Sąstingio metai turi savo padarinių
Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja, kad pernai profilaktiškai besitikrinančių žmonių sumažėjo vidutiniškai 30 procentų. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pagal priešinės liaukos, arba prostatos, vėžio ankstyvosios diagnostikos programą pasitikrino 51 tūkst. vyrų, kai užpernai pasitikrinti atėjo 90 tūkst. vyrų.
Nors pandemijos metu žmonės pas medikus lankėsi vangiau, visgi jau yra pastebimas suaktyvėjęs sveikatos paslaugų naudojimas. Štai VLK atstovas Rimantas Zagrebajev teigia, kad jau nuo šių metų sausio mėnesio gyventojai į poliklinikas grįžta gausiau. Tiesa, sveikatą pasitikrinti norintys gyventojai, anot pašnekovo, dažnai nerimauja dėl saugumo gydymo įstaigose.
„Sulaukiame daug klausimų, ar jau galima vykti į gydymo įstaigas. Norisi atkreipti dėmesį, kad sveikata yra visų svarbiausia, todėl nereikėtų delsti ar bijoti kreiptis į medikus“, – sako R. Zagrebajev. Jis patikina, kad gydymo įstaigose yra užtikrinami visi saugumo reikalavimai.
Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė, daktarė Rūta Briedienė pasakoja, kad šiuo metu prevencinei patikrai eilių nėra. Tačiau pandeminiai sąstingio metai turėjo savų padarinių.
„Įvertinę praėjusių metų duomenis, jau dabar matome, kad yra nustatyta šiek tiek daugiau ketvirtos stadijos ir užleisto vėžio, taip pat mažiau nustatyta ankstyvo vėžio“, – pandemijos metų nuostolius skaičiuoja medikė.
Nors šiais metais jau pastebimas ir teigiamas rodiklių pagreitis, kuomet žmonės vėl pamažu grįžta pas medikus ir tikrinasi profilaktiškai, anot daktarės Rūtos Briedienės, dalyvaujančiųjų prevencinėse sveikatos programose iš esmės yra per mažai, jog mirtingumas nuo vėžio mažėtų. Gydytoja sako, jog prevenciškai dėl krūties, gimdos kaklelio, prostatos ar storiosios žarnos vėžio išsitirti turėtų ne mažiau 80 procentų atitinkamo amžiaus asmenų, dabar šis skaičius siekia iki 50 procentų.
Prevencinėje programoje mato ir minusų
Kiekvienoje prevencinėje sveikatos programoje yra nustatyta, kokios amžiaus grupės žmonės gali dalyvauti šiose programose. Štai patikroje dėl gimdos kaklelio vėžio gali dalyvauti moterys, kurioms yra nuo 25 iki 59 metų, o prevencinėje krūties vėžio programoje – moterys nuo 50 iki 69 metų. Visgi amžiaus įvardinimas programose sukuria tam tikrą neaiškumą.
Gydytoja R. Briedienė pastebi, kad pasitaiko 70-ies metų ir vyresnių pacientų, kurie mano, kad jų sveikata jau nebus tikrinama pagal jokią prevencinę programą. Specialistė skuba paneigti tokį įsitikinimą ir patikina, kad kiekvienu žmogumi bus pasirūpinta.
„Žmogus gali pasitikrinti tiek jaunas, tiek vyresnio amžiaus nei programos grupėje, tik tiek, kad jis tikrinamas ne pagal prevencinę programą – kitaip sakant, pinigai jo patikrai ateina iš kitur. Žmogus gali pasitikrinti nemokamai, bet tam reikia šeimos gydytojo siuntimo“, – visą sveikatos tikrinimo tvarką paaiškina medikė.
Minėtosios prevencinės programos Lietuvoje vyksta jau daugiau nei 10 metų, tačiau daktarės Rūtos Briedienės pastebėjimu, jos vykdomos ne pačiu efektyviausiu būdu, tai yra necentralizuotai, todėl tai – problema. Žmogus, kuris priklauso atitinkamai amžiaus grupei pagal prevencinę programą, profilaktiškai nemokamai pasitikrinti gali gavęs nukreipimą iš šeimos gydytojo.
Vienkartinė prevencinė patikra nuo ligos neapsaugo
Kalbėdama apie jaunų žmonių sąmoningumą, R. Briedienė nelinkusi teigti, jog jaunimas nesirūpina savo sveikata – anaiptol, sveikas gyvenimo būdas ir savęs priežiūra jaunų žmonių tarpe populiarėja. Tiesa, specialistė pastebi, kad konsultuodami jaunus žmones, patys medikai padaro klaidų, kurių reikėtų vengti.
Anot pašnekovės, medikai turi labai daug darbo, o ypač pandeminiu laikotarpiu. Dėl šios priežasties kartais susiklosto tokios situacijos, kad vieni medikai jaunus žmones ragina tikrintis, o kiti tarsi priekaištauja, kodėl jauni žmonės ieško ligų. Specialistės teigimu, neturėtų būti taip elgiamasi.
Ar reikia tikrintis sveikatą, kai nėra jaučiami simptomai? „Jei kasmet atliekant tyrimus nenustatomi pokyčiai ir nenumatoma didesnė rizika, tai tikriausiai nieko negali daugiau padaryti – juk nesilankysi pas gydytoją kas mėnesį, – sako medikė. – Tačiau jeigu atsiranda simptomai, tada reikia nelaukti.“ Pašnekovė skatina naudotis valstybės apmokamomis prevencinėmis programomis ir kontaktuoti su šeimos gydytoju.
R. Briedienė primena, kad vienkartinė prevencinė patikra nuo ligos neapsaugo, apsisaugoma tik nuo užleistos ligos formos. Taigi vieną kartą pasitikrinus, likusį gyvenimą abejingai gyventi nereikėtų.
