Galvos skausmas gali pranešti apie mirtiną ligą: pavojus kyla pajutus bent vieną iš šių simptomų

Greitas gyvenimo tempas žmogaus sveikatai – ne į naudą: gydytojai neurologai pastebi, jog toks gyvenimo būdas lemia įvairių galvos skausmų dažnėjimą. Nors dažno patiriamas įtampos sukeltas galvos skausmas darbingumui įtakos neturi, žmonėms, kenčiantiems nuo migrenos, nepakeliamas skausmas gali apriboti bet kokią veiklą: skaičiuojama, kad migrena yra 1 iš 5 dažniausių priežasčių, mažinančių darbingumą pasaulyje. Kartu su gydytojais neurologais kalbame apie tai, kaip atpažinti skirtingus galvos skausmus ir kada šie gali būti pavojingos ligos ženklu.

Galvos skausmai – skirtingi: dažniausiai gydytojams skundžiasi dėl migrenos

Galvos skausmai skirstomi į pirminius, laikomus savarankiškomis ligomis, ir antrinius, laikomus kitų ligų padariniais. Apie 90 procentų visų pirminių galvos skausmų sudaro migrena, įtampos tipo bei klasterinis galvos skausmas.

O kuo skubiau reikėtų kreiptis į medikus, jeigu galvos skausmas progresuoja ar pasikeitė skausmo dažnumas, pobūdis, intensyvumas ar nebepadeda vaistai, kurie anksčiau padėdavo, skausmai atsiranda virš 50 metų amžiaus, pasireiškia staigios pradžios galvos skausmas, pavyzdžiui, griaustinio trenksmo galvos skausmas, kuris pasiekia maksimalų intensyvumą iškart prasidėjęs.Tai gali būti insulto požymis.

Dabar aptarkime kitus dažniausiai sutinkamus galvos skausmus.

Migrena. Migrenai būdinga palaipsnė pradžia, pulsuojantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo, stiprėjantis nuo įprastinio fizinio aktyvumo skausmas. 60–70 proc. atvejų jaučiamas vienpusis skausmas smilkinių, kaktos srityje, abipusis ar globalus skausmas pasireiškia 30 proc. atvejų. Esant migrenai, pacientui norisi gulėti tamsoje, tyloje, skausmas gali tęstis nuo 4 iki 72 valandų. Galvos skausmą lydi pykinimas, vėmimas, garso, šviesos baimė; gali būti aura – dažniausiai regos fenomenai, retais atvejais gali būti ir kalbos sutrikimas ar galūnių pasilpimas. Pagal populiacinius tyrimus, migrena – pati dažniausia diagnozė, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytoją patirdami galvos skausmus.

Įtampos tipo galvos skausmas. Įtampos tipo galvos skausmui būdingas abipusis skausmas, spaudžiančio, maudžiančio pobūdžio, lyg „per maža kepurė“, banguojantis ir palaipsniui silpnėjantis. Žmogus gali išlikti įprastai aktyvus, kartais gali norėtis poilsio. Skausmas įprastai trunka nuo pusvalandžio iki savaitės. Lydinčių simptomų, kaip migrenos atveju, nėra.

Klasterinis galvos skausmas. Šiuo atveju, skausmas visuomet būna vienpusis, prasideda aplink akį ar smilkinio projekcijoje. Skausmas prasideda staiga, pasiekia maksimumą per kelias minutes; skausmas gilus, nepakeliamas, nenutrūkstamas. Skausmas gali trukti nuo 15 minučių iki 3 valandų, tačiau pacientas visą šį laiką išlieka aktyvus. Klasterinį galvos skausmą lydintys simptomai – skausmo pusės akies ašarojimas, paraudimas, užsikimšusi nosis, sekretavimas iš nosies, paraudimas, prakaitavimas, voko pakritimas, vyzdžio susiaurėjimas, neramumas, sudirgimas, jautrumas alkoholiui.

Skausmus gali iššaukti paprasčiausias šokoladas ar sūris

Kaip pastebi Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja neurologė Jurgita Krasauskienė, galvos skausmas yra vienas dažniausių išsakomų nusiskundimų dėl sveikatos.

„Jeigu galvą skauda dažnai, vertėtų stebėti savo mitybą, darbo ir poilsio režimą bei gyvenimo būdą. Yra nustatyta, jog pirminius galvos skausmus dažnai gali provokuoti alkoholis, net ir nedideli jo kiekiai, o ypač raudonas vynas, taip pat tam įtakos turi tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, perdirbta mėsa, turinti nitratų, miego pokyčiai, kuomet pasikeičia miego laikas, trukmė, kai yra persimiegama arba yra miego trūkumas. Galvos skausmo atsiradimą gali provokuoti bloga laikysena bei kaklo ir pečių juostos raumenų įtampa, stresas ar praleistas valgymas, nereguliari mityba“, – dažnam galvos skausmui įtakos turinčius veiksnius vardija gydytoja neurologė.

Migrena sergantys žmonės gali pastebėti, jog be šių minėtų galvos skausmą provokuojančių veiksnių migrenos priepuolį gali iššaukti ir per didelis arba neįprastai sumažintas kofeino kiekis, dirbtiniai saldikliai, šokoladas, maistas, turintis mononatrio glutamato, brandinti sūriai, marinuoti ir fermentuoti produktai.

„Žmonės, patiriantys pirminius galvos skausmus, pirmiausia turėtų vengti provokuojančių veiksnių, keisti gyvenimo būdą. Žinoma, dažniausiai vien to nepakaks. Tuomet labai svarbus racionalus vaistų nuo skausmo vartojimas. Šioje vietoje noriu akcentuoti, jog labai svarbus dalykas yra galvos skausmų dienynas, kuriame atsispindės ir galvos skausmų dažnis, ir vaistų nuo skausmo vartojimo dažnumas bei efektyvumas, skausmų pobūdis. Pavyzdžiui, migreninis ir įtampos tipo galvos skausmas turėtų būti žymimas skirtingais ženklais. Moterims derėtų žymėti ir menstruacijų dienas.

Toks dienynas bus labai naudingas, kuomet pacientas ateis pagalbos pas neurologą. Tada neurologas galės geriau įvertinti galvos skausmų istoriją ir padėti – galbūt teks pasiūlyti pacientui profilaktinį galvos skausmų gydymą, jeigu skausmai yra dažni bei suvartojama daug vaistų nuo skausmo“, – pataria J. Krasauskienė.

Galvos skausmas – pavojingų ligų pranašas: kaip jį atskirti?

Visai kas kita, gydytojos neurologės teigimu, yra antriniai galvos skausmai. Jie gali pranešti apie rimtas, grėsmingas ligas, tokias kaip galvos smegenų auglys ar sukrėtimas, galvos smegenų ir dangalų uždegimas, galvos smegenų infarktas, hemoraginis insultas ir kitas.

„Čia visiškai laiku ir vietoje būtų posakis – ne galva kalta, kad ji skauda. Tai reiškia, kad galvos skausmas yra tik tam tikros ligos simptomas. Tokiais atvejais į gydytoją reikia kreiptis neatidėliojant. Dėl ūmaus ar poūmio galvos skausmo sunerimti reikėtų, jeigu galvos skausmas progresuoja ar pasikeitė skausmo dažnumas, pobūdis, intensyvumas ar nebepadeda vaistai, kurie anksčiau padėdavo, skausmai atsiranda virš 50 metų amžiaus, pasireiškia staigios pradžios galvos skausmas, pavyzdžiui, griaustinio trenksmo galvos skausmas, kuris pasiekia maksimalų intensyvumą iškart prasidėjęs.

Sunerimti reikėtų ir tuomet, kai dėl skausmo atsiranda neurologiniai simptomai ir požymiai – sumišimas, sutrikusi sąmonė, asmenybės ar elgesio pasikeitimas, dvejinimasis, tam tikri židininiai neurologiniai simptomai, kaklo sukaustymas, traukuliai. Antrinius galvos skausmus gali rodyti ir sisteminės ligos ar tam tikros būklės – karščiavimas, bėrimai, raumenų skausmas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, vėžys, infekcija“, – aiškina gydytoja neurologė.

Piktnaudžiavimas vaistais gali sukelti priešingą efektą

Greitėjantis gyvenimo tempas, stresas darbe, namų aplinkoje turi įtakos žmonių savijautos pablogėjimui. Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurologijos I skyriaus vedėja Danguolė Vyšniauskienė teigia, kad tokios sąlygos lemia įvairaus pobūdžio galvos skausmų dažnėjimą.

„Dėl padidėjusio gyvenimo bei darbo tempo, stresų, psichologinės įtampos, dažniausiai stebimi galvos skausmai yra įtampos tipo galvos skausmai. Jiems būdingas spaudžiantis ar veržiantis pobūdis, jie yra abipusiai, lengvo ar vidutinio intensyvumo, nepablogėja įprasto fizinio aktyvumo metu, pavyzdžiui, lipant laiptais jie nesustiprėja, taip pat nėra pykinimo ar vėmimo, garsai ar ryškesnė šviesa skausmo nesuintensyvina.

Rekomenduojama skausmo palengvinimui išgerti vaistų nuo skausmo. Labai padėtų meditacija, šalti kompresai galvai, teigiamos emocijos, atsipalaidavimo biologinio grįžtamojo ryšio metodai. Tačiau, jei galvos skausmai kartojasi ir jų intensyvumas didėja, tikslinga planinė neurologo konsultacija, nes patiriamus galvos skausmus būtina diferencijuoti nuo migreninių galvos skausmų ar klasterinių galvos skausmų“, – aiškina D. Vyšniauskienė.

Taigi, jei patiriami galvos skausmai yra labai intensyvūs ir lydimi pykinimo ar vėmimo, jeigu jie yra vienpusiai, tuomet tikslinga kreiptis skubos tvarka į ligoninės priėmimo skyrių, kad pacientą apžiūrėtų neurologas. Jis įvertins galvos skausmo pobūdį, dažnį, atliks bendrus laboratorinius tyrimus, pamatuos kraujospūdį ir aptars tolesnį ištyrimo planą.

„Jeigu stebima arterinio kraujospūdžio padidėjimas – pirmoje vietoje reikia jį koreguoti. Jeigu galvos skausmas buvo karščiavimo fone, kartu esant slogai ar ausies skausmui – tikslinga kreiptis į LOR arba infektologą dėl infekcijos židinių. Jeigu patyrėte galvos smegenų traumą su sąmonės praradimu ir vėliau atsirado galvos skausmai – būtina kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių dėl ūmios galvos smegenų traumos“, – teigia D. Vyšniauskienė.

Vis dėlto, jei kaskart suskaudus galvą imatės vaistų, gydytoja perspėja būti atsargiems.

„Dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas yra nepatariamas, nes galima priklausomybė bei gali išryškėti jų sukeliami šalutiniai reiškiniai. Todėl visada rekomenduotina pasitarti su gydytoju, nes yra alternatyvūs gydymo metodai – reabilitacinės procedūros, fizioterapija, psichologinė pagalba, kitų grupių medikamentai. Geriau pasitikėti savo gydančiu gydytoju, o ne kaimynių patirtimi“, – pabrėžia D. Vyšniauskienė.