Plataus masto invazijoje į suverenią Ukrainą nebuvo nieko švelnaus. Nepaisant to, net ir praėjus 2 metams ir 8 mėnesiams po to, kai Kremlius galutinai įtikino Vakarų pasaulį savo žudikiškais siekiais, kai kurios socialinių tinklų paskyros dar mirga Rusijos vėliavėlėmis, o jų savininkai rimtai samprotauja apie nostalgiją sovietmečiui, kuris jų laikysenoje tapęs bendruomeniškumo ir paprasto nerūpestingo gyvenimo sinonimu.
Kaip teigia Lietuvos karo akademijos docentas, dr. Vytautas Isoda, nostalgijos sovietmečiui kurstymas, bendros Lietuvos praeities su Rusija priminimas – tik vienas iš būdų konstruoti kultūrinį bendrumą, pasitelkiant švelniąją galią. Tiesa, pasak profesoriaus, šis būdas yra gana ribotas, nes keičiantis kartoms lieka vis mažiau gyvųjų, kurie tuos laikus atsimena. Mažtančią ilgesio sovietmečiui tendenciją rodo ir visuomenės apklausos. Jei 2016 metais teiginiui, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau, nei dabar Lietuvoje pritarė 26 proc. respondentų, tai po 4 metų, 2020 metais, tokių liko tik 21 proc.
Pastaraisiais metais viešajame diskurse švelniosios galios terminas dažniau sutinkamas kalbant apie priešiškų valstybių bandymus plėsti savo įtakos lauką ir kurti lojalių žmonių bendruomenes šalyse, kuriose šios valstybės turi savų siekių. Tačiau taip buvo ne visada.
Antrasis galios veidas
Sąvoka „švelnioji galia“ pirmą kartą paminėta 1990 metais tarptautinių santykių srityje, kalbant apie santykius tarp valstybių sąjungininkių. Sąvokos tėvu vadinamas amerikiečių politologas, buvęs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas tarptautinio saugumo reikalams Josephas Nye. Knygoje „Turintys lyderiauti“ (angl. Bound to Lead) jis akcentavo, kad „kai viena šalis priverčia kitas šalis norėti to, ko ji nori, [tai] gali būti vadinama bendradarbiavimo arba švelniąja galia, priešingai nei griežtoji arba įsakomoji galia, kai įsakoma kitiems daryti tai, ko ji nori.“ Pasak J. Nye, šalies švelnioji galia glūdi jos kultūros patrauklume kitiems, politinėse vertybėse, kai šalis jų laikosi viduje ir užsienyje, bei užsienio politikoje, jei kiti ją laiko teisėta ir turinčia moralinį autoritetą.
Švelnioji galia kartais vadinama antruoju galios veidu. Ją galima vadinti ir viliojimo bei patrauklumo galia, panašia į tą, kurią poros patiria santuokoje, kai vienam partneriui, kuris nebūtinai yra didesnis ir galingesnis, jaučiama paslaptinga trauka.
J. Nye labiausiai domino JAV švelnioji galia ir ambicijos ją susigrąžinti, ypač po to, kai pasibaigus Šaltajam karui Amerikos įtaka, iki šiol laikyta chrestomatiniu švelniosios galios taikymo pavyzdžiu, šalyse sąjungininkėse ėmė mažėti. Pasak jo, tarptautiniuose santykiuose švelnioji galia vaidina ne mažesnį (jei ne didesnį) vaidmenį, nei kietoji galia, tai yra, veikimas prievarta, grasinimais ar papirkinėjimu.
Be šių dviejų viena kitai priešingų galios rūšių J. Nye išskyrė ir trečią – protingąją galią – gimstančią iš švelniosios ir kietosios galios dermės, kai ir viena, ir kita pasitelkiama priklausomai nuo situacijos. „Amerikos sėkmė priklausys nuo to, ar geriau suprasime švelniosios galios vaidmenį ir ar pavyks geriau suderinti kietąją ir švelniąją galią mūsų užsienio politikoje. Tai bus protingoji galia. Tai jau esame darę anksčiau, galime tai padaryti ir vėl“, – rašė jis knygoje „Švelnioji galia“ (angl. Soft Power).
Švelniosios galios lyderiai
Iki šių dienų JAV išlieka pasaulio lydere, vertinant jos švelniosios galios įtaką. Tiksliai išmatuoti, kaip sėkmingai šalys naudoja švelniąją galią, siekdamos formuoti teigiamą įvaizdį tarptautinėje arenoje, sudėtinga, bet įmanoma. Dažniausiai tam pasitelkiamos šalių gyventojų apklausos, kurių pagrindu kasmet sudaromi net keli pasaulio valstybių švelniosios galios indeksai.
Išsamiausią iš jų sudaro nepriklausoma prekių ženklų vertinimo ir strategijos konsultacijų bendrovė „Brand Finance“. Jos 2024 metų „Pasaulinis švelniosios galios indeksas“ apima 193 valstybes, kurių reitingavimui įvertinti daugiau nei 170 tūkst. respondentų iš daugiau nei šimto skirtingų rinkų atsakymai į apklausas. Pastaruosius trejus metus švelniosios galios indekso lyderiaujantis penketas su nežymia pozicijų kaita tarpusavyje išlieka toks pat, tai – JAV, Didžioji Britanija, Kinija, Japonija ir Vokietija. 2024 metais tvirtą lyderės poziciją išlaikė JAV, o Kinijos švelnioji galia, per metus pakilusi iš 5 į 3 vietą, pripažinta greičiausiai augančia.
Žvelgiant retrospektyviai matyti, kad JAV švelnioji galia išlaikė laiko egzaminą. Šios valstybės gebėjimas švelniosiomis priemonėmis pritraukti sąjungininkus ir meistriškai propaguoti savo kultūrą svetur ne tik kūrė tvirtą sąjungininkių tinklą, bet ir griovė imperijas.
Amerikietiška svajonė
Knygoje „Iš kolonijos į supergalią“ amerikiečių istorikas George’as C. Herringas aprašo neįtikėtiną JAV švelniosios galios sėkmę pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, kai, jo teigimu, amerikiečių švelnioji galia buvo daug svarbesnė už karinę galybę.
„Pasibaigus karui, Jungtinės Valstijos, jaunatviškas, dinamiškas ir klestintis miestas ant kalvos, apie kurį prieš tris šimtus metų kalbėjo puritonų lyderis Johnas Winthropas, stovėjo aukščiau už visą pasaulį. Ypač nuo karo pavargusiems europiečiams, siekiantiems pereiti prie taikos, Amerikos vertybės – optimizmas, pragmatizmas, efektyvumas ir aukštas pragyvenimo lygis – atrodė vertos mėgdžiojimo. Ilgą laiką europiečių niekintos dėl aukštosios kultūros stokos, XX a. trečiajame dešimtmetyje Jungtinės Valstijos tapo pasauliniu masinės kultūros eksporto centru“, – rašo G. C. Herringas.
Staiga europiečiai visa galva pasinėrė į amerikietiškų filmų ir mados pasaulį. Trauka JAV buvo tokia stipri, kad Prancūzijos ambasadorius JAV Paulis Claudelis net pareiškė – „Jūsų filmai ir pokalbių laidos prancūzų protą įsiurbė į amerikiečių gyvenimą, metodus ir manieras...“ ir, galiausiai, reziumavo „atnešdami naują galios ir naują gyvenimo tempą... Vis dažniau sekame Ameriką“.
Amerikiečių švelniosios galios įtaka Europoje tarpukariu buvo tokia stipri, kad šį laikotarpį galima pavadinti Europos amerikonizacija. Maždaug 60–95 proc. tarp 1920–1930 metų Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje (iki 1933 metų) rodytų filmų buvo amerikietiška produkcija. Populiarumu nenusileido ir amerikietiškas džiazas bei literatūra, iškilo tokie autoriai kaip F. Scottas Fitzgeraldas, Ernestas Hemingway’us.
Po to, kai Europą išdraskė Antrasis pasaulinis karas, amerikiečiai vėl ištiesė pagalbos ranką, šį kartą pasiūlydami Maršalo planą, kuris ne tik padėjo atkurti ūkį Vakarų Europos šalyse, bet ir jas pritraukė į JAV įtakos zoną. Kaip knygoje „Švelniosios galios vedami“ pastebi jos autorius Aurelijus Zykas, tokiomis pat finansinėmis priemonėmis TSRS pelnė Kubos ir kai kurių Arabų šalių palankumą.
Veikimo būdas, kai šalies teigiamam įvaizdžiui formuoti pasitelkiami kietosios galios elementai, pavyzdžiui, finansinė parama, vadinamas tarptautiniais nuopelnais. J. Nye samprotavo, kad kai kuriais atvejais švelniąją galią galima kurti pasitelkus ir kietąsias poveikio priemones. Pavyzdžiui, tokio veikimo pavyzdžiais galėtų būti ekonominės pagalbos besivystančioms šalims teikimas, humanitarinė pagalba ar taikdarystės misijų vykdymas karo siaubiamuose kraštuose.
JAV finansinė parama Europai atnešė daug daugiau nei tik atsigaunančią ekonomiką ir atstatomus sugriautus miestus, kartu su ja į senąjį žemyną vėl plūdo amerikietiška popkultūra – pop ir roko muzika, rokenrolas ir Holivudo filmai.
LKA docentas, dr. V. Isoda pastebi, kad lietuviams geriausiai atpažįstamu švelniosios galios pavyzdžiu galima laikyti JAV popkultūros įtaką Šaltojo karo metais anapus geležinės uždangos.
„Amerikiečių ir apskritai Vakarų popkultūra, ypač pop muzika, roko muzika, su kurios išpopuliarėjimu komunistinėse valstybėse Šaltojo karo metais atėjo protestas prieš Sovietų Sąjungą ir tam tikras visuomenės polinkis į Vakarus, polinkis geopolitiškai orientuotis į JAV“, – vardijo docentas.
Imperijas griaunantis švelnumas ir „šonkaulių rokenrolas“
Kontrastinga deficito, cenzūros, saviraiškos laisvės trūkumo išvargintai sovietinei realybei amerikietiška laisvė buvo tokia patraukli, kad Rytų bloko gyventojai ieškojo bet kokių būdų, kaip tą laisvę įnešti į savo gyvenimus – ieškojo jos juodojoje rinkoje, bandė pagauti „Voice of America“ dažniais ar nelegaliai kirsti du skirtingus pasaulius skiriančias sienas.
Rokenrolo karaliui Elviui Presliui, tikram amerikietiškos kultūros ambasadoriui, įstojus į JAV kariuomenę ir išvykus tarnauti į tuomet į įtakos zonas jau padalintą Vokietiją, Rytų Vokietijoje kilo isterija. Nors „karaliaus“ įrašų legaliais būdais nebuvo galima įsigyti, energinga muzika rado kelią į Sovietų įtakos zonon patekusias valstybes, o pasak „RCA VP George R. Market“ žurnalui „Billboard“ pateiktos informacijos, kai kurie rusai negailėjo mokėti ir 100 JAV dolerių už nelegalius ant senų rentgeno nuotraukų spaustus E. Preslio įrašus, įrašytus iš „Voice of Europe“ programos. Tokios plokštelės tuo metu vadintos „roku ant šonkaulių“ arba „džiazu ant kaulų“.
Rokenrolo karalių Rytų Vokietija pasitiko skambiomis eilutėmis laikraščiuose, kritikuojančiomis ne tik amerikiečių numylėtinio talentą, bet ir protą:
„Oficialus Rytų Vokietijos komunistinio jaunimo laikraštis vakar rašė, kad Elvis Preslis yra pagrindinis JAV atominio karo strategijos ginklas. Laikraštis „Jaunasis pasaulis“ teigė, kad Preslis, šiuo metu tarnaujantis džipo vairuotoju JAV kariuomenėje Vokietijoje, neturi balso, nėra menininkas ir turi „ribotą intelektą“. Tad kokia, klausė komunistas, Preslio funkcija JAV pasaulinėje strategijoje? Atominį karą planuojantys asmenys kelia triukšmą dėl Preslio, nes žino, kad jaunimas, pakankamai kvailas, kad taptų Preslio gerbėjais, yra pakankamai kvailas, kad kovotų kare“, – trimitavo Rytų Vokietijos spauda.
Vis dėlto, net arši amerikietiškos kultūros kritika nepajėgė ilgai išlaikyti geležinės uždangos. Kaip pastebi J. Nye, Sovietų kuriama švelnioji galia negalėjo prilygti amerikietiškajai – palyginti sovietai kūrė per mažai popkultūros, ji nebuvo tokia patraukli, o bet kokia retai pasitaikanti kultūrinių mainų galimybė, kai sovietų menininkams buvo leista išvykti už geležinės uždangos ar į TSRS atvykdavo kūrėjai iš Vakarų, taip pat itin reti studentų mainai veikė kaip Trojos arklys ir prisidėjo prie sovietinės sistemos griūties. Nors Sovietų Sąjunga savo gyventojams bandė diegti dekadentiškų Vakarų mitą, Ameriką pažinę sovietų menininkai negalėjo tuo patikėti. J. Nye aprašo vieno sovietų simfoninio orkestro muziko įspūdžius, kai šis metai iš metų matydavo iš skirtingų JAV miestų į sovietų Rusiją atvykstančius orkestrus. Įvertinus kontrastą tarp sovietų peršamo naratyvo ir realybės jam kilo klausimas „Kaip dekadentiškuose Vakaruose gali būti tokių gerų orkestrų?“
„Sovietų valstybinės propagandos ir kultūros programos savo lankstumu ir patrauklumu negalėjo prilygti Amerikos komercinės populiariosios kultūros įtakai. Dar gerokai prieš griūnant Berlyno sienai 1989 m., ją pralaužė televizija ir filmai. Plaktukai ir buldozeriai nebūtų veikę be metų metus trukusio Vakarų populiariosios kultūros vaizdų perdavimo, kurie pralaužė sieną prieš jai sugriūnant“, – rašo J. Nye.
Pirmai palankiai progai pasitaikius tuometinėse Sovietų Respublikose įsiplieskė nacionaliniai judėjimai, prasidėjo Baltijos šalių „Vudstokas“ – dainuojanti revoliucija. Visi šie įvykiai atskleidžia, kokią didelę galią iš tiesų turi švelniosios poveikio priemonės.
Švelniosios galios žudikai
Tačiau vadinamoji „pozityvi propaganda“, kuria siekiama laimėti žmonių širdis ir protus, veikia ne visada. Kaip vieną svarbiausių, ypač informaciniame amžiuje, švelniosios galios šaltinių J. Nye išskiria patikimumą. „Reputacija visada buvo svarbi pasaulio politikoje, tačiau dėl „gausos paradokso“ patikimumas tampa dar svarbesniu galios ištekliumi. Informacija, kuri atrodo kaip propaganda, gali būti ne tik paniekinta, bet ir duoti priešingą rezultatą, jei ji pakenks šalies patikimumo reputacijai“, – aiškina politologas. Be to, šalies švelniosios galios žudiku gali tapti ir nesubalansuotas kietosios galios naudojimas.
Pavyzdžiui, J. Nye tikina, kad Sovietų Sąjunga, kažkada turėjusi nemažai švelniosios galios, ją didžiąja dalimi prarado įsiveržusi į Vengriją ir tuometinę Čekoslovakiją ir tęsdama brutalų kietosios galios demonstravimą Rytų Europoje, kuris ir prarijo turėtą švelniąją galią. Sovietų švelniosios galios menkimo nesumažino net augantys ekonominiai ir kariniai pajėgumai.
Dabartinės tendencijos taip pat rodo, kad ten, kur pastebimas veikimo kietosiomis priemonėmis perteklius, netenkama švelniosios galios, o šį resursą itin sunku ir brangu atstatyti. Trys valstybės – Rusija, Ukraina ir Izraelis – dalyvaujančios karuose, šių metų „Pasauliniame švelniosios galios indekse“ krito keliomis pozicijomis, Rusija iš 13 į 16 vietą, Ukraina iš 37 į 44 vietą, o Izraelis iš 27 į 32 vietą.
Prie Rusijos švelniosios galios kritimo kai kuriose šalyse galėjo prisidėti ir įvairių su Kremliaus režimu siejamų informacijos kanalų blokavimas, kai Vakarų šalys, reaguodamos į kruviną konfliktą, tyčia savo auditorijas atribojo nuo Rusijos kultūrinio ir informacinio lauko. Nuo praėjusių metų Lietuvoje blokuojami 400 IP adresai, vadinasi, apie 2000 rusiškų televizijos kanalų, tačiau, kaip pastebi ekspertai, tokius ribojimus norintys žiūrėti rusišką ar baltarusišką televiziją, gali nesunkiai apeiti – tam tereikia įsigyti kelis eurus kainuojantį priedėlį.
Vis dėlto, LKA politologas V. Isoda Lietuvos vyriausybės sprendimą drausti prieigą prie Kremliaus propagandą transliuojančių kanalų vertina palankiai. Nors sutinka, kad neapgalvoti draudimai gali sukelti uždrausto vaisiaus efektą, kai draudžiamą turinį dar labiau norisi vartoti, pasak eksperto, gyventojų apklausos rodo, kad dauguma netekę galimybės stebėti uždraustų kanalų jų nepasigenda.
„Iki šiol tai [pastebėtas] ne uždrausto vaisiaus, jeigu kalbėsim metaforom, o rūgščių vynuogių efektas. Kaip Ezopo pasakėčioje, kai lapė nepasiekė tų vynuogių, tai nusprendė, kad gal man jų ir nereikia“, – šmaikštavo politologas.
Prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą Lietuva žengė ir daugiau žingsnių, siekdama šalies viduje kiek įmanoma sumažinti Rusijos švelniąją galią – Rusų dramos teatras pervadintas į Vilniaus senąjį teatrą, imta atidžiau vertinti į Lietuvą iš Rusijos atvykstančius atlikėjus grėsmių nacionaliniam saugumui kontekste, iš miestų dingo dalis sovietinių paminklų, kaip ir su Rusija siejamų gatvių pavadinimų.
V. Isoda mano, kad Baltijos šalių atkaklumas priešintis Rusijos siekiams išlaikyti jas savo įtakos zonoje iš dalies padėjo atkreipti ir kitų Vakarų valstybių dėmesį. Sąjungininkės iš naujo įvertino, kokią galią šiose šalyse turi Rusijos propagandinė televizija ar Kremliaus išlaikomi naujienų portalai.
„Dabar žinau, kad iš dalies ir dėl Baltijos valstybių, dėl Lietuvos pastangų į tai atkreipė dėmesį mūsų partneriai ir tokie kanalai, kaip „Russia Today“, kuris akivaizdžiai yra švelniosios galios įrankis Rusijos, juos jau daug kur riboja ir Vakarų Europoje. <...> Tokie žiniasklaidos kanalai, kaip „RTV“, „Rossija“, juos būdavo sunku kažkaip legaliai išstumti iš pačios Lietuvos žiniasklaidos rinkos dėl to, kad jie apsukriai registruodavosi ne kaip Rusijos kanalai, o kaip Švedijos, kaip Britanijos.
Dirbant su partneriais buvo parodyta, kad jie būtent tokiu būdu bando apeiti tam tikras Europos Sąjungos direktyvas dėl žiniasklaidos laisvės ir dabar jau atidžiau Vakarų partneriai pasižiūri į šituos dalykus prieš suteikdami licencijas tokiems transliuotojams“, – Lietuvos sugebėjimą atsispirti priešiškų valstybių veikimui švelniosiomis priemonėmis įvertino V. Isoda.
Vis dėlto, augantis Lietuvos atsparumas neigiamai priešiškų valstybių švelniosios galios įtakai nereiškia, kad galima atsipūsti. Apklausos rodo, kad pasaulyje sparčiai auga Kinijos švelnioji galia ir tikėtina, kad ateityje ji dažniau bus juntama ir Lietuvoje, juolab, kad priemonių šią galią plėsti, pavyzdžiui, per Vilniuje veikiantį Konfucijaus institutą, kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas Kinijos švelniosios galios įrankiu, yra.
LKA docentas V. Isoda tikina kol kas iš Kinijos pusės švelniosios galios naudojimo klausimais Lietuvai nematantis didelės grėsmės, tačiau nerimą kelia subtilesni šios šalies metodai siekti įtakos.
„Kinijos švelnioji galia, lyginant su Rusija, mažiau, mano akimis, naudoja atviro melo arba dezinformacijos savo švelniosios galios strategijoje, daug subtiliau veikia. Konfucijaus institutai, kiek žinau, remia kažkokius studentų mainus su Kinija, kad studentai galėtų išvykti ir tarsi be jokios propagandos, o savo akimis, galėtų pamatyti, kaip tas gyvenimas Kinijoje atrodo. Tai ilgalaikėje perspektyvoje ji potencialiai gali būti sėkmingesnė“.
„Delfi“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 761 respondentas, parodė, kad daugiau nei 76 proc. atsakiusiųjų mano, jog Rusija ir Kinija, pasitelkusi švelniosios galios priemones, gali paveikti Lietuvos gyventojų požiūrį į šias valstybes. Daugiau nei 60 proc. respondentų būtų svarbu atpažinti Rusijos ir Kinijos kultūros įtaką Lietuvoje, tačiau panašus skaičius žmonių, 56 proc., taip pat pritarė teiginiui, kad nederėtų maišyti kultūros su politika.
Kiek daugiau nei pusė apklausos dalyvių buvo patenkinti tuo, kaip Lietuvoje užkardomas neigiamas Rusijos ir Kinijos švelniosios galios poveikis. Daugiausiai pozityviai vertinančių priimamus sprendimus buvo Klaipėdoje, mažiausiai – kituose, mažesniuose, Lietuvos miestuose.
Šaltiniai:
NYE, Joseph S. Jr. Soft Power. The Means to Success in World Politics. PUBLIC AFFAIRS New York. 2004
NYE, Joseph S. Jr. Bound to lead: The changing nature of American power. 1990
HERRING, George C. From Colony to Superpower. 2008
Global Soft Power Index 2020 – 2024. „Brand Directory“
ZYKAS, Aurelijus. Švelniosios galios vedami: šalies įvaizdžio politika ir Japonija. 2017
LUNDESTAD, Geir. „Empire by Invitation“ in the American Century. Diplomatic History Vol. 23, No. 2 (Spring 1999), pp. 189-217
NOWAKI, Rochelle. American Idol: American Pop Culture and Soft Power in Cold War Europe. University of Hawai’i at Hilo, 2014
Šiandien – SSRS sugriuvimo metinės: nostalgiją laikams „prie ruso“ jaučia penktadalis Lietuvos gyventojų. www.15min.lt, 2023 12 26
ONUSAITYTĖ, Ernesta. Ekspertas kovoje su rusiška propaganda mato tik vieną išeitį – kokybišką turinį rusų kalba. www.lrt.lt, 2024 04 05
Elvis Presley: The Cold War Warrior. www.elvis-history-blog.com
Muzikiniai įrašai sovietmečiu ir nepriklausomybės pradžioje. radinys.vu.lt
