Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, jog kasmet pasaulyje fiksuojama virš 300 mln. lytiškai plintančių infekcijų. Specialistų teigimu, šios ligos yra labai paplitusios, nes jos persiduoda santykiaujant genitaliniu, oraliniu ir analiniu būdu, nepaisant to, ar santykiauja heteroseksualūs, ar homoseksualūs asmenys.
Užsikrėsti galima ir pakartotinai
Sifilis, gonorėja, chlamidiozė – tai bene geriausiai žinomos ir dažniausios lytiškai plitančios infekcijos, sukeltos bakterijų, kurios gali būti pilnai išgydomos. Kitos virusinės infekcijos – taip pat gerai žinomos – tokios kaip Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), herpes viruso infekcija, Žmogaus papilomos virusas (ŽVP) gali būti kontroliuojamos, nuslopinant jų progresavimą.
Kaip pasakoja Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas, Dermatovenerologijos konsultacijų skyriaus vedėjas Algirdas Šumila, lytiškai plintančioms infekcijoms ne visada susidaro imunitetas, tai reiškia, kad ta pačia infekcija galima užsikrėsti ir vėl.
„Kiekviena liga turi skirtingą inkubacinį tarpsnį – tai yra nuo užsikrėtimo iki pasireiškimo, kai žmogus kažką pradeda jausti. Bet dar yra tokia įdomybė – kartais tos ligos ateina ir žmogus nieko nejaučia, ir po tam tikro inkubacinio laikotarpio jis jau tampa infekciniu šaltiniu nuo kurio galima užsikrėsti.
Toms infekcijoms ne visada susidaro imunitetas ir galimas pakartotinis užsikrėtimas. Dėl to ta diagnostika, adekvatus gydymas yra svarbūs“, – akcentuoja A. Šumila.
Pasak gydytojo, kievienos infekcijos gydymas yra individualus. Atlikus tyrimą galima sužinoti, ar tai viena, ar kelios bakterijos. Jeigu tai bakterinė infekcija – gali užtekti ir vieno gydymo kurso. Tačiau, jeigu nustatoma virusinė infekcija, gali prireikti ir ilgalaikio, ir protarpinio gydymo, kad būtų supresuota imuninė sistema, nes virusai organizme yra linkę užsilikti ir pasireikšti tam tikrais momentais.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus serga ŽIV virusu, jis kiekvieną dieną turi vartoti vaistus tam, jog viruso koncentracija organizme būtų sumažinama tiek, kad jo nebebūtų aptinkama. Taigi, virusas nuslopinamas ir neperduodamas kitiems žmonėms.
Kada reikia pasitikrinti?
Dermatovenerologo teigimu, sunerimti dėl galimo užsikrėtimo reikėtų tuomet, kai po nesaugių lytinių santykių praėjus tam tikram laiko tarpui pastebimi vienokie ar kitokie pakitimai organizme.
„Atsitiko kažkas, ko nebuvo. Jeigu pas žmogų nebuvo išskyrų, jų atsirado, ar tos išskyros iš šlaplės, ar tos išskyros apyvarpėje, ar moterims pagausėjo išskyrų, ar atsirado ne ciklinis kraujavimas, ar skausmai pilvo apačioje, ar po sėklos išsiveržimo atsirado skausmai, ar kraujavimas – tie simptomai, kurių nebuvo. Kartais žmogus galvoja, kad galbūt sušalo. Galbūt. Bet apie konkretų atvejį vis tiek reikia spręsti ar galvoti po tyrimų“, – požymius, kada reikia greiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, vardija gydytojas.
Svarbu paminėti, jog kiekviena lytiniu keliu plintanti infekcija turi ir skirtingą inkubacinį periodą, tad suskubus atlikti tyrimą iškart po nesaugaus lytinio akto ligos sukėlėjo galima ir neaptikti.
„Yra inkubacinis laiko tarpsnis. Gonorėja – svyruoja dienomis, dvi dienos, savaitė, dvi savaitės, chlamidijų infekcija – skaičiuojasi savaitėmis, dvi, trys, keturios. Sifilio inkubacinis tarpsnis – nuo trijų savaičių iki trijų mėnesių. Tai yra tarpsniai, per kuriuos darant bet kokius gerus tyrimus, gali neaptikti sukėlėjo, nes jis gali būti miegančioje būsenoje. Tai, kad žmogus nieko nejaučia, dar nereiškia, kad nėra infekcijos“, – sako A. Šumila.
Pandemija turėjo netikėtą poveikį
Anot Algirdo Šumilos, statistiškai Lietuva pagal lytiškai plintančias infekcijas atrodo gan neblogai. Pernai užfiksuoti 56 sifilio atvejai, gonorėjos – 32, chlamidiozės – 175 atvejai, ŽIV atvejų praėjusiais metais fiksuota 108. Tai kone dvigubai mažiau nei 2016 metais.
Ženklų infekcijų atvejų sumažėjimą dermatovenerologas sieja ir su koronaviruso pandemijos ribojimais. Kaip sako pats gydytojas, statistika yra puiki, ją lyginant su pokario ar praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio laikotarpiu. Gydytojas akcentuoja, kad nors šiuo metu situacija nebloga, dabar JAV pastebimas susirgimų kreivės augimas. Taigi lytiškai plintančios infekcijos niekur nedingo, o naujų atvejų banga gali neaplenkti ir Lietuvos.
Visgi prevencija prasideda nuo kiekvieno žmogaus atsakomybės ir suvokimo, kaip jis gyvena savo lytinį gyvenimą. Gydytojas dalinasi nesena patirtimi, kaip kartais užsimirštama apie tykančius pavojus.
„Atėjo vaikinas su nuostata, kad jis jau žino, kas jam yra, nes sugrįžo po atostogų, jos buvo, sako, kaip priklauso, tai buvo visko: ir poilsio, ir ne poilsio, ir santykių visokių, ir kartais nepameni, ar jie buvo tikrai saugūs. Įrodymas to, kad jie tikrai buvo nesaugūs – atsiradusios gausios išskyros. Internetas visagalis, jis sako: man yra gonorėja. Padarėm tyrimus, na ir tikrai ta infekcija, kuri persiduoda santykių metu. Kai pradėjom šnekėti, kada tai galėjo būti, tai jis ir sako – per atostogas. Praktiškai kiekvieną dieną buvo vis nauji santykiai – negalėjo pasakyti, ar jie visada buvo saugūs. Dėl to pasakyti, kada jis pasigavo tą infekciją – ar nuo pirmos atostogų dienos, ar nuo paskutinės, aš negalėčiau ir vėl yra tikimybė, kad jis ją kažkam perdavė, pasidalino“, – apie darbo praktiką kalba A. Šumila.
Praktinė prezervatyvų apsauga nuo infekcijų – 85 proc.
Gydytojas primena, jog pasitikrinti atvykti reikėtų tuomet, kai atsiranda kažkokie matomi požymiai. Anot A. Šumilos, jaunimas yra ta amžiaus grupė, kuri yra seksualiai aktyviausia ir tos ligos labiausiai paplitusios yra būtent šioje amžiaus grupėje. Gydytojo teigimu, dažnesnė partnerių kaita automatiškai lemia didesnę riziką užsikrėsti infekcija. Todėl, nustačius lytinę infekciją, reikia informuoti ir galimus partnerius, kad užsikrėtimo grandinė nebesitęstų. Panašiai daro ir epidemiologai, siekdami suvaldyti koronaviruso plitimo grandinę.
„Statistika yra tokia, kad tarp vyrų dažnesnė partnerių kaita. Sąlyginai moterys yra sėslesnės ir mažesnė partnerių kaita. Tas pats kaip ir prezervatyvai, atrodo, žmogus ir teisingai naudoja prezervatyvus, ir naudoja juos, bet ir tos priemonės naudojimas nėra šimtaprocentinė apsauga. Teorinis prezervatyvų efektyvumas yra 98 proc., kad jis apsaugos, o praktinis – 85 proc. Yra egzistuojanti ta riba.
Dalis žmonių galvoja, kad oraliniai santykiai yra saugūs, kad niekuo neužsikrėsi, deja, labai klysta. Ir oralinių santykių metu, deja, persiduoda visos bakterijos“, – įspėjo A. Šumila.
Tad kaip apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų? Viskas priklauso nuo pačių žmonių sąmoningumo. Gydytojas sako, jog susilaikymas tikrai apsaugos nuo bet kokios galimos infekcijos, tačiau kartu supranta ir tai, jog praktikoje tai beveik nėra įmanoma.
Vis dėlto, monogaminių lytinių santykių palaikymas, apsaugos priemonės ir švietimas yra sėkmingos prevencijos priemonės. Pasak pašnekovo, idealu būtų ir tai, jog prieš santykius partneriai būtų išsityrę nuo galimų infekcijų. Dermatovenerologo teigimu, lytinė sveikata yra pačių žmonių rankose.
A. Šumilos nuomone, taip pat turėtų būti išplėstos ir skiepų galimybės, kuriomis kontroliuojamos tam tikros infekcijos, tokios kaip hepatitas B, žmogaus papilomos virusas.
Kaip kartoja gydytojas, nors dabar ir matomas lytiškai plintančių infekcijų skaičiaus sumažėjimas, praktika rodo, kad po kiekvieno atoslūgio seka pakilimas. Tam galima ruoštis iš anksto. Anot specialisto, reikia ne tik elgtis atsakingai, bet ir šviesti visuomenę šiuo klausimu plačiau.