– Sakykite, ar dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo?
– Kad susidarytų imunitetas, rekomenduojama skiepytis prieš pat gripo sezoną, o po skiepo turėtų praeiti ne mažiau kaip 2- 4 savaitės. Taigi pasiskiepijus dabar, apsaugą įgausime gruodžio pradžiai, kai virusas pradeda įsibėgėti.
Skiepijimasis gripo vakcina rekomenduojamas atsižvelgiant į praeitų sezonų gripo viruso elgesį, kurio stebėseną koordinuoja PSO. Kaip teigia ši organizacija, didžiausias viruso aktyvumas stebimas nuo lapkričio vidurio iki kovo mėn., o maksimalus jo aktyvumas – nuo gruodžio pabaigos iki vasario pradžios. Stebint viruso charakterį, praeitą sezoną jis prasitęsė ilgiau, tačiau jo aktyvumas buvo žemesnis, nei 2022/2023 m. sezono. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, PSO yra sudaroma skiepų programa, kurioje ir pateikiamos skiepijimosi rekomendacijos.
– Kada yra geriausias metas?
– Pagal visuotinai žinomą taisyklę – jis geriausias – šiandien. Žinant, kad maksimali apsauga susidaro po 2-4 savaičių, imuninė sistema dar suspės suformuoti apsauginius antikūnus iki gripo viruso aktyvumo pradžios. O imuninė apsauga, priklausomai nuo organizmo būklės ir viruso rūšies, dar apsaugos mus iki 1 metų. Taigi jei dar neapsisprendėme ar nespėjome pasiskiepyti, darykime tai artimiausiu metu.
– Kiek reikia vakcinų?
– Paprastai reikia tik vienos vakcinos per sezoną.
– Kuo jos skiriasi ir kaip pasirinkti?
– Gripo virusai greitai mutuoja, tad kasmet pagal PSO rekomendacijas Šiaurės pusrutuliui vakcinos yra atnaujintos sudėties. Paprastai naudojamos inaktyvuotos baltyminės vakcinos, kurios tinka vaikams nuo 6 mėnesių ir suaugusiems bei nėščiosioms. Jose yra kelių gripo virusų dalelių rinkiniai – medžiagų, kurios skatina imunitetą gaminti antikūnus. Taip pat medžiagų adjuvantų, kurios sustiprina imuninės sistemos atsaką į vakciną ir užtikrina jos apsaugą. Šių baltymų dėka organizmas virusą atpažįsta ir kovoja su juo, tačiau nesukelia ligos ar infekcijos. Tokiose vakcinose nėra pačio viruso, kaip mėgstu sakyti, yra tik jo pirštinės, šalikas ir kepurė.
Pasaulyje yra ir tobulesnių vakcinų, kurios pritaikytos įvairiam amžiui ir sveikatos būklei. Tai rekombinantinės, adjuvantinės ir didelių dozių inaktyvuotos vakcinos, tačiau Lietuvoje jos neregistruotos.
Jei kalbėsime plačiau, ne pačios vakcinos pasirinkimas, o viruso plitimas ir jo prevencijos mastai yra gerokai aktualesni.
Vadovaujantis PSO rekomendacijomis, Europos Sąjungos (ES) Taryba dar 2009 m. Briuselyje priėmė nutarimą gripo vakcina paskiepyti bent 75 proc. tikslinės populiacijos kiekvienoje ES šalyje, siekiant sustabdyti viruso plitimą.
Pagal EUROSTAT duomenis, 2021 m. Airija viršijo šiuos duomenis, nedaug atsiliko ir kitos Vakarų Europos bei Skandinavijos šalys. Kai tuo tarpu Lietuvoje tikslinės grupės vakcinacijos lygis tais metais, kaip ir ankstesniais, nesiekia 10 proc.
Taigi mūsų šalies gyventojai dar toli gražu nepasiekia išsivysčiusių Europos šalių rodiklių. Todėl kasmet turime aukštą sergamumą gripu, nereikalingas išvengiamas komplikacijas, ilgalaikius sveikatos sutrikimus, laiką, praleistą ligoninėse ir atsitraukimą nuo darbo bei šeimos.
– Kam skiepytis nerekomenduojama?
– Kai kuriems žmonėms negalima skiepytis dėl tam tikrų su sveikata susijusių aplinkybių, bet jos yra gana retos.
Jei po bet kurios vakcinos yra įvykęs anafilaktinis šokas dėl vakcinoje esančių medžiagų – antibiotikų, želatinos ar kitų priedų, jei asmuo jiems alergiškas. Taip pat žmonėms, kurie naudoja specialius vaistus nuo onkologinės ligos (monokloninius antikūnus) ir sirgę retu Guilan-Barre sindromu.
Ir, be abejo, sergant ūmia infekcine liga ligos periodu.
Vis dar gajus daugiau nei 30 metų turintis mitas, kad vakcinoje esantis kiaušinio baltymas sukelia alergines reakcijas. Atlikta nemažai retrospektyvinių ir prospektinių tyrimų, kurie patvirtino, kad kiaušinio baltymo koncentracija 1 vakcinoje yra labai maža – mažiau nei 1 mikrogramas, todėl sukelti reakcijos negali. Įrodyta, kad turintys alergiją kiaušinio baltymui gali saugiai skiepytis tokia vakcina.
Jei kyla abejonių, geriau visada pasitarti su gydytoju alergologu ir turėti aiškią pagrįstą nuomonę.
– Jei yra nedidelė sloga, skauda gerklę, ar galima skiepytis, ar geriau palaukti?
– Tai rodo, kad sergate, geriau palaukti kelias dienas, kai visai nebejaučiate simptomų – skiepytis galima tada, kai jaučiatės sveikas. Jei pasiskiepysite tuo metu, kai sergate, susidarys labai menkas ir nepakankamas imunitetas.
– O jei šiemet jau sirgai gripu, ar vis tiek reikia skiepytis?
– Taip. Gripo virusų atmainų cirkuliuoja pastoviai. Pasakyti, kuria atmaina žmogus jau sirgo, yra neįmanoma. Tenka susidurti, kad per sezoną žmogus gripu suserga du kartus. Tai rodo, kad užsikrėtė kita viruso atmaina. Kiekviena atmaina turi savo komplikacijas, kurios yra individualios ir priklauso nuo sveikatos būklės. Ne kartą tenka išklausyti pacientų nuoskaudų, ypač vyresnių, kad nepasiskiepijo nuo gripo ir teko gydytis ligoninėje nuo gripo sukeltų komplikacijų – plaučių uždegimo, miokardito ir įvairių neurologinių ligų. O tokios gripo komplikacijos pasireiškia ir visai sveikiems žmonėms.
Gripo vakcinos yra sukurtos pagal šiuo metu cirkuliuojančius virusų potipius. Šio sezono vakcinoje yra 4 virusų atmainos, tai galime tikėtis, kad jos apsaugo nuo visų šiuo metu cirkuliuojančių virusų.
– Kokie yra dažniausi nusiskundimai po skiepo?
– Injekcijos vietoje būna nedidelis paraudimas, patinimas, kartais maudimas apie injekcijos vietą. Kai kuriems būna raumenų skausmas, retai – pakyla temperatūra. Tačiau tokios reakcijos nėra intensyvios ir praeina po kelių dienų. Tai imuninio atsako pasireiškimas, vadinasi, vakcina veikia.
– Kokie šalutiniai poveikiai nėra normalūs ir reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus?
– Pasiskiepijus bet kokia vakcina, taip pat ir gripo, rekomenduojama stebėti organizmo reakcijas apie 15 min. skiepijimosi įstaigoje.
Labai retas šalutinis poveikis yra galima anafilaksinė reakcija, tačiau jos pasireiškimas yra 1 iš 1 milijono paskiepytų. Tokia ūmi reakcija pasireiškia per 15 min., todėl šis trumpas laukimo periodas budrumo dėlei turėtų būti išlaikytas.
Mažiems vaikams po skiepo, nors ir labai retai, galimi febriliniai traukuliai. Juos išprovokuoja staigus temperatūros pakilimas kaip atsakas į vakcinoje esantį baltymą. Tačiau būklė lengvai kontroliuojama sumažinus temperatūrą.
Dažniausia pastebima reakcija yra adatos dūrio baimė. Dar tik besiruošiant suleisti vakciną ar ją leidžiant, labiau pastebima jaunesniame amžiuje, atsiranda širdies plakimas, dažnesnis kvėpavimas, žmogus išbąla, aprasoja kakta ir neretai tenka jį paguldyti. Tokia taip vadinama vago vagalinė reakcija pasitaiko ir suleidus vakciną. Tačiau tai susiję su baime ir nerimu, bet niekaip nesusiję su pačia vakcina. Jei kada yra taip įvykę, būtų gerai, kad apie tai žinotų asmuo, kuris ruošiasi atlikti injekciją.
– Kiek veiksmingas yra skiepas nuo gripo ir nuo ko priklauso ar susiformuos imunitetas, ar ne?
– Vakcinos veiksmingumas priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: žmogaus amžiaus bei jo sveikatos būklės ir vakcinoje esančių virusų dalelių rinkinio bei visuomenėje cirkuliuojančių virusų atitikties.
Mokslininkai pateikia duomenis, kad vaikams ir sveikiems suaugusiesiems iki 65 m., gavusiems sezoninę vakciną, užsikrėtimas gripu sumažėja apie 50-60 proc.
Vyresniems asmenims ir turintiems sveikatos sutrikimų skiepijimo rezultatai nėra tokie geri dėl jų imuninės sistemos resursų išnaudojimo, taigi jų apsauginis imunitetas bus mažesnis. Tačiau skiepai ženkliai sumažina gripo komplikacijų skaičių. O tai reiškia, kad net ir pasiskiepijus galima susirgti gripu, tačiau ligos eiga bus paprastesnė ir galima išvengti varginančių ar net grėsmingų gripo komplikacijų.