Lokali mityba: kodėl svarbu, kad maistas ant stalo atsirastų greičiau?
Lokalaus valgymo nauda, sako gydytojas dietologas Edvard Grišin, paliečia ne tik žmogų, bet ir aplinką, o vietinio maisto propagavimą dietologas sieja su ekologišku pirkėjo požiūriu: lokalių maisto produktų pasirinkimas pirmiausia mažina atstumą tarp pirkėjo ir tiekėjo, tokiu būdu sulėtindamas šiltnamio efekto eigą. Be to, mažėja tarša – tiek aplinkos, tiek paties produkto: nesunaudojamas toks degalų kiekis, trumpėjant kelionei, nereikalingas ir toks produkto apdorojimas chemikalais, kad vartotojo stalą prekė pasiektų šviežia.
Apie poreikį trumpinti maisto tiekimo grandinę vis garsiau kalbama ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje: Delfi jau anksčiau rašė apie 2021 m. balandį vykusią Europos Parlamento atstovų, Lietuvos politikų ir ekspertų diskusiją, kurios metu sutarta, kad trumposios maisto tiekimo grandinės yra tai, kam valstybė turėtų skirti papildomą dėmesį.
Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Virginija Kargytė tąkart pabrėžė, kad vertėtų skatinti didesnių miestų ir savivaldybių bendradarbiavimą su rajonų ūkininkais, kurie galėtų tiesiogiai tiekti ekologiškus produktus. Taip būtų ne tik pasiūlytas sveikesnis produktas vartotojams, bet ir sutaupyti maisto logistikos kaštai, saugoma gamta, o šie pokyčiai padėtų spręsti maisto švaistymo problemas.
Sezoninio maisto paskirtis: salotos po žiemos ir vaisiai vasarą – ne šiaip sau
Pasak dietologo E. Grišino, teoriją, jog greitai stalą pasiekiantis produktas yra sveikesnis, pagrindžia ir atliktų tyrimų rezultatai: „Tam tikri tyrimai rodo, kad vitaminų, nors nedidelis kiekis, bet pradeda vaisiuose ar daržovėse nykti jau po vienos paros. Kuo greičiau maistas pateks ant mūsų stalų - tuo jis bus naudingesnis“
Anot gydytojo, svarbu, kad mityba būtų ne tik lokali, bet ir sezoniška: „Kai valgome braškes ne žiemą, o vasarą, kai jos skinasi kelius parduotuvių ir turgų lentynose. Sezoninis valgymas – kai maistas labiausiai sunokęs, kupinas mikroelementų, vitaminų, mineralų, kai jis tinkamiausias ir naudingiausias mūsų organizmui.“
Sezoninis maistas kiekvienoje šalyje, kalba E. Grišin, turi ir specialią paskirtį: „Tarkime žalios lapinės daržovės, kurias gauname pavasarį, padeda apsivalyti po žiemos sezono, kada valgėme galbūt riebesnio, sunkesnio, daugiau marinuoto maisto. Tuo tarpu vasarą galime pasidžiaugti dideliu kiekiu daržovių ir vaisių, kurie padeda hidratuotis, aprūpinti vandeniu mūsų kūną karštomis vasaros dienomis. Tam tikrų paskirčių tas maistas tikrai turi ir čia kalbame jau ne vien apie biologines žmogaus savybes, bet ir motinos gamtos intervenciją, kai maistas auga, turėdamas paskirtį, kad būtų valgomas ir aprūpintų medžiaga, kurios nebuvo kito sezono metu.“
Vis dėlto, E. Grišin nesiūlo radikalaus požiūrio į maisto lokalumą ir sezoniškumą: „Atvežtiniai produktai gali būti puikūs pagalbininkai dažno žmogaus dietai. Manau retas mūsų šiais laikais galėtume apsieiti be lašišos ar alyvuogių aliejaus“. Kombinuodami lokalius ir atvežtinius produktus, sako dietologas, žymiai greičiau ir efektyviau pasieksime norimo rezultato sveikos, pilnavertės mitybos prasme. Be to, net ir lokalūs produktai nebūtinai yra ekologiški, tad ne mažiau svarbu domėtis, kaip jie buvo auginami, išgaunami, jei norisi valgyti išties sveiką maistą.
Lietuviški produktai atstoja populiariausią supermaistą: tai būtina turėti savo šaldytuve
Supermaistais – šiais laikais itin populiarus terminas, apibūdinantis produktams, kurie išsiskiria savo maistingumu ir žmogaus organizmui naudingų medžiagų gausa. Tiesa, prie šio užrašo prekybos centruose neretai puikuojasi egzotiški pasirinkimai, o dietologas siūlo atsisukti į produktus, kurie yra kur kas arčiau:
„Kartais nereikia ieškoti toli chia sėklų ar panašaus supermaisto. Mes galim pasigirti mūsų raugintų produktų, kurie yra probiotikų šaltinis, palete. Rauginti produktai – kefyras, kopūstai – įeina į 2021 – ųjų metų top 10 supermaisto sąrašą.“
Kiaušiniai, sako dietologas, taip pat patenka į šių metų supermaisto pirmojo dešimtuko gretas: „Jie turtingi cholinu, liuteinu, deksantinu, kurie yra labai stiprūs antioksidantai. Jei įeisite į vaistinę - pamatysite, kad liuteinas stovi prie akių papildų produkcijos. Tai – labai populiarus papildas, kurio galima gauti paprasčiausiai vartojant kiaušinius.“
Braškės – dar vienas produktas, kuris, anot dietologo, dėl savo fitochemikalų ir skaidulų santykio, gali būti drąsiai vadinamas supermaistu: „Užtenka 8 vidutinio dydžio braškių, kad gautume dienos vitamino C normą. Žmonės nežino, iš kur to vitamino C gaut. Aštuonias braškes suvalgyt ir viskas“, – juokiasi gydytojas.
Vasaros lietuviškų daržų karaliai pomidorai – produktas, kurį E. Grišin taip pat siūlo valgyti į sveikatą: „Čia gausu likopeno, kuris yra vienas stipriausių, populiariausių antioksidantų, dalyvauja kovoje su vėžinėmis ląstelėmis, turi cholesterolį ir cukrų mažinantį efektą.“
Išteisina bulves: čia žmonės labai klysta
Lietuva gali pasigirti ir cukinijų, aguročių derliais, o šie produktai – ne tik sveiki, bet ir turintys itin mažai kalorijų: „100 – 200 gramų cukinijos turi apie 40 proc. vitamino A dienos normos, kuris labai svarbus akių, odos apsaugai. Taip pat cukinijoje yra vitamino C, mangano. 100 g. cukinijos tėra 10 kilokalorijų, tai yra niekis.“
Tuo tarpu rudeninius laukus morkine spalva nudažantys moliūgai turi daug skaidulų, vitaminų C ir E, betakaroteno, geležies ir vitamino K, labai svarbaus žmogaus kraujotakai, o kalorijų čia taip pat vos keliasdešimt, tad svorio bei cholesterolio kontrolei patiekalai iš moliūgų - nepamainomas pasirinkimas.
Dietologas „išteisina“ šiuolaikiniame pasaulyje neretai demonizuojamas bulves. Pasirodo, tinkamai paruošta, ši daržovė yra puikus maistas, o savo naudingomis savybėmis nė kiek nenusileidžia madingajam batatui: „Žmonės neturi bijoti bulvės, o turi bijoti bulvių košės. Neturi bijoti bulvės, o turi bijoti bulvinių blynų. O čia dažnas labai klysta – jie atsisako bulvės, nors niekada jos su lupena nevalgė. Jie valgė bulvinius patiekalus.“ Bulvių lupenoje, sako E. Grišin, gausu skaidulų, tuo tarpu pačioje bulvėje yra daug vitamino C, B, mangano, kalio bulvėse net daugiau nei bananuose, o kalorijų – itin mažai: 100 g. bulvių yra apie 80 kcal, nors visuomenėje sklando atvirkštinis mitas.
Kas antra prekė krepšelyje – lietuviška: tautiečių dėmesys – ne tik į sudėtį
Panašu, kad ir lietuviams svarbu rinktis savo krašto produktus: pasak didžiausio parduotuvių tinklo Lietuvoje „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, šiuo metu kas antra prekė, pirkėjų įsigyjama „Maximoje“, yra lietuviška. Didžioji dalis čia parduodamo šviežio maisto yra Lietuvos gamintojų ir ūkininkų produkcija, o nuskintos daržovės jau kitą dieną ar net tą patį vakarą pasiekia parduotuvių lentynas.
„Bendradarbiaujame su beveik 700 tiekėjų iš visos Lietuvos, tarp kurių ir didžiosios Lietuvos maisto pramonės įmonės, ir smulkūs šeimos ūkiai, kurių į „Maxima“ parduotuves tiekiama produkcija atspindi spalvingą įvairių Lietuvos regionų kulinarinį paveldą.“
Anot E. Dapkienės, pirkėjai vis atidžiau skaito maisto prekių etiketes, kur atkreipia dėmesį ne tik į produkto sudėtį, bet ir kilmės šalį: „Galiu drąsiai pasakyti, kad tiek didieji Lietuvos gamintojai, tiek ir mažesni šeimos ūkiai geba būti patrauklūs ir atkreipti net pačių išrankiausių Lietuvos pirkėjų dėmesį. Jie sugeba nuolat nustebinti naujų produktų idėjomis arba netikėtomis tradicinių receptų interpretacijomis.“
Pastaraisiais metais „Maxima“ įgyvendino plačios apimties Lietuvos gamintojų produkcijos populiarinimo kampanijos – „Didžiuojamės lietuviška kokybe“, „Lietuva, Ačiū“, „Įkvėpta Lietuvos“, „Išvien dėl Lietuvos“, kas savaitę leidžiamuose kaininiuose leidiniuose Lietuvos gamintojų produkcija išskiriama trispalvės simboliu, o šalies regionuose esančiose „Maxima“ parduotuvėse duonos skyrių lentynose išskirtos specialios vietos tik tame krašte kepamai lietuviškai duonai. „Palaikyti Lietuvos gamintojus ir skatinti pirkėjus dažniau rinktis lietuvišką produkciją svarbu dar ir dėl to, kad taip auginama Lietuvos ekonomika“, – kalba prekybos tinklo Lietuvoje atstovė.