Kaip matyti iš pateikiamų duomenų, lietuviai dirba gerokai daugiau nei vokiečiai, lenkai, norvegai. Ir net dvigubai daugiau, nei, pavyzdžiui, italai. Namų ruošos darbams ir apsipirkimui taip pat išleidžiame daugiau savo laiko resursų nei italai, prancūzai, ispanai, graikai, belgai. Šiuo klausimu panašiausi esame į portugalus.
Tipinė lietuvio para atrodo taip: 503 min. miegui, 304 min. apmokamam darbui, 154 min. namų ruošai, 137 min. TV ir radijui, 88 min. valgymui ir gėrimui, 61 min. kitoms laisvalaikio veikloms, 54 min. asmeninei priežiūrai, 42 min. nemokamam darbui ir savanorystei, 32 min. susitikimams su draugais, 19 min. kartu gyvenančių priežiūrai, 17 min. apsipirkimui, 16 min. sportui, 12 min. mokslui ar studijoms ir vos 1 min. renginių lankymui.
Elgesys pasikeitė kardinaliai
Kaip laidoje „Delfi Rytas“ sakė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius dr. Rimantas Jankauskas, tokia minėta publikacija jo visai nenustebino, mat tokia para – labai panaši ir į jo paties artimųjų.
Antropologas, tiriantis, kaip keitėsi žmonių biologija, įpročiai per šimtmečius ir tūkstantmečius, pokalbio metu papasakojo, kuo šiuolaikinis žmogus skiriasi nuo seniau gyvenusių medžiotojų, rankiotojų.
Vienas pagrindinių skirtumų, kuriuos išskyrė profesorius – tai, kuo žmonės užsiima laisvu laiku. Bendravimas, kurio dabar žymiai sumažėję, anot jo, užimdavo didelę dalį laiko.
„Kadangi nebuvo tokių pasyvių pramogų kaip dabar, tą laiką žmonės užimdavo tiesioginiu bendravimu“, – sakė jis.
Kalbant apie tai, ar mūsų šiuolaikinė dienotvarkė labai pasikeitė nuo anų laikų, profesorius sakė, kad, pvz., 8 valandų miego trukmė jau yra nusistovėjusi.
„Tarp medžiotojų, rankiotojų dar būdavo ir snūstelėjimai dienos metu. Nebūtinai tai buvo tik visa naktis 8 val. ištisinio miego. O štai trys pavalgymai – naujas išradimas. Pavyzdžiui, Australijos aborigenų iš esmės rimtas, pagrindinis vienas valgymas yra vakare, sugrįžus į stovyklavietę. Kai termiškai apdorojamas maistas, kepamas atsineštas vėžlys ar pan. O likusiu paros metu jie visą laiką rankioja ir visą laiką užkandžiauja. Ką suranda, tą sukramto“, – kalbėjo R. Jankauskas.
Jis taip pat pastebėjo, kad šiuolaikinis fizinio aktyvumo trūkumas visai nesiderina su žmogaus biologija.
„Žmogus tapo žmogumi dėl tam tikro fizinio aktyvumo. Pradėjęs vaikščioti dviem kojom, jis įgijo ištvermės. Biologiškai yra sudėliotas didelei ištvermei. Jei šimpanzė, rinkdama sau maistą, nukeliauja per parą 2–3 km, tai medžiotojas-rankiotojas, žmogus 10–15 km. Bet kokiu oru, basomis kojomis. Moterims – 6–8 km per dieną. Mūsų biologija sudėliota, kad turėtume būti žymiai fiziškai aktyvesni“, – sakė pašnekovas.
Apie tai, kaip gali keistis žmonių įpročiai ateityje, profesorius linkęs spėlioti nebuvo, tačiau sakė, jog svarbu motyvuoti žmones būti fiziškai aktyvesniais.
Visiems pritaikomos formulės nėra
Šiuolaikiniai žmonės dažnai nesuspėja ne tik užsiimti fiziniais pratimais ar pabendrauti su artimaisiais. Neretai girdima ir frazė, kad 24 valandos paroje – tiesiog per mažai. Kodėl taip yra, pabandė atsakyti laidoje dalyvavusi psichologė, „Šaukštas proto“ įkūrėja Monika Kuzminskaitė.
„Dažniausiai mes įsivaizduojame, kad laiko turime neribotai daug. Arba, kad jo galime pasidaryti daugiau. Laikas, kaip kosminis reiškinys, visiškai nuo mūsų supratimo ar noro nepriklauso ir jo visada yra tik tiek, kiek yra. Ką mes galim padaryti, tai pertvarkyti tai, ką mes veikiam ir kokius prioritetus skiriam savo veiklai. Bet to fokuso trūkumas, kai mes galvojam apie tai, kad galim pasidaryti daugiau laiko vietoj to, kaip pertvarkyti savo veiklą, yra viena iš priežasčių, kodėl nepavyksta padaryti visko, ko norisi“, – sakė ji.
Paklausta, kaip vertina idealia laikomą formulę, skiriant 8 valandas miegui, 8 darbui ir 8 poilsiui, psichologė sakė, kad ji labiau tinka kaip orientyras bendrai populiacijai, tačiau ne kalbant apie individualų žmogų. Konkrečiu atveju visada reikia atsižvelgti į jo paties asmens poreikių ir norų lauką.
„Ne kiekvienam žmogui reikia arba užtenka tų pačių 8 miego valandų, jau vien dėl to negalime griežtai sakyti, kad reikia taikyti tokią taisyklę. Kaip ir šitame tyrime parodyta, ne kiekvienas žmogus imasi antro darbo, pavyzdžiui, tik dėl to, kad jam jo reikia būtinai. Kiti nori dirbti daugiau ir dėl to gauna daugiau laimės“, – kalbėjo M. Kuzminskaitė.
Technologijų didele blogybe nelaiko
Nors šiuolaikinės technologijos įtraukia ir neretai yra kaltinamos suryjančios visą laisvą laiką, psichologė su tuo sutinka tik iš dalies.
„Vienareikšmiškai sakyti, turbūt, negalėčiau. Labai daug žmonių technologijas naudoja labai produktyviai ir jiems tikrai labai daug kur padeda. Reikėtų turėti omeny, kad labai daug informacijos, kurią gauname, yra specialiai sukonstruota taip, kad dėmesį stipriai įtrauktų ir yra sunku iš to išlipti. Pirmas žingsnis – suprasti, kad tai yra pagaminta tam, kad jūs čia užsiliktumėt ilgam“, – sakė ji.
Pasak pašnekovės, dažniausiai įsitraukiama į kažkokią veiklą, kuri mums yra įdomi ir stipriai patraukia dėmesį. Ir nors technologijos čia stipriai prisideda, jos teigimu, lygiai taip pat žmogus gali ir užsiskaityti, ir užsivaikščioti, ir užsižiūrėti į vieną tašką, ir užsikalbėti.
„Tai yra veikla, kuri teikia stiprų malonumą. Ir tas malonumas yra pagrindinis varikis, kodėl mes liekam toj veikloj ir nepereinam prie sekančių žingsnių. Turbūt čia labiau padėtų ta pati technologija, kuri pasakytų „ping ping“, praėjo 5 minutės, laikas daryti kažką kitą“, – įžvalgomis dalijosi M. Kuzminskaitė.
Ji pataria nepamiršti ir sau malonios veiklos, nes jei jos nuolat trūksta, žmogui jos nuolat norisi.
„Tas badas gauti malonios veiklos irgi daro savo juodą darbą. Tada galbūt reikėtų savo dieną konstruoti taip, kad gautumėt pakankamai malonumo. Čia ir yra tos 8 valandos poilsio – tai veikla, kuri yra prasminga, maloni, kurios norisi. Tada nebus bado, neužstrigsim ilgam laikui kažkuriam puslapyje, nuotraukų serijose ar dar kažkur“, – kalbėjo pašnekovė.
Ko imtis norint pokyčių
Psichologė sakė, kad žmogui, kuris yra patenkintas tuo, kaip gyvenimas vystosi, nejaučia esminių nesklandumų, nieko keisti, greičiausiai, ir nereikia. Tačiau jei yra nepatogu, negerai, žmogus kankinasi, jaučia tuštumo jausmą, – tai yra priežastys, dėl kurių reikėtų peržiūrėti ir savo dienotvarkę, nes tai jau gali būti netinkamo laiko paskirstymo pasekmė.
Pasak jos, lengviausias būdas ilgam laikui pakeisti savo elgesį – išsiugdyti įprotį.
„Įprotis – auginamas gebėjimas ir jį ugdyti reikėtų mažais žingsniais. Visi patarimai, visos technikos sako – kasdien po mažą žingsnelį į priekį yra patikimiausiais būdas kažką pakeisti ilgam laikui. Jei norite pakeisti staiga, aišku, reikia didelio supratimo ir staigaus pasikeitimo. Bet toks įprotis greičiausiai išliks trumpam laikui ir kai tik sąlygos pasidarys normalios, vėl grįš buvęs elgesys į vietą. Jei norit kažką pakeisti, reikėtų susiskaidyti savo tikslą tokio mažumo žingsneliais, kad vienas žingsnis atrodytų juokingai mažas ir lengvai įveikiamas. Kiekvienai dienai po tokį žingsnelį susiplanuoti. Jeigu reikia, užsirašyti priminimą, kad dabar metas padaryti tą mažą žingsnelį ir tai, kad jis yra labai mažas, nesukels jokio vidinio pasipriešinimo – aišku, kad galiu padaryt vieną pritūpimą. O sekančia dieną didinti tą žingsnelių skaičių“, – patarė M. Kuzminskaitė.