Liga kankino ketverius metus
Vaida Venskutonytė, ketverius metus sirgusi Laimo liga, pagaliau gali atsidusti – rodos, sveikata gerėja, o košmariškas laikotarpis jau praeityje. Kaip pasakoja moteris, apie tai, kad ji serga šia liga, neįtarė nei ji, nei medikai.
„Ir priežastis buvo ta, kad aš nepastebėjau erkės ir neatsirado dėmė. Tad buvo labai sunku suprasti, kodėl man blogėja, kas vyksta ir tų simptomų per tiek metų buvo labai daug“, – pasakoja V. Venskutonytė.
Kaip prisimena ji, viskas prasidėjo nuo nuovargio – kasdienėms veikloms moteris neturėjo jėgų, o gydytojai nuolat kartodavo: tai gali būti perdegimas, reikia tik pailsėti. Tačiau tai Vaidai nepadėjo. Priešingai – savijauta tik blogėjo, ėmė rastis begalė kitų simptomų.
„Didžioji problema yra ta, kad Laimo liga yra tokia kaip imitatorė, kuri imituoja labai daug kitų ligų ir pirmieji simptomai yra visiškai bendri: prasideda nuo nuovargio. Aš tiesiog jaučiausi labai pavargusi, man reikėdavo keltis į universitetą, o aš neturėdavau jėgų. Gydytojai galvojo, kad aš tiesiog pervargusi, kad man perdegimas, aš pailsėsiu ir tai praeis. Ir aš turėdavau net kelias laisvas vasaras, kur man nieko nereikėdavo veikti ir aš taip ir nepailsėdavau – man ir toliau būdavo blogai.
O su metais jau atsirado ženklių simptomų, bet vėlgi, jie primena kitas ligas ir nėra taip lengva atskirti, kur yra kas, pavyzdžiui, raumenų skausmai, sąnarių skausmai, vėliau prasidėjo ir galvos svaigimas, kai aš atsikeliu iš lovos, o man visada svaigsta galva, tapau nesvari. Tad čia yra didžioji problema, kad labai labai panašu į daugelį kitų ligų ir daugybei gydytojų labai sunku susigaudyti, kodėl žmogus taip byra“, – sako ji.
Iš pradžių Vaidai gydytojai atliko bendrus kraujo tyrimus. Jie, be abejo, buvo geri – Laimo liga taip lengvai savęs neišduoda. Todėl medikai buvo įsitikinę, kad Vaida tėra pavargusi, o viskas, ko jai reikia – išsimiegoti.
„Mane vis siųsdavo namo, kad aš palaukčiau, išgerčiau vitaminų, pamiegočiau, pabandyčiau vieną dalyką, kitą, vėliau prasidėjo vizitai pas įvairiausius specialistus, ieškojimai. Po metų man pradėjo ieškoti autoimuninių ligų, nes man sureagavo autoimuninių ligų testas ir tada aš tapau reumatologų pacientė.
Po dviejų metų man išrašė fibromialgijos diagnozę – skausmo ligą: dėl nepaaiškinamos priežasties žmogus kenčia milžiniškus sąnarių, kaulų ir raumenų skausmus. Aš vartojau stiprius vaistus, kurie slopino šiuos skausmus, bet tai yra tiesiog slopinantys vaistai, kur smegenyse užblokuoja skausmą – tai nėra gydymas, vadinasi, liga plinta toliau. Ir dar po metų aš jau nebegalėjau atsikelti, man svaigo galva, aš nebegalėjau miegoti ir funkcionuoti ir tada jau jie įtarinėjo galbūt išsėtinę sklerozę, galbūt dar kažką, jie jau suprato, kad čia kažkas rimčiau“, – pasakoja Vaida.
Tik po ilgų ieškojimų, nesibaigiančių vizitų pas privačiose ir valstybinėse įstaigose dirbančius specialistus ir įvairiausių diagnozių, pavyko rasti negalavimų priežastį. Moterį alinusi liga, pasirodo, buvo daug kam vis dar atrodanti nekalta – Laimo liga. Jai teko gydytis stipriais antibiotikais ir tikėtis, kad sveikata ims gerėti. Jau apie pusę metų moteris džiaugiasi, kad simptomai pamažu blėsta, o ji ir vėl gali džiaugtis gyvenimu.
Galima ir nesusirgti
Šeimos gydytoja Justina Denisovienė aiškina, kad Laimo ligą sukelia erkių platinamos Borrelia bakterijos, kurios į žmogaus organizmą patenka per erkių seiles.
„Jeigu žmogus suserga, bent jau Lietuvoje paplitusios Borrelia bakterijos dažniausiai pirmiausiai sukelia tą žiedinę eritemą. Kas tai yra? Dažniausiai įkandimo vietoje atsiranda raudona dėmė, ji neniežti, jos neskauda, nedirgina. Ji pradeda plėstis ir tada iš centro balti – gaunasi raudonas žiedas, angliškai netgi vadinamas buliaus akimi. Ir tai yra labai specifinis simptomas. Pamačius tokį bėrimą iš karto reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir dažniausiai, jeigu tai yra klasikinis vaizdas, mes net be jokių tyrimų iš karto skiriame antibiotikus, kadangi kraujo tyrimai vėlgi ne visada tiksliai parodo – visų pirma, reikia laiko, kol kraujo tyrimuose atsiranda pakitimai“, – aiškina gydytoja.
Vadinasi, pastebėjus, kad įsisiurbė erkė, privalu sekti savo būklę ir jokiu būdu pro akis nepraleisti pirmųjų simptomų. Stebėti save reikėtų maždaug mėnesį. Šeimos gydytojos teigimu, nederėtų daryti ir kelių dažnai mėgstamų klaidų – skubėti tirtis iškart po erkės įkandimo ar nešti tyrimams iš kūno ištrauktos erkės.
„Imunoglobulinai susidaro ne anksčiau dvi savaitės po įkandimo. Ir kol jie atsiras gali užtrukti ir iki mėnesio, o vėlgi tirti pačią erkę galbūt nėra labai daug prasmės, nes visų pirma, mes nežinome, ar mums įkando ta viena erkė, gal ten kita buvo kur nors ant kojos, visų antra, jeigu joje yra Borrelia bakterijų, tai nereiškia, kad jos pas mus pateko. Jeigu jos pas mus pateko, nebūtinai reiškia, kad mes susirgsime.
Iš esmės, pirmiausia mes ieškome bėrimo, gali būti ir tiesiog dėmės, ir paraudimai. Bet kokį keistą bėrimą, atsiradusį po erkės įkandimo, reikėtų parodyti gydytojui, dėl viso pikto, kad pagautume ligą ankstyvoje stadijoje. Kartais gali šiek tiek pakilti temperatūra, šiek tiek paskaudėti galvą, toks jausmas lyg lengvas virusiukas – gal truputį gerklę paskauda, gal truputį pasloguoji, bet vėlgi, tai nėra labai specifiška, nelabai yra kaip atskirti, kad čia būtent Laimas, o ne bet kuris virusas vasarinis“, – tikina specialistė.
Ar susirgsime, ar ne, kaip aiškina gydytoja, priklauso nuo kelių faktorių.
„Kadangi Borrelia gyvena erkės žarnyne, todėl per seilių liaukas jos turi patekti į žmogaus organizmą. Tai jeigu ji įsisiurbusi pabuvo trumpai, yra didesnė tikimybė, kad Borrelia galbūt nepaklius į žmogaus organizmą. Kartais tai gali būti ir pačios erkės savybė – ji mažai išskiria šių bakterijų, gal ji turi jų nedaug, jos nespėjo pasidauginti ir pasklisti. Gali būti ir taip, kad žmogaus organizmas pats tiesiog susitvarko. Imunitetas geras, žmogus stiprus, sveikas, jis puikiausiai užmuša bakterijas, sukyla tie patys imunoglobulinai, padaro savo darbą ir viskas – taip ir nesusergama. Iš tikrųjų daugeliu atvejų taip ir būna“, – teigia J. Denisovienė.
Paklausta, ar įmanomi tokie atvejai, kad žmogus sirgtų Laimo liga be simptomų, gydytoja tikina, jog taip gali būti, tačiau tikrai retai.
„Taip būna labai retai. Kiek man teko rasti, tai yra mažiau nei 20 procentų pacientų, susirgusių be bėrimo arba jo nepastebėjus. Galbūt bėrimas jiems atsirado ant nugaros ir jie jo niekada nepastebėjo. Tokie atvejai labai reti, bet jų atmesti negalime“, – sako ji.
Vilniuje Laimo liga galima užsikrėsti visuose parkuose
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė aiškina, kad kasmet Lietuvoje registruojama iki 3 tūkstančių Laimo ligos atvejų, o Europoje pagal sergamumą esame viena pirmaujančių šalių.
„Laimo liga erkių platinama liga, vadinasi, ji yra susieta su erkių aktyvumu ir turi inkubacinį periodą, kuris trunka nuo erkės įsisiurbimo iki simptomų pasireiškimo. Erkės suaktyvėja Lietuvoje kovo mėnesį, bet mūsų veikla dar nebūna tokia aktyvi, kad mes dažniau su jomis susitiktume. Tad sergamumo pakilimas prasideda birželį ir iki spalio mėnesio paprastai kiekvienais metais yra registruojama apie 80 proc. visų tais metais registruotų atvejų“, – teigia specialistė.
Pasak jos, daugiausiai registruojamų atvejų – didžiųjų miestų apskrityse. Tačiau saugotis turi visi – medicinos entomologė pabrėžia, kad Laimo užkratą galima sutikti visoje Lietuvoje. Paradoksalu tai, kad dažniausiai Laimo liga serga miesto gyventojai. O didžiausioje rizikoje – moterys.
„Labai netikiu tuo pasakymu, kad aktyvus lietuvis nenulipa nuo asfalto. Lietuva – žalias kraštas, miestai žali, daug parkų. Erkė, kuri gali platinti Laimo ligą, yra išplitusi per visą Lietuvos teritoriją – sutinkama visuose miškuose ir miestų parkuose. Negana to, turime duomenų, kad tarkime, jeigu imsime Vilnių kaip pavyzdį, visuose šio miesto parkuose yra surinktos erkės ir čia nėra nė vieno parko, kur nebūtų rastas Laimo ligos sukėlėjas“, – pabrėžia ji.
Todėl, prieš einant į žalius plotus, nesvarbu, tai būtų miškas ar parkas, svarbiausia pasirūpinti tinkama apranga – rūbai turi būti šviesūs ir dėvimi taip, kad erkei nebūtų galimybės patekti ant kūno. Be to, būtina naudoti repelentus. Grįžus iš miško būtina pasikeisti rūbus. Jei turime galimybę – dėvėtus drabužius kabinti saulėje, jei ne – negyvenamoje patalpoje. Ir, svarbiausia – privaloma apžiūrėti kūną.
„Labai gerai būtų, kad prie apžiūros prisidėtų koks šeimos narys, nes erkė gali įsisiurbti bet kur – ir tokioje vietoje, kur mums tiesiog nepatogu arba net neįmanoma pamatyti. Ankstyvas erkės pašalinimas, jeigu ji jau yra įsisiurbusi, yra viena efektyviausių prevencinių priemonių dėl specifikos, kur lokalizuotas yra Laimo ligos sukėlėjas – reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kad erkė sugebėtų jį perduoti į žaizdą, t. y. aukai, kurios kraują siurbia. Čia mes jau kalbame apie 24 valandas ir ilgiau. Netgi tuo atveju, jei erkė buvo infekuota, pašalinus ankstyvajame laikotarpyje, valandų skaičiumi, galima apsisaugoti nuo Laimo ligos“, – pataria NVSC specialistė.
Ne paslaptis, kad persirgusiems Laimo liga imunitetas nesusidaro – išlieka rizika susirgti dar kartą. Todėl, kaip aiškina specialistai, saugotis privaloma visada.