Gydytojas: insulto ir COVID-19 sąsajos egzistuoja
Medikai teigia, kad pandemija turėjo įtakos visoms ligoms, o pacientų skaičius, ypač su sunkesnėmis diagnozėmis, padidėjo. Kaip paaiškina gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas, insultas yra dažna liga, Lietuvoje kasmet juo suserga apie 10 tūkst. žmonių, tačiau pandemijos metu susirgimų insultu užfiksuota mažiau.
„Paradoksalu, bet pandemijos laikotarpiu mes pastebėjome insulto atvejų sumažėjimą, taip buvo ir visame pasaulyje. Nežinoma, dėl ko insulto atvejų sumažėjo, bet manoma, kad žmonės su lengvais simptomais, su praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu tiesiog nesikreipdavo“, – komentuoja specialistas.
Paklaustas, kaip COVID-19 virusas sąveikauja su insultu, R. Masiliūnas atskleidžia, kad tam tikrų sąsajų tarp šių ligų yra.
„Yra įvairių mechanizmų, kuriais tos sąsajos yra grindžiamos. Statistiškai iš visų COVID-19 hospitalizuotų pacientų apie 1,5 proc. patiria insultą, o tie, kurie pandemijos piko metu atvyko į priėmimo skyrių ir jiems buvo diagnozuotas insultas, vėliau gavo teigiamą koronaviruso testą“, – sako medikas.
Jis priduria, kad tam tikra sąsaja tarp COVID-19 ir insulto yra, nes tie, kurie serga koronavirusu, dėl trombozių rizikos patiria sunkesnius insultus, deguonies trūkumas taip pat atlieka svarbų vaidmenį.
Artėjantį insultą galima numatyti
Gydytojo neurologo teigimu, insultas yra nevienalytė liga, o ligos rizikos veiksniai yra šie: aukštas kraujospūdis ir cholesterolis, rūkymas, viršsvoris, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas. Turint šiuos rizikos veiksnius ar įtariant juos turint, reikėtų išsitirti ir kaip įmanoma koreguoti.
„Kai dėl trombo užsikemša galvos smegenų kraujagyslės, kalbame apie išeminį insultą. Apie 10 proc. atvejų gali įvykti ir hemoraginis insultas, kai kraujagyslė neužsikemša, o plyšta“, – paaiškina gydytojas ir priduria, kad tiek hemoraginio, tiek išeminio insulto rizikos veiksniai yra tie patys arba panašūs.
R. Masiliūnas teigia, kad dar vienas susirgimas yra praeinantis smegenų išemijos priepuolis. Medikas šį susirgimą vadina insulto pranašu – mat jeigu pacientą užklumpa minėtas susirgimas, rizika susirgti insultu per kitas 30 dienų yra apie 10 proc., o iš jų apie 5 proc. pacientų insultą patiria per pirmąsias dvi dienas.
Gydytojas neurologas po įvykusio praeinančio smegenų išeminio priepuolio rekomenduoja nedelsti, kreiptis į šeimos gydytoją ar į priėmimo skyrių ir išsitirti kraujagysles, širdies ritmą ir tuos rizikos veiksnius koreguoti kuo skubiau, kad insulto būtų išvengta.
Insultas – ne tik senų žmonių liga
Vidutinis vyrų ir moterų amžius, kurį pasiekę pacientai suserga insultu, skiriasi: štai tipinis pacientas yra 71-erių vyras ir 80-ies metų moteris. Laikoma, kad jauno amžiaus insultas yra tada, kai pacientui yra mažiau nei 50 metų. Apžvelgus Lietuvos statistiką, apie 5 proc. pacientų, kurie patyrė insultą, yra jaunesni negu 50 metų.
Kita vertus, teigia medikas, populiacija sensta, o su ja sensta ir vidutinis insulto amžius. Tačiau neatmetama ir tokia galimybė, kad insultas gali ištikti ir jauname amžiuje.
O kodėl insultu suserga iš pažiūros sveiki žmonės?
„Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tradicinius rizikos veiksnius, tačiau jauname amžiuje būna ir retos insulto priežastys, pavyzdžiui, įgimtas kraujo krešumo sutrikimas. Gali būti susidėję keletas faktorių, pavyzdžiui, jaunos moterys, kurios vartoja kontraceptikus, bet kartu ir rūko. Tai gali būti retos, sisteminės ligos“, – insultą sukeliančias priežastis išvardino R. Masiliūnas.
Pasireiškus simptomams, svarbiausias yra laikas
Vienas esminių klausimų, kalbant apie insultą, yra šis: kokie yra pagrindiniai insulto požymiai ir kaip greitai reikia reaguoti juos pastebėjus? Gydytojas neurologas R. Masiūliūnas teigia, kad pagrindiniai insulto simptomai gali būti apibūdinami trumpiniu FAST.
„FAST – face (veido perkreipimas), arms (rankos arba kojos nusilpimas), speach (kalbos sutrikimas), time (laikas – jeigu jūs ar jūsų artimasis pajaučia vieną iš šių simptomų, reikėtų kuo greičiau patekti į artimiausią insulto centrą, jų Lietuvoje yra 11. Tai padaryti galite išsikviesdami greitąją)“, – nurodo specialistas.
Medikas priduria, kad jeigu greitąją pagalbą kviečiate ne sau, o artimajam, tuo metu, kol laukiate medikų, galite išklausti, ar žmogus nevartoja kraują skystinančių vaistų, sužinoti ir dokumentuoti, kada tas pacientas susirgo insultu, ar tai įvyko jums matant, ar kada paskutinį kartą jis buvo matytas sveikas. Taip palengvinsite GMP darbuotojų darbą ir sutrumpinsite tą laiką, kurį jie praleis įvykio vietoje.
R. Masiliūnas pasiūlo ir įrankį, kurio pagalba galima sužinoti, kokia rizika susirgti insultu jums kyla artimiausiu metu.
„Jeigu norėtumėte pasimatuoti, kokią turite riziką susirgti insultu per penkerius ar dešimt metų ir kiek ta rizika sumažėtų, jei priimtumėte su sveikata susijusį sprendimą, siūlau naudoti programėlę, patvirtintą Pasaulio insulto organizacijos. Ji vadinasi „Stroke Riscometer“. Suvedę 20 skirtingų atsakymų apie savo sveikatą, galite pamatyti, kokia jums kyla rizika susirgti insultu“, – praktiniu patarimu dalinasi pašnekovas.