Nepasitarę su gydytojais gydosi patys
„Dažniausiai maišomi vaistai nuo peršalimo. Su tuo mes susiduriame kasdien. Tarkime yra sausas ūmus kosulys, o žmonės vartoja vaistus, kurie dar labiau skatina kosulį ir daro jį daug dažnesnį. Tai – kankinimasis, nes sausas kosulys niekaip negyja, tik dar labiau dažnėja.
Arba didelėmis perka kraują skystinantį aspiriną dėl širdies problemų, didelėmis dozėmis, net penkis kartus didesnę dozę ir geria kiekvieną dieną. Tai tikrai sau gali taip pakenkti“, – pasakoja farmacininkė Jovita Aleknienė.
Pasitaiko ir situacijų, kai pacientas ne tik pats paskiria sau gydymą, bet ir savavališkai jį nutraukia. Ši bėda ypač išryškėja tada, kai į vaistines pacientai atneša vaistus utilizacijai.
„Dažnai atneša antibiotikus, kuriuos būtina suvartoti visus, netgi jeigu pagerėja po keletos dienų, vis tiek reikia pabaigti antibiotikų kursą. Iš atnešto kiekio matome, kad atneša šešias, penkias tabletes antibiotikų nepabaigtas, kas yra labai blogai“, – pabrėžia specialistė.
Priklausomi nuo migdomųjų ir raminamųjų
Vis dėlto, didžiausia grėsmė, vaistus vartojant nepaisant gydytojų rekomendacijų, kyla gydantis psichoaktyvių savybių turinčiais medikamentais – benzodiazepinais. Šie vaistai skirti gydyti nerimą, panikos atakas ar nemigą.
„Žmogus patenka į kažkokią situaciją, kuri sukelia labai stiprų nerimą, skausmą arba liūdesį. Po kažkokių labai didelių gyvenimo įvykių jis jaučia didžiulį nerimą ir nemigą, tada kreipiasi į gydytoją pagalbos, nes negali nusiraminti, netgi panikos priepuoliai jį vargina ir panašiai. Ir tada gydytojas paskiria vaistų“, – aiškina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja toksikologė Gabija Laubner Sakalauskienė.
Gydytoja pabrėžia – šių vaistų demonizuoti negalima, mat kartais be jų apsieiti tiesiog neįmanoma. Tačiau, kaip aiškina toksikologė, problema atsiranda tuomet, kai pacientas jų vartojimo nenutraukia laiku.
„Jie po to laiko, jau po 4-6 savaičių sukelia priklausomybę, t. y. žmogus pripranta juos vartoti, jam darosi be jų sunku nusiraminti, užmigti, tiesiog pradeda jausti, kad tik su jais galėtų normaliai funkcionuoti. Ir tada gali būti, kad gydytojas siūlo vartojimą sumažinti, bet žmogus pats nenori, o kartais ir nebesikreipia pagalbos, o įninka į vartojimą ir tada tas vartojimas tęsiasi metus, du, kartais netgi ir 20 metų“, – teigia toksikologė.
Kaip aiškina Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, remiantis 2019 metų duomenis, EBPO šalių kontekste Lietuva užima trečią vietą pagal raminamųjų ir migdomųjų vaistų suvartojimą. Be to, žmonių, kuriems diagnozuojama priklausomybė, padaugėjo net pusantro karto. Statistika nedžiugina, o kaip aiškina specialistai, to priežastys gali būti įvairios.
„Iki šiol yra tam tikra stigmatizacija, kad jeigu aš kreipsiuosi į psichologą ar psichiatrą pagalbos, tai turbūt užrašys mane į kažkokį sekimą, vėliau aš turėsiu bėdų ir panašiai. Kitas dalykas, patys šeimos gydytojai ne visada pasiūlo pagalbą, jiems lengviau paskirti vaistą“, – svarsto G. Laubner Sakalauskienė.
„Vyresnio amžiaus moterys, yra būtent ta tikslinė grupė, kuri dažniausiai vartoja, nes ne visada priima, kad psichologinė pagalba gali būti veiksminga ir efektyvi. Ji efektyvi visoms amžiaus grupėms, bet galbūt kultūriškai nėra priimta kalbėti apie savo jausmus, potyrius ir aiškintis savo vidinius iššūkius ir problemas pas psichologą“, – priduria I. Rubikas.
Kaip nutraukti vartojimą
Nutraukti šių vaistų vartojimą kai kuriems sunku ne tik psichologiškai. Toksikologės teigimu, išsivysčius priklausomybei, šių medikamentų nutraukimą lydi prakaitavimas, silpnumas, drebulys, nemiga, didžiulis nerimas su panikos atakomis.
„Dėl to žmogui mes atliekame detoksikaciją: pašaliname vaistą iš organizmo, atitinkamai dengiant kitais vaistais. Iš karto sakau, kad nebijotų žmonės, nes nėra taip, kad nutraukiame vieno vaisto vartojimą ir paliekame be nieko: tikrai yra ir tolimesnis mūsų sekimas. Bet visą laiką rekomenduojame toliau tęsti gydymą su psichologo ir psichoterapeuto pagalba tam, kad įpročiai pasikesitų“, – sako žmones nuo priklausomybių gydanti gydytoja.
Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu siekia pažaboti ir šių medikamentų prieinamumą. Nuo 2021 metų pakeistos migdomųjų ir raminamųjų vaistų išrašymo sąlygos. Juos gydytojas gali paskirti tik elektroninio recepto ar specialiojo recepto blanko būdu. Naujos tvarkos naudą jau stebi ir toksikologai.
„Padaugėjo besikreipiančių žmonių į mus dėl priklausomybės gydymo: jie atvirai sako, kad sumažėjo galimybės gauti vaistų“, – pastebi G. Laubner Sakalauskienė.
Be to, šeimos gydytojai apmokyti atskirti nerimo, nemigos, depresijos simptomus, kaip teisingai skirti šiuos raminamuosius, migdomuosius vaistus.
„Pastaruoju metu valstybiniame sektoriuje buvo padidintas dirbančių psichologų skaičius, gerokai padidintas įkainis psichoterapijai, atsirado nauji psichoterapiniai dienos stacionarai jau sunkesniems depresijos atvejams gydyti“, – priduria I. Rubikas.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 1 iš 4 šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Apklausos rodo, kad vidutinė vartojimo benzodiazepinų trukmė – net 86 mėnesiai, beveik pusė apklaustųjų nurodė juos geriantys kasdien.
Visą reikalingą informaciją apie psichikos sveikatos sunkumus, priklausomybes ir pagalbą sau galima rasti ČIA.