Kardiologų teigimu, COVID-19 gali įsiskverbti į vidinį kraujagyslių audinį, dėl ko didėja kraujo krešumas, o susidarę trombai gali užkimšti širdies kraujagysles ir sukelti infarktą. Dėl padidėjusio kraujo krešumo taip pat gali užsikimšti daug smulkių kraujagyslių ir padaroma žala įvairiems organams.
„Delfi“ kalbinti specialistai sako – nors širdies pažaida dažniau įvyksta tiems, kurie jau ir iki COVID-19 sirgo lėtinėmis ligomis, ar vyresniems pacientams, komplikacijos neaplenkia ir jaunų asmenų. Be to, pasaulio žiniasklaidoje jau pasirodo nerimą keliančių medikų įžvalgų, kad padidėjusi krešulių rizika fiksuojama net lengva ar besimptome forma sergantiems vaikams.
„Moksliniai tyrimai rodo, jog pati COVID-19 infekcija tai nėra vien tik kvėpavimo takų ar plaučių problema. Ši liga pasižymi sistemiškumu, tai reiškia, jog kitos organų sistemos, inkstai, kepenys, raumenys, kraujagyslės, centrinė nervų sistema ir širdis taip pat pažeidžiamos, o ypač komplikuotos, sunkesnės ligos eigos atveju“, – sako Kauno Klinikų Kardiologijos klinikos Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė.
Jai antrina ir Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja, kardiologė prof. Jelena Čelutkienė: „Dalis mokslininkų mano, kad COVID-19 yra ne tiek plaučių, kiek kraujotakos sistemos liga. O kraujotaka yra visuose organuose, tarp jų – plaučiuose, inkstuose ir smegenyse. Kalbant konkrečiai apie širdį, sergant COVID-19 yra dažna širdies pažaida. Tai būna širdies raumens uždegimas – miokarditas. Gali vystytis miokardo infarktai. Mes, mokslininkai, minime, kad sergant COVID-19 vystosi būtent antrojo tipo miokardo infarktas.“
Gali sukelti infarktą
Kaip aiškina J. Plisienė, COVID-19 širdžiai pakenkti gali net keliais būdais. Virusas širdies raumenį gali atakuoti tiek tiesiogiai, tiek sukelti komplikacijas dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, deguonies trūkumo.
„Širdis gali būti pažeidžiama per kelis mechanizmus: kai virusas tiesiogiai atakuoja širdies raumens ląsteles, ir dėl netiesioginių priežasčių, dėl trombozinių komplikacijų, trombams užkemšant širdies raumenį maitinančias kraujagysles arba dėl deguonies trūkumo ir pačios virusinės infekcijos, uždegiminių procesų.
Pirmuoju atveju, virusas per tam tikrus receptorius (ACE2) patenka į širdies ląsteles ir veikia toksiškai, sukeldamas širdies raumens uždegimą (miokarditą) ar širdį gaubiančios membranos – perikardo pakitimus (perikarditą)“, – sako kardiologė.
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje dar ir pandemijos sudarė daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Kaip sako J. Čelutkienė, dažniausiai mūsų šalyje darbingo amžiaus žmonių gyvybes nusineša „klasikinis“, pirmojo tipo miokardo infarktas. Jo metu plyšta širdies vainikinėje arterijoje esanti aterosklerozinė plokštelė, susidaro trombas ir užkemša kraujagyslę.
Profesorės teigimu, taip nutikti gali ir COVID-19 ligos atveju, vis dėlto dažniau medikai stebi antrojo tipo miokardo infarkto vystymąsi.
„Nors COVID-19 atveju virusinis uždegimas gali sukelti ir aterosklerozinės plokštelės plyšimą, tačiau dažniau įvyksta antrojo tipo miokardo infarktas. Kai organizme yra tokios nepalankios bendrojo krūvio, intoksikacijos sąlygos, nors kraujagyslės ir neužanka, tačiau širdies raumeniui vis tiek trūksta adekvačios kraujotakos. Yra kraujotakos nepakankamumas ir širdies pažaida vyksta dėl to, kad yra per dideli metaboliniai poreikiai, kurie nėra patenkinami. Kai, pavyzdžiui, yra labai didžiulis kvėpavimo nepakankamumas, širdis tiesiog turi dirbti didelio apkrovimo sąlygomis“, – aiškina J. Čelutkienė.
Daug kraujagyslių užsikemša krešuliais
Be to, sako J. Čelutkienė, SARS-CoV-2 virusas gali įsiskverbti ir į vidinį kraujagyslės audinį – endotelį.
„Endotelis išskiria azotooksidą, kuris yra labai svarbus kraujagyslių funkcijai. Kai sutrinka endotelio ląstelių funkcija, neužtenka azotooksido, kuris užtikrina normalų kraujagyslių išsiplėtimą ir normalią reakciją į fiziologinius impulsus“, – teigia pašnekovė.
Pasak profesorės, į vidinį kraujagyslės audinį įsiskverbusi infekcija sukelia uždegiminius procesus, pažeidžia ląsteles ir dėl to sutrinka kraujagyslių funkcija. J. Čelutkienė pabrėžia, kad antrojo tipo miokardo infarktas su tuo labai stipriai susijęs.
„Net ir plaučiuose endotelio ląstelės sudaro pagrindinį barjerą tarp kraujo ir plaučių audinio. Jų pažeidimas plaučiuose susijės su ūminiu respiraciniu distreso sindromu. Tai yra pagrindinis sindromas, dėl kurio sunkius COVID-19 ligonius tenka intubuoti“, – sako J. Čelutkienė.
Profesorė aiškina, kad dėl pažeistų endotelio ląstelių padidėjęs kraujo krešumas ne tik gali sukelti infarktą. Pasitaiko atvejų, kai smulkūs krešuliai nusėja visą organizmą – užkemša kapiliarus skirtinguose organuose, ypač plaučiuose.
„Endotelio ląstelės išskiria labai daug biologiškai aktyvių medžiagų ir nuo jų labai priklauso trombocitų kiekiai, jų aktyvacija. Sutrikusi endotelio ląstelių būklė skatina padidinto krešumo būklę, vadinamą trombinę angiopatiją, kada organuose aptinkama daug krešulių smulkių kraujagyslių lygyje. Tai reiškia, kad daug smulkių kraujagyslių užsikemša krešuliais. Ta problema yra plaučiuose, inkstuose ir kituose organuose“, – sako J. Čelutkienė.
Amerikos Širdies asociacija šių metų kovą išpublikavo mokslinį tyrimą, kurio metu buvo tirtos 40-ties nuo COVID-19 Italijoje, Bergamo mieste mirusių asmenų širdys. Tyrimą atlikę medikai nustatė, kad dažniausia priežastis, sukėlusi širdies pažeidimus, buvo būtent mikrotrombai. Tyrėjai pastebėjo, kad širdį COVID-19 labiau pažeidė jau turėjusiems gretutinių lėtinių ligų.
Turintiems lėtinių ligų – didesnė komplikacijų rizika
Jau nuo pat pandemijos pradžios akcentuojama, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, nutukimu ir vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė rizika susirgti sunkia COVID-19 forma. Vis dėlto kardiologė J. Plisienė priduria, kad šių pacientų grupėms taip pat yra ir didesnė komplikacijų tikimybė.
„Todėl širdies ir kraujagyslių ligų tinkamas gydymas pandemijos metu yra labai svarbus. Pacientai turėtų tęsti paskirtą gydymą. Gera arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, išeminės širdies ligos kontrolė taip turi teigiamą poveikį susirgus COVID-19 infekcija.
Pati liga ar baimė susirgti, žinoma, padidina streso lygį, o stresas ir streso metu išskiriami streso hormonai taip pat gali sukelti širdies pažaidą, netgi yra terminas – takotsubo arba streso sukelta kardiomiopatija“, – sako gydytoja.
Tuo tarpu prof. J. Čelutkienė priduria, kad sergančiųjų minėtomis lėtinėmis ligomis žmonių organizmuose nuolatos vyksta lėtinis endotelio pažeidimas, o COVID-19 ląsteles pažeidžia dar labiau.
„Širdies pažaida pasireiškia tiek būdingais simptomais, tiek ir troponino padidėjimu – tai yra specifinio širdies fermento koncentracijos padidėjimu kraujyje. Miokardo infarktui būdingi požymiai yra spaudimas krūtinėje, dusulys, bet dažnai tai yra ir COVID-19 simptomai. Šios sunkios ligos atveju miokardo pažaida kartais gali būti ir praleista“, – sako medikė.
Anot J. Pilsienės, jei žmogui yra diagnozuota lėtinė kraujotakos liga ir jis suserga lengva COVID-19 forma, panikuoti nereikia, tačiau savijautą sekti svarbu.
„Esančios širdies ligos ir lengva šios virusinės ligos forma nėra pagrindas iškart kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau pasikonsultuoti bent telefonu su savo šeimos gydytoju tikrai vertėtų. Sergant COVID-19 labai svarbu stebėti savo būklę, ar neprogresuoja dusulys, pagal galimybes stebėti deguonies saturaciją pulsoksimetru (kai kurie išmanieji laikrodžiai taip pat turi šią funkciją). Nedelsiant kreiptis reikia, jeigu progresuoja dusulys ar krenta deguonies kiekis kraujyje. Žinoma, reikia atkreipti dėmesį į skausmus širdies plote, įvairius ritmo sutrikimus taip pat neurologinius simptomus – jeigu staiga sutrinka kalba, ar atsiranda intensyvus galvos svaigimas – taip pat kreiptis nedelsiant“, – sako profesorė.
Širdis pažeidžiama net jauniems
Gydytoja J. Plisienė pabrėžia, kad į širdies siunčiamus signalus dėmesį svarbu atkreipti net ir persirgus COVID-19. Pasireiškus simptomams, svarbu to neignoruoti ir išsitirti, nustatyti, ar infekcija nepažeidė širdies.
„Persirgus Covid infekcija ir išliekant skausmui širdies plote, dusuliui, fizinio krūvio netoleravimui, ritmo sutrikimams, būtina kreiptis į kardiologą, įvertinti, ar nėra pažeista širdis. Atlikus elektrokardiogramą, echokardiografinį tyrimą – įvertinama širdies raumens būklė, kokia jėga širdies raumuo išstumia kraują visam mūsų organizmui, perikardo būklė, taip pat dešinė širdies pusė, kuri išsiplečia, esant plaučių tromboembolijai ir yra dažniausiai pažeidžiama.
Jeigu reikia – atliekami ir sudėtingesni tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tyrimas detalesniam širdies raumens pažaidos nustatymui. Kokie tolimieji širdies raumens pažaidos rezultatai mes dar nežinome, taip pat nežinome, ar persirgusieji COVID ateityje turės didesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – teigia kardiologė.
Pašnekovė įspėja, nors širdies pažaidos rizika didesnė vyresniems ir sergantiems lėtinėmis ligomis, yra išimčių iš taisyklių, kai rimtos COVID-19 komplikacijos pasireiškia jauniems, sportiškiems žmonėms.
„Širdies pažaida sergant ir persirgus COVID ne vien tik vyresnio amžiaus žmonių problema ir netgi ne tik sunkių COVID formų išraiška. Mes matome jaunus, atletiškus žmones, profesionalius sportininkus, kuriems po COVID nustatome pvz. perikarditą ar miokarditą. Be to, simptomai persirgus šia liga gali išlikti ilgesnį periodą net iki kelių mėnesių, kuomet išlieka nuovargis, darbingumo sumažėjimas, uoslės sutrikimai, o kai kuriems ilgą laiką išlieka oro stoka ar dažnesnis pulsas – tai vadinamas postkovidinis sindromas“, – įspėja gydytoja.
Nors įrodymų, jog COVID-19 gali sukelti rimtus kraujotakos sutrikimus bei širdies pažeidimus daugėja, vis dar lieka neaišku, kaip tai atsilieps su nauju virusu susidūrusių žmonių sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, šių metų kovą Bostono vaikų ligoninė paskelbė publikaciją, kurioje aprašoma medikams nerimą kelianti tendencija – gali būti, kad įgimtas širdies rizikas turintiems vaikams dėl COVID-19 taip pat padidėja kraujo krešulių rizika, net jei jie serga ir lengva infekcijos forma.
„Kiekvieną kartą, kai į ligoninę pakliūva COVID-19 pacientas, mes atliekame daugybę tyrimų, tarp jų – ir kraujo krešumo“, – teigė Bostono vaikų ligoninės širdies chirurgas, Širdies centro kraujo krešėjimo laboratorijos direktorius dr. Sitaramas Emanis.
Jo teigimu, nors iki šiol kraujo krešulių rizika dažniausiai fiksuota COVID-19 sergantiems suaugusiems asmenims, praktikoje jau yra pasitaikę ir įgimtą širdies ligą turinčių vaikų, kurie į medikų rankas pakliūva dėl trombozės ar net insulto.
„Šeimos ir gydytojai turi žinoti apie šią riziką“, – teigė jis ir pridūrė, kad ji išlieka net ir tais atvejais, jei vaikas nejaučia jokių arba jaučia silpnus COVID-19 simptomus.
Kokius organizmo siunčiamus signalus pajutus būtina kuo skubiau kreiptis pagalbos, skaitykite ČIA.