Ūkininkauti ėmėsi dar vaikystėje
Jau nuo 14 metų pradėjęs suktis šeimos žalumynų ūkyje, Edvinas Klapatauskas įsisuko jame taip, kad dar šių metų vasario mėnesį tapo šeimos verslo vadovu. Prieš tai vyras ir baigė logistikos studijas, ir dirbo pačius įvairiausius ūkio darbus:
„Įmonė įkurta 2011-aisiais. Šeimoje turbūt net nėra vieno konkretaus iniciatoriaus, bet prie verslo prisidėjo visi ir veiklą vykdome jau virš 20 metų. Kažkada bandėme skaičiuoti, kad mūsų veiklai metų yra tiek pat, kiek man. Mano gimimas šeimai ir asocijuojasi su šio verslo pradžia“, – pasakoja E. Klapatauskas.
Šiandien gausybę žalumynų ir daržovių rūšių galintys pasiūlyti ūkininkai jų auginimo gudrybes sužino nuolat mokydamiesi, kasmet besilankydami gausybėje seminarų už Lietuvos ribų. Visgi, E. Klapatauskas atviras – teorija ne visada pasiteisina praktikoje, o kai kurie įgūdžiai ateina tiesiog eksperimentuojant:
„Pradėjome nuo svogūnų laiškų auginimo šiltnamyje. Vėliau sugalvota, kad kai kurias daržoves ir žoleles galima auginti ir laukuose: krapai, petražolės, o dabar kasmet klientams siūlome ir patisonų bei aguročių“. Nors krapų, petražolių ir svogūnų laiškų auginimas buvo pagrindinis ūkininkų užsiėmimas, dabar, bendradarbiaudami su kitais ūkininkais, „Žalumos centras“ siūlo kur kas gausesnį produktų asortimentą. Eksperimentuoti, sako E. Klapatauskas, šeima nenustojo: dabar mėginama auginti dar įvairesnes prieskonines žoleles.
Modernėjant technologijoms, gamtos vaidmuo lieka svarbiausias
Tam, kad net lietingą rudenį pavyktų užauginti šviežius žalumynus, įmonė pasitelkia inovatyvius įrenginius ir šiltnamius. Visgi, svarbiausią vaidmenį, sako pašnekovas, vis dar atlieka gamta, kuri ir nulemia, koks derlius bus kasmet:
„Šiltnamiuose auginame svogūnų laiškus, kadangi krapų ir petražolių šiltnamyje užauginti neįmanoma. Įrengtos specialios laistymo sistemos, kurios tam tikrais intervalais privalo palaistyti, nes svogūnų laiškai negali augti sudžiuvusioje žemėje.“ Laukuose, anot Edvino, naudojami įvairūs ūkio padargai, bet didžiausių investicijų į technologijas reikalauja šiltnamiai ir fasavimas, kad produktas pirkėją pasiektų kuo šviežesnis.
Šiemet, ūkininko teigimu, netikėtos vasaros kaitros gerokai pakenkė derliui – net laukuose laistomos daržovės nespėjo pasisavinti vandens, mat visą jį sugeria išsausėjusi karšta žemė. Vienok, E. Klapatauskas tikisi atsigriebti per žiemą ir svogūnų laiškus šiltnamyje sėkmingai auginti net šalčiausiu metų laiku.
Komandos taisyklės ir tvari partnerystė
Kad ir kokia išmani technika, ūkyje neapsieinama be žmogaus rankos. Edvinas pasakoja apie kasdienius ritualus su ūkio darbuotojais:
„Komanda ir yra mūsų stiprybė, nelabai kur nueitume be žmonių, su kuriais kartu dirbame daugybę metų. Yra komandos narių, kurie drauge su mumis dirba jau ne penkerius ir ne dešimt metų. Turime „penkių pirštų taisyklę“, kuria vadovaujamės: visada šypsotis klientui ir kolegai, pasitikrinti savo apsaugos priemones, darbo vietą, ar ji yra saugi, ir dar keletas taisyklių. Žmonės niekada jų nepamiršta“, – kalba ūkio vadovas. Plakatai su penkių pirštų taisykle, pasakoja pašnekovas, kabo visose patalpose ir praskaidrina nuotaiką net tais rytais, kada šypsotis nelabai norisi.
Per daugelį kruopštaus darbo metų įgyti partneriai yra itin svarbus „Žalumos centro“ sraigtas. Edvinas itin džiaugiasi tvaria partneryste su lyderiaujančiu Lietuvos prekybos tinklu: „Turėti tokį partnerį kaip „Maxima“ yra džiugu, tai – vienas didžiausių mūsų klientų. Ta partnerystė mane labai džiugina, nes trunka ilgus metus ir net jei būna bėdų – bandome jas spręsti kartu ir bendradarbiaujame toliau bei nežadame atsitraukti.“
Pasak Ernestos Dapkienės, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės, viena iš prekybos tinklo krypčių – pasiūlyti kuo daugiau šviežio lietuviško maisto.
„Mes labai vertiname bendradarbiavimą su Lietuvos ūkininkais. Ilgametė partnerystė leido užtikrinti, kad „Maxima“ pirkėjus aprūpintume kokybišku šviežiu lietuvišku derliumi“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Matoma mitybos įpročių kaita: lietuvių pasirinkimai – akivaizdūs
Pastaruoju metu, vis labiau populiarėjant žaliavalgiškai mitybai ir besikeičiant žmonių valgymo įpročiams į sveikesnius, didesnis daržovių ir žalumynų vartojimas išties pasijuto Klapatauskų šeimos ūkyje:
„Per paskutinius penkerius metus matėme stabilų svogūnų laiškų ir ypač prieskoninių žolelių augimą. Tai leidžia suprasti, kad žmonės renkasi nebe džiovintus prieskonius, o savo maistą labiau nori gardinti šviežiais bazilikais ar kitomis žolelėmis. Tai labai džiugina ir ieškome, kokių dar šviežių žolelių pasiūlyti klientams, kurie galės jas parduoti tiesioginiam vartotojui.“
Kalbėdamas apie savo paties mitybą, E. Klapatauskas atskleidžia netikėtą detalę – savo ūkyje užauginta produkcija pašnekovas mėgaujasi ir pats, bet niekada nesinaudoja tarnybine padėtimi, pasiimdamas svogūnų laiškų nemokamai savo taip mėgstamiems šaltibarščiams – vyras nueina į parduotuvę ir juos nusiperka lygiai taip pat, kaip ir įprastas pirkėjas.
„Aplinkiniai ir šeima juokiasi iš manęs: tiek metų darbo su svogūnų laiškas ir žolelėmis, lyg ir turėčiau jų nebevalgyti, yra toks stereotipas, bet labai mėgstu šaltibarščius, niekada nepagailiu svogūnų laiškų. Dažniausiai tenka pačiam įsigyti parduotuvėje su savo prekėmis. Iš ūkio pagaili imti, tai skirta klientams, tad kartais ir pats pabūnu savo klientu“, – juokiasi vyras.