Kas yra depresija, kokie šios ligos simptomai, ar tai nėra tik tinginių liga, kaip pasveikti ir ar antidepresantai tikrai gali padėti – tokius klausimus DELFI komanda uždavė vilniečiams.
Atskirti mitus nuo faktų sutiko Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro, dar geriau žinomo kaip Vasaros 5, direktorius M. Marcinkevičius. Vilniečių atsakymus ir M. Marcinkevičiaus komentarus galite išvysti čia.
Ką vilniečiai žino apie depresiją?
Gatvėje sutiktas Kęstutis DELFI teigia, kad depresija – tai „psichinė būklė, kai žmogui negera gyventi, visokios mintys lenda“. Kita pašnekovė, tikina, kad tai smegenų cheminių procesų sutrikimas.
M. Marcinkevičiaus teigimu, abu atsakymai yra teisingi: vienas kalba apie tai, kaip pasireiškia depresija, o kita – pažiūrėjo labai moksliškai. „Iš tiesų sergant depresija smegenyse vyksta tam tikri pakitimai. Ne anatominiai pakitimai, bet būtent neuromediatorių lygmenyje ir mažėja seratonino ir kitų neuromediatorių. Abu atsakymai tikslūs, tik pažiūrėta iš skirtingų pozicijų“, – teigia psichiatras.
Vilniečio Giedriaus nuomone, depresija yra nusivylimas savimi. „Žmonės nusivilia savimi tada, kai išsigalvoja nebūtų dalykų. Pavyzdžiui, aš turiu prastesnį automobilį nei mano draugas. Visos depresijos XXI a. kyla nuo mums sukurtos kažkokios materialios realybės. Iš esmės nėra ko depresuoti šiais laikais“, – DELFI sako jis.
Tačiau psichiatras su tokia pozicija nevisai nesutinka. „Jūsų pašnekovas yra teisus, būtent tuo, kad šiuo metu depresijų daugėja dėl mūsų gyvenimo būdo. Antras dalis galbūt ne visiškai teisinga. Nors tame taip pat yra racionalumo grūdų.
Jeigu kalbame apie statistiką, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad pagal labai svarbų kokybinį rodiklį, tai yra liga apsunkinti metai (kiek visa žmonija nugyveno metų sirgdami ta liga), depresija bus antroje vietoje po širdies kraujagyslių ligų. Tai antra liga visų ligų tarpe su infekcinėmis ligomis, onkologinėmis ir taip toliau. Ji vis kopia į viršų.
Be abejo, mūsų gyvenimo ritmas tam turi įtaką, nes depresija dažniausiai atsiranda dėl pervargimų, perdegimo sindromo, dėl sau išsikeltų labai aukštų tikslų, didelių pastangų juos pasiekti. Aišku, atitinkamai sutrinka ir poilsio, miego režimai ir kiti dalykai. Iš esmės žmogus buvo teisus, tik ne visada tikslai turi būti materialūs“, – teigia M. Marcinkevičius.
Anot jo, depresijos nereikėtų taip optimistiškai atmesti. „Čia žmogus sako, kad nėra ko sirgti. Deja, kokia bebūtų gera ekonomika išsivysčiusiose šalyse, yra ir kitos priežastys dėl ko žmonės suserga depresija, neturėdami tam polinkio: skyrybos, santykiai šeimoje, artimųjų netektis, sunkios ligos paties arba artimųjų. Tai stresai, kurie nėra susiję su siekimu kažkokių materialinių gėrybių.
Tarpasmeniniai santykiai, įrodyta, mūsų psichikai vieni svarbiausių – bene pats svarbiausias dalykas. Deja, kai yra sutrikimai mūsų artimiausioje aplinkoje, kaip minėjau, dėl konfliktų, skyrybų ar dėl objektyvių dalykų kaip ligų, vėl tai žmogui gali iššaukti depresiją“, – perspėja psichiatras.
Žino simptomus, bet nesikreipia pagalbos
Gatvėje sutikti praeiviai kaip depresijos simptomus vardijo nuotaikų kaitą, pyktį, liūdesį ir manymu, kad viskas yra beprasmiška.
Nors M. Marcinkevičius džiaugiasi, kad žmonės žino ligos simptomus, pabrėžia, jog susirgusiems vis dar sunku pripažinti ligą ir kreiptis pagalbos. „Bet tikėsimės, kad tai yra pirmas žingsnis: žinoti, atpažinti, o jau tada – kreiptis, gauti atitinkamą pagalbą“, – sako pašnekovas.
Taip pat, teigia specialistas, depresija yra įvairialypė liga, turi daug veidų. „Yra vadinamoji besišypsanti depresija, ją sunku atpažinti. Tai yra kada žmogus yra visuomenėje, prieš kitus, netgi prieš artimus žmones, visada besišypsantys, tačiau viduje verda visai kitokie jausmai“, – perspėja M. Marcinkevičius.
Anot M. Marcinkevičiaus, depresija dažnai pasitaiko ir per somatinius simptomus. „Iš tiesų labai dažnai žmonės ieško somatinių sutrikimų. Kaip minėjo viena pašnekovė, labai dažnas simptomas yra galvos skausmas. Būna įvairūs su širdimi susiję pojūčiai: spaudimas krūtinėje, širdies permušimai. Ir kiti dalykai: silpnumas, prakaitavimas“, – vardija M. Marcinkevičius.
Praeiviai, teigia jis, gana gerai apibrėžė simptomus: tai yra pablogėjusi nuotaika, pasitenkinimo gyvenimu netekimas, dažniausiai yra sunku atlikti veiksmus, kurie seniau buvo lengvi. „Jau nekalbu apie ėjimą į darbą: kartais net sunku nusiprausti, susitvarkyti, moterims pasidaryti makiažą ir panašiai. Be abejo yra dar keletas specifinių požymių: apetito padidėjimas, sumažėjimas, miego sutrikimai“, – teigia pašnekovas.
Tai ne momentinis sutrikimas
Prabilus apie simptomų trukmę, M. Marcinkevičius sako, kad depresija dabar yra tapęs gana madingu žodžiu. „Kartais atėję ryte kolegos sako: oj, kažkaip šiandien neišsimiegojau, man depresija. Arba šiandien apsiniaukę, man depresija. Kartais tas žodis vartojamas nepelnytai“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Jis prieštarauja vienam iš praeivių, kuris tikina, kad depresija tėra trumpalaikis, momentinis sutrikimas. „Psichikos sveikatos apibrėžime pabrėžiama, kad žmogus turi mokėti išgyventi ir liūdesį, ir skausmą. Liūdesys, abejonės yra visiškai natūrali mūsų būsena, kurios nereikia nei bijoti, nei gėdytis. Užspausti jausmai, kurių neleidžiame išjausti, yra vienas iš depresijos priežasčių. Taip, kad nebijokite liūdėti, išsiverkti, svarbiausia – išsipasakoti, išsikalbėti su artimaisiais. Tai padės išvengti depresijos“, – teigia psichiatras.
Anot jo, liūdnos, apatiškos nuotaikos, kurios mažiausiai trunka dvi savaites, yra depresijos indikatorius.
Pozityvios mintys nepadės
Vienas iš mitų apie depresiją tai, kad pozityvios mintys padės pasveikti. Anot pašnekovo, pozityvios mintys gali padėti nesusirgti. Tačiau, sako M. Marcinkevičius, jei žmogus serga depresija, tai pozityvių minčių per jėgą jis neišgaus. „Toks bandymas iš savęs išspausti to, ko tu neturi ir vaizduoti labai pozityvų, gali tik lemti (ligos – DELFI) atsiradimą ir sunkinti jos eigą“, – perspėja psichiatras.
„Kaip minėjo viena iš pirmųjų pašnekovių, sutrinka neuromediatorių apykaita mūsų smegenyse. Dėl to reikalingas biologinis gydymas. Psicho dalis tai psichoterapinė pagalba. Trečias dalykas – socialinis aspektas. Reikia žiūrėti, kas galėjo sukelti tą ligą, šiuo atveju depresiją, pašalinti, jei įmanoma.
Galime puikiausiai dirbti su tais dviem komponentais, bet jeigu pas žmogų yra nuolatiniai konfliktai, pervargimas darbe arba sunki situacija šeimoje, tai galime palengvinti kažkiek tą jo būklę, bet visiškai neišgydysime, nes ta situacija nuolatos blogins būklę. Optimaliu atveju turėtų būti visi šie komponentai“, – teigia M. Marcinkevičius.
Jis pabrėžia, kad esant skirtingam depresijos sunkumui, skirtingai pasiskirsto modelio komponentų intensyvumas.
Kaip žmogų su sulaužyta koja vaikyti po kiemą
Neteisingas požiūris į depresiją, sako M. Marcinkevičius, yra ir sakymas, kad reikia save motyvuoti. Psichiatras pabrėžia, kad sergantiems būna sunku atlikti net elementarius veiksmus. „Tai panašiai kaip kaltinti žmogų, kuriam sulaužyta koja, sakyti, jog jis tinginys, nes guli lovoje. Tai tokia pati liga“, – akcentuoja pašnekovas.
Anot jo, iš šalies žmonėms atrodo, kad sergantys depresija yra tinginiai, nes tie žmonės būna sulėtinti. „Galbūt gulinėja, sėdinėja, viską lėtai daro, bet tai yra ligos požymis ir, gink Dieve, jeigu mes žmogų su sulaužyta koja pagaliu vaikysime po kiemą, jis nuo to tikrai nepasveiks“, – pabrėžia M. Marcinkevičius.
Dar vienas populiarus mitas, sako M. Marcinkevičius, kad depresija nėra išgydoma. „Noriu paneigti šitą mitą. Depresija (jeigu tai yra grynai depresija, nes depresija dažnai gali lydėti kitas psichikos ligas kaip šizofrenija) yra vienas lengviausių gydomų psichikos sutrikimų.
Aišku gydymui reikia kelių mėnesių, bet pagerėjimas būna po 2 savaičių. Kad jį užtvirtintume, reikia ilgesnio gydymo, 3-6 mėnesių. Bet, kaip minėjau, dažnai yra pasveikstama pilnai ir dažnai depresija žmogui nesikartoja“, – akcentuoja psichiatras.
Lietuviai myli raminamuosius
Tačiau, kaip pastebėjo viena DELFI komandos kalbintų vilniečių – visuomenėje egzistuoja stigma. „Jei jau yra tokia liga, tai esi visuomenės pakrašty. Dėl to žmonės labai sunkiai kreipiasi pagalbos, tai slepia. Galų gale ir sau nepripažįsta, kad tai yra kažkokia problema, su tuo ilgai gyvena, kol ta depresijos forma pasidaro sunki ir tai gali sąlygoti žmogaus sprendimą nebegyventi“, – sako vilnietė Agnė.
Anot M. Marcinkevičiaus, tai yra teisingas visuomenėje egzistuojančios stigmos apibūdinimas. „Jeigu kam yra gili stigma eiti pas psichologą ar psichiatrą, galima pradėti nuo savo šeimos gydytojo. Šeimos gydytojas tikrai turėtų gebėti atpažinti depresiją ir tada jau spręsti, kiek jis pats gali gydyti, kiek galbūt reiktų vienkartinės psichiatro konsultacijos.
Svarbiausia kreiptis ir neslėpti. Daugelis net nuėję pas specialistą bijo pripažinti realias problemas ir pradeda tik tai pasakoti simptomus. Dažnai tai būna įvairūs somatiniai simptomai: galvą skauda, krutinę spaudžia. Tada specialistas ar net tas pats šeimos gydytojas pradeda klausinėti: gal kažkas yra, ar šeimoj problemos – ne, ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu, viršininkas geras, uždirbu daug, tobulas gyvenimas, duokite nuo širdies lašiukų“, – sako M. Marcinkevičius.
Apie šį lietuvišką bruožą, neišgydytų depresijų skaičių, iliustruoja vaistų suvartojimo statistika. „Jeigu lygintis su šiaurės šalimis, Skandinavija, Danija, mūsų kaimynais latviais, estais, tai iš tiesų pas mus antidepresantų sunaudojimas yra žymiai mažesnis, tačiau benzodiazepinų, raminančių vaistų, yra maždaug 4 kartus didesnis.
Tai rodo, kad žmonės nenori pripažinti problemų, bet tos problemos yra. Ir vietoj to, kad žmonės ateitų ir gautų realų gydymą (tai yra antidepresantus, psichoterapinę pagalbą ir panašiai) jie ateina ir sako: man tik čia nerimukai, nemiegu, man viskas gerai, tik duokite kokią tabletytę, kad užmigčiau“, – sako M. Marcinkevičius.
Anot jo, dalis gydytojų, ypač šeimos gydytojų, sutinka išrašyti šiuos priklausomybę sukeliančius vaistus.
Alkoholis ir depresija – geriausi draugai
Negydoma depresija, sako specialistas, gali turėti labai rimtų pasekmių. „Paimkime elementarią ligą. Jei jos negydysime, ji automatiškai sunkės ir dažnai įtrauks kitas. Kaip tas pats diabetas, nebūtinai psichikos liga: kraujospūdžiai, infarktai, insultai ir panašiai.
Tas pats ir su depresija. Tada apauga visokiomis psichosomatinėmis ligomis, kuo tik nori ir pati depresija gilėja“, – teigia M. Marcinkevičius.
Kita iš to atsirandanti problema susijusi su alkoholizmu. Psichiatras teigia, kad alkoholis panašiai veikia neuromediatorius kaip ir antidepresantai. „Alkoholis duoda trumpalaikį pagerėjimą, nusiraminimą. Nuotaika pagerėja ir sveikam, o sergančiam depresija, tai kaip oro gurkšnis.
Bet kaip veikia alkoholis: jis padidina seratoninų išmetimą į sinapses, jis greit sunaudojamas, po to būna dar didesnis badas. Čia tas pats, kas turint skolų, pasiimti greitąjį kreditą“, – perspėja psichiatras.
Todėl, teigia M. Marcinkevičius, alkoholizmas dažnai būna susijęs su depresija. „Sakau, kad savo praktikoje nesu matęs alkoholizmo be depresijos. Tik kartais sunku pasakyti, kas buvo pirmiau: ar žmogus pradėjo gerti nuo to, kad buvo depresija, ar depresija lydėjo gėrimą. Bet pirmas atvejis, kada žmogus pradeda gerti dėl depresijos simptomų yra labai dažnas“, – sako pašnekovas.
Trečia negydomos depresijos bėda, teigia specialistas, yra tai, kad vyrai depresiją gydo alkoholio pagalba, o moterys – raminamųjų.
Anot M. Marcinkevičiaus, pavojingas mitas apie depresiją yra tai, kad žmonės mano, jog pripras prie antidepresantų. „Yra labai paprastas dalykas: prie antidepresantų visiškai nesivysto priklausomybė.
Tuo tarpu benzodiazepinai, raminamieji, jie duoda didesnę priklausomybę nei prie alkoholio. Ir tas didžiulis sunaudojimas yra bėda ir dėl to, kad apie tai nekalbame, nes nėra tokių socialinių pasekmių kaip su priklausomybe nuo alkoholiu. Žmonių, priklausomų nuo raminamųjų, turime labai daug“, – pabrėžia M. Marcinkevičius.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |
Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|