Pasaulinės sveikatos organizacijos skaičiavimu, Europos Sąjungoje nutukimas kamuoja 1 iš 8 vaikų, sulaukusių mokyklinio amžiaus. Labiausiai nutukę Pietų Europos šalių vaikai Kipre, Italijoje, Graikijoje, Maltoje bei Ispanijoje.
Pasigendama valdžios veiksmų
Anot vaikų gastroenterologo Vaidoto Urbono, nutukusių vaikų Lietuvoje daugėja ir jeigu pridėtume turinčius antsvorio, bendras skaičius sudarytų apie 20 procentų, o tai valstybei kainuoja daug pinigų. Nutukę vaikai tampa nutukusiais suaugusiais ir reikia gydyti to sukeliamas papildomas ligas, kompensuoti vaistus. Tačiau, pasak gydytojo, vis dar per mažai dėmesio skiriama sveikai vaikų gyvensenai reguliuoti:
Kai kurios Europos Sąjungos šalys yra sudariusios vaikų mitybos gaires – taiko jas mokyklose ir rekomenduoja laikytis namuose. Pavyzdžiui, 79 proc. šalių mokyklose draudžia saldumynus, bulvių traškučius ir kitokius užkandžius. 53 proc. šalių draudžia tiekti krakmolo turintį maistą, virtą riebaluose, riboja raudoną mėsą. 63 proc. šalių apskritai draudžiami bet kokie riebaluose virti ar perdirbti maisto produktai.
Lietuvos mokykloms taip pat galioja reikalavimai, kurių privalo laikytis maistą gaminančios įmonės. Vaikams draudžiama tiekti rūkytus gaminius, maistą su spirgučių padažu, Baltijos jūroje pagautas strimėles, džiūvėsėliuose apvoliotus keptus mėsos gaminius, skanėstus su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu ir panašiai. Toks reguliavimas – geras, tačiau, pasak V. Urbono, nepakankamas, mat vaikai visur gali matyti greitojo maisto bei saldumynų reklamas.
Tokių draudimų jau imasi kitos šalys, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kitąmet įsigalios draudimas per televiziją rodyti maisto, turinčio daug cukraus, druskos ir riebalų, reklamas iki 21 valandos. Mokamos šių produktų reklamos taip pat bus draudžiamos socialiniuose tinkluose.
Ispanija šių metų pradžioje įvedė draudimą vaikų piko metu per televiziją rodyti reklamas, kuriose vaizduojami daug cukraus, druskos bei riebalų turintys maisto produktai. Jas rodyti draudžiama 8–9 ir 17–20 valandomis darbo dienomis bei 9–12 valandomis savaitgaliais. Vaikų kanalams uždrausta reklamuoti nesveiką maistą bet kuriuo paros metu. Europos Sąjunga pateikė pasiūlymą įvesti panašų draudimą visoms ES šalims, tačiau kol kas pritarimo ir patvirtinimo nesulaukė.
Pandemija pablogino situaciją
Gydytojai vieningi – nutukimas atsiranda dėl per didelio kiekio nesveiko maisto bei fizinės veiklos trūkumo. Pasak jų, pandemija situacijai taip pat buvo nenaudinga, mat ir tėvai, ir vaikai judėjo dar mažiau. V. Urbonas sakė, kad daug įtakos turi ir aplinka, pavyzdžiui, maisto reklama, kompiuteriniai žaidimai, mažinantys aktyvumą, daug dirbantys tėvai, kurie laiko kartu trūkumą bando kompensuoti skanėstais:
„Suaugusiems trūksta laiko paruošti sveiką maistą, todėl vaikai maitinami pusfabrikačiais. Paradoksas, kad okupacijos metu parduotuvėse trūko produktų, todėl viskas buvo gaminama namuose ir maistas būdavo sveikesnis, o dabar gauname viską, bet vartojame daug pusfabrikačių.“
Kardiologė Vilija Černiauskienė pritaria kolegai, sako, kad nutukimą galima vadinti civilizacijos liga. Populiarėja nejudrus gyvenimo būdas, ypač atsiradus telefonams, kurie prirakina vienoje vietoje. Anksčiau būdavo dirbama daug fizinių darbų, dabar dauguma jų – sėdimi. Judėjimo kasdienybėje vis mažiau.
„Visuomenė tampa sėslesnė, tad neatsilieka ir vaikai. Karantino metai parodė judėjimo apribojimo pasekmes – vaikams atsirado „karantininiai pilvukai“. Labai svarbus ir tėvų pavyzdys: jeigu jie nejuda, mažai tikėtina, kad vaikai judės. Iki paauglystės aktyvų gyvenimo būdą ir judėjimo skatinimą formuoja tėvai, vėliau renkasi patys vaikai. Kita priežastis – patiriamas stresas, įtampa. Maistas – lengviausiai prieinamas „ramintojas“, kuriuo gydome liūdesį, įtampą, stresą, nuovargį“, – kalbėjo medikė.
Nutukimas lemia sunkesnes ligas
Abu pašnekovai pastebi, kad itin dažnai vaikų nutukimas nevertinamas rimtai ir susirūpinama tik pasireiškus šalutiniams simptomams, kuriuos tenka gydyti. Negana to, į vaikų antsvorį žiūrima pro pirštus, tikimasi, kad laikui bėgant jie savaime numes svorio, ar „išaugs“.
V. Urbonas svarsto, kad šis mitas galėjo atsirasti, nes nutukę vaikai greičiau auga. Paprastai jie būna aukščiausi pradinėse klasėse, bet ir greičiau sustoja augti. Taigi vizualiai gali atrodyti, kad svoris yra mažesnis ir vaikas „išaugo“. Deja, savaime nutukimas „neišaugamas“. Valgant daug nesveiko maisto vaikystėje, susikaupia nereikalingų riebalų ir nieko dėl to nedarant problema lydi ir suaugus.
Nutukimo kamuojami vaikai susiduria su psichologinėmis, virškinimo, endokrininėmis, judėjimo ir atramos sistemos problemomis, gali rastis sąnarių skausmų. Tai – vienas iš didžiausių rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, o suaugus gresia ankstyvomis kardiovaskulinės sistemos ligomis.
V. Černiauskienės teigimu, nutukę vaikai paprastai anksčiau ar vėliau įgyja ir kitų problemų: kamuoja kraujagyslių pokyčiai, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio padidėjimas, insulino ir gliukozės apykaitos sutrikimas. Vystosi priešdiabetinė būklė, vėliau ji gali peraugti į antrojo tipo cukrinį diabetą. Visa tai labai kenkia kraujagyslėms ir gresia ankstyvomis kardiovaskulinėmis ligomis – miokardo infarktu, insultu. Nutukę jauni suaugę šiomis ligomis suserga gerokai anksčiau, negu neturintys nutukimo problemos. Lietuvos statistika šioje srityje, palyginus su likusia Europa, – gana žiauri.
„Nutukusių vaikų kraujospūdis dažnai būna didesnis, todėl šeimos gydytojas siunčia pas specialistą konsultacijos – patikrinti kardiovaskulinę sistemos būklę. Atliekant išsamesnius tyrimus, nustatoma, kad daliai vaikų sustorėjęs širdies raumuo, kraujagyslių sienelės, – šie pakitimai atsiranda dėl padidėjusio kraujospūdžio“, – aiškino kardiologė.
Svarbu įsitraukti visai šeimai
Tėvai ne visada pastebi, kad vaikas turi antsvorio ar jau yra nutukęs, todėl medikai pataria, kaip galima tai išsiaiškinti. Tinkamą vaiko svorį galima nustatyti pagal kūno masės indeksą (KMI), tačiau nereikėtų taikyti suaugusiems skirtos formulės. Pavyzdžiui, vaikui KMI 15 gali būti normalus, o suaugusiam jau laikytinas išsekimu. Kitas būdas nustatyti problemą – stebėti vaiko augimą. Pagal vaiko ūgį ir svorį laikui bėgant galima sudaryti diagramą – jeigu svoris pagal ūgį didesnis negu 90-ta procentilė, tai laikoma antsvoriu, o virš 97-os procentilės – nutukimu. Svarbu žinoti, kad negalima vaiko svorio vertinti pagal amžių, nes daug kas priklauso nuo jo ūgio.
Pasak kardiologės, nustatyta, kad aktyviai judėti vaikas turi bent valandą per dieną. Tai gali būti judrūs žaidimai, vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu. Triskart per savaitę vaikas turėtų užsiimti intensyvesne fizine veikla, kurios metu suprakaituojama. Sėslus poilsis ir laikas prie ekranų neturėtų trukti ilgiau nei 2 valandas per dieną.
„Svarbiausia – mityba ir fizinis aktyvumas, jį reikėtų diegti nuo pat mažens. Fizinį aktyvumą svarbu skatinti nuo pirmųjų gyvenimo metų – kūdikiui sudaryti sąlygas ropinėti, vaikščioti saugioje aplinkoje, paūgėjusį vaikutį lavinti žaidžiant judrius žaidimus. Bent dieną per savaitę reikėtų skirti aktyviam šeimos poilsiui, kad vaikas nuo mažens įprastų prie aktyvaus šeimos laisvalaikio“, – aiškino V. Černiauskienė.
Padedant vaikui atsikratyti perteklinio svorio itin svarbus aspektas – įtraukti visą šeimą, pabrėžė V. Urbonas: „Jeigu vaikas valgo daržoves, o kiti – cepelinus ir bandeles, tai yra sadizmas. Vaikai nesupranta, kodėl jiems ko nors negalima, jie puikiai jaučiasi savo kūne, tad turi prisidėti visi – kalbėti apie sveikatą ir atitinkamai elgtis. Patiems vaikams jų išvaizda nerūpi, kol neatsiranda patyčių.“
Svarbu nesigriebti drastiškų priemonių
Profesorius pridūrė, kad vaikams atsikratyti nereikalingo svorio paprasčiau nei suaugusiems. Jie neturi žalingų įpročių, nerūko, nevartoja alkoholio. Vaikai mėgsta fizinį aktyvumą, neina į darbą, tad greičiau ir paprasčiau atsipalaiduoja. Taip pat vaikus lengviau įkalbėti keisti įpročius, jie klauso tėvų.
„Koks trečdalis mano pacientų ateina dėl to, kad yra nutukę, tai yra dėl to sukeltų simptomų. Deja, tėvai to neįvertina, džiaugiasi, kad vaikas gerai ir daug valgo, o putlus mažylis laikomas gražiu. Diagnozavus nutukimą pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar jis nėra organinis, pavyzdžiui, galvos smegenų auglys, sukeliantis didesnį apetitą, arba įgimta genetinė liga. Tokių vaikų labai mažai, kokie 5 proc., bet vis tiek reikėtų patikrinti prieš gydant nutukimą“, – sakė medicinos daktaras.
Imtis veiksmų jis patarė atsakingai. Pavyzdžiui, mitybą galima keisti iškart – atsisakyti miltinių, riebių produktų bei greitojo maisto, tik netaikyti jokių griežtų dietų, nes augančiam vaikui reikia daugybės vitaminų. Jei vaikas nėra fiziškai aktyvus, sportą įvesti reikėtų palaipsniui ir nesigriebti kraštutinumų. Kartais net ir nustačius nutukimą šeima įpročius pakeičia tik kuriam laikui, dažnai vėl grįžta prie senųjų, todėl viso proceso metu svarbus gydytojo stebėjimas. Žinojimas, kad reikės fiksuoti rezultatus ir pasirodyti gydytojui, padeda nenukrypti nuo kurso.