vienas iš Radvilų ką tik buvo Lenkijos am...

Aš jums jau įkyrėjau savo detaliais skundais kaip aš vargstu ieškodamas darbo. Tad nutariau užbaigti savo pasakojimų ciklą „Senis ir darbas“ kiek kitaip. Nes Kalėdos. Tokiu pilkadangiu metų laiku dera pasakoti kokią nors gražią kalėdinę istoriją, kaip mane aplankė netikėta sėkmė ir dar neįprastu bū...

Kadangi jau žiema, tai galiu ramiai parašyti apie Palangą. Iš atokesnio atstumo ir taip, nebijodamas greito keršto, pranešti jums kas ten buvo/yra blogai. Vasarą tai nei vienas ir nepagalvotų ką nors blogo apie tuos geruosius verslininkus, kurie Palangoje maitina ir girdo minias atsipalaidavusių žmo...

Man it Danijos princui Hamletui kilo rimtas klausimas. Kas atima iš mūsų darbus, jei darbo neįmanoma susirasti? Kaip supratote darbo iki pirmųjų snaigių neradau. Na negaliu skųstis: karjeros konsultantė iš Užimtumo tarnybos darė ką galėjo ir netgi sakyčiau viršijo savo darbinius įgaliojimus. Mano n...

Rusiškuose dokumentuose Boriso Špako gimimo vieta vadinama Citovianais. Taip pakylėtai, beveik itališkai, carinėje Rusijoje buvo vadinami Tytuvėnai. Borisas iki pat pilnametystės gyveno Lietuvoje. Jo tėvas, pašto tarnautojas, kilo karjeros laiptais tarnaudamas įvairiose Lietuvos vietovėse. Špakas re...

Vienas įsimintinas dvaras, kurį valdė nelietuviškos giminės, tai Vyžuonėlių dvaras prie Utenos. Pastatai yra daugmaž išlikę. Dvarą galima apžiūrėti ir mūsų laikais. Vyžuonėlių dvaras buvo didesnio Vyžuonų dvaro dalis. Vyžuonų dvarą valdė Čapskis. Čapskis, pasak žmonių atsiminimų, valdė žiauriai – už...

Mieli mano tekstų komentatoriai mane kiaurai permato. Tiesa, dalis jų komentuoja neskaitę tekstų iki pabaigos. Tad aš darysiu gudriau. Svarbiausias teksto vietas sudėsiu į pabaigą. Tačiau tenka pabrėžti, kad komentatorių įžvalgos apie mane – aferistas, senas kvailys ir demagogas – kol kas sutampa su...

Didikų giminės Lietuvos Didžiojo Kunigaikštystėje pasitaikydavo įvairios. Tačiau mano galva Pacų giminė viena iš originalesnių. Būtų jie gyvenę Anglijoje, sakyčiau tipiški anglai savo originalumu. Tačiau noriu papasakoti jums tik apie du iškilius Pacus, nusidėjėlius. Na bent jau taip jie save prista...

I kiekvieną situaciją galima žiūrėti dvejopai. Mano darbo paieškos atveju galima žiūrėti kaip į pokerio žaidimą su valstybe. Lyg ir galėčiau išeiti į priešlaikinę pensiją.Tikroji pensija ne už kalnų. 2025-ųjų Kalėdos ir aš tampu laisvas žmogus, man valstybė pradeda mokėti mano sąžiningai uždirbtą p...

Kaip jau ir nujaučia labiau patyrę mieli mano skaitytojai, aš darbo vis dar neradau. Skaitau darbo skelbimus. Rašau laiškus, siunčiu CV, rašau, siunčiu, rašau, siunčiu. Pats sau primenu asilo skulptūrą matytą Pakruojo dvare. Darbas jau man atrodo lyg miražas dykumos pakraštyje. Dubajus kažkoks. Bliz...

Sovietų laikais atsargos karininkai dėstydavo mokyklose karinį parengimą. Dažnai tai jau buvo žmonės nusišnekantys, paskendę savo vidinėse problemose ar alkoholio ūkuose.

Šaunūs darbštūs žmonės dirba vienoje darbo vietoje po dešimt metų ar ilgiau. Ant tokių sąžiningų darbščių darbuotojų pečių laikosi visa mūsų ekonomika. Pagarba jiems. Kai laikas darbštuoliams išeiti į pensiją, kai kurie net neina ir lieka savo darbo poste iki pat dienų pabaigos. Todėl mes lenkiame v...

Antroji pasakojimo apie vokiškas atostogas dalis susieta su karališkosiomis šeimomis. Na aš ir mano šeima yra paprastos kilmės, droviai atskleisčiau – valstietiškos. Net nepatogu šiais laikais, kai vis daugiau žmonių atsikasa bajoriškus dokumentus ir išdidžiai, o kaipgi kitaip, mojuoja istoriniu do...

Vokiečių karių brigada ruošiasi keltis į Lietuvą. Brigada žada mus ginti. Mūsų šeima nutarė pasižiūrėti į tokį artimą naują sąjungininką iš arčiau. Sąjungininkus lenkus jau matę skersai išilgai. O štai vokiečių beveik nematę. Vokiečių mes nesuprantame. Suplanavome kelionę automobiliu po Vokietiją be...

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – Regimanto Dimos knygą „Liudvikas, Lietuvos karalius“. Šią knygą autorius vadina universalia knyga. Oficialiai tai utopinis romanas. Tačiau labai patogus, trumpas. Jei norite įtempto siužeto, prašom. Jei norite pagalvoti, kur eina mūsų Respublika, koks kismas tu...

Jau papasakojau apie du Lietuvos politikos artistus XX amžiaus pradžioje: tai intelektualųjį Augustiną Voldemarą bei herojiškąjį Mykolą Sleževičių. Trečiasis, paskutinis mano smagiosios trijulės atstovas, mano mylimiausias artistas nepasiekė tokių politinės karjeros aukštumų kaip pirmieji du. Bet ar...

Antrasis mano atrinktas politikos artistas iš Lietuvos atgimimo laikotarpio. Pirmasis buvo Augustinas Voldemaras. Tai Voldemarą sunkokai pavyktų pavadinti herojumi. Jis yra visoks, bet ne herojus. O aš ieškau tikro praeito amžiaus pradžios dramos herojaus. Ilgai vartęs istorijos puslapius randu. Gal...

Kai aš parašiau knygą apie Juzefą Pilsudskį, man pasidarė neramu. Aš kaip senas lietuvių nacionalistas turėčiau rasti ir mūsų pusėje tokių pat šaunių vyrų kaip Juzefas. Negi taip ir garsėsiu iki dienų pabaigos polonofilu? Juk tokio kada nors visos giminės atsižadės.

Buvome pasiilgę atostogų kaip anksčiau. Tiksliau autostogų. Sėdi į savo automobilį ir leki Europos keliais. Stoji kur nori. Taip ir dabar nusprendėme padaryti. Maršrutą suplanavome tokį: Vilnius – Varšuva – Viena – Pulos miestas Kroatijoje – Krk sala Kroatijoje. O atgal pro Vieną, Krokuvą ir Veličką...