Vyras neslepia, kad pradžia nebuvo lengva, tačiau gavus Europos Sąjungos paramą reikalai kaip reikiant pajudėjo į priekį. Ūkininkas paramą investavo į techniką, padidino darbo našumą.
„Pamenu, išvažiavom su žmona į Olandiją apžiūrėti technikos – pakvietė olandas pas juos pamatyti, kaip ta technika dirba. Mums buvo šokas, kai pamatėme, kaip mes dirbame ir kaip – Vakarų Europa“, – atvirauja ūkininkas.
Ne vieną dešimtmetį šeimos ūkį puoselėjantis vyras neslepia, kad yra išbandęs daug skirtingų bulvių veislių. Ne tik mados diktuoja pasirinkimą, bet ir pati gamta.
„Klimatas keičiasi, tad čia iššūkis – ką auginome prieš 10–15 metų, dabar tos veislės neužauga, netinka, tai ieškom kitokių. Dar atsiranda vadinamųjų sveikuoliškų veislių – mažiau krakmolo, daugiau karoteno“, – patirtimi ir žiniomis dalijasi J. Daugėla.
Ūkininkas pripažįsta, kad jo veikloje labai svarbu ir ilgamečiai partneriai, su kuriais turi tvirtus santykius, o vienas didžiausių – „Maxima“, ji padeda pasiekti bulvių mėgėją bet kuriame Lietuvos kampelyje. Juk dauguma tautiečių neįsivaizduoja šeimos šventės be cepelinų, bulvinių blynų ar puraus kugelio. Vyras sako, kad žmona jį lepina ir šiais, ir įmantresniais bulvių patiekalais. J. Daugėla didžiuojasi, kad sutuoktinė moka pagaminti ir salotų, ir troškintų bulvių patiekalų.
Didžiausia svajonė, anot vyro, – kad ūkis ir toliau gyvuotų šeimos rate, o veiklą pratęstų du jo sūnūs.
„Turiu svajonę, viziją, kad ūkio nereikėtų parduoti, likviduoti. Nenoriu, kad jis kur nors prapultų. Auga du sūnūs, daugumos ūkininkų svajonė“, – šypsosi vyras.