Sunkiai įveikiama priklausomybė
Daugelis esame girdėję pasakojimų, kad mesti rūkyti visai nesunku – pasirinkai svarbią progą, atidavei nesurūkytas cigaretes kaimynui ir visam gyvenimui ramu. Bet dažniausiai pasirodo, jog tokie pasakotojai po kurio laiko vėl griebiasi cigaretės. Taip atsitikus, teisinamasi stresu, nervingu darbu, rūpesčiais, kuriuos cigaretė bent laikinai padeda užmiršti, o aplinkiniai piktinasi valios trūkumu.
Gydytoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė Midttun tvirtina, kad rūkymas ir valia – du skirtingi, tarpusavyje visiškai nesusiję reiškiniai.
„Būtina žinoti, kad rūkymas yra priklausomybė nuo nikotino, tam tikra narkomanijos forma. Nikotinas yra labai stiprią priklausomybę sukelianti cheminė medžiaga, verčianti žmones nuolat grįžti prie tabako vartojimo įpročių. Juo labiau kad didžioji dalis pasekmių sveikatai pastebimos palyginus vėlai.
Tuo metu, kai rūko, žmogus nepatiria negatyvių pojūčių, o ilgesnį laiką neparūkius atsiranda nemalonūs abstinencijos simptomai: apima nerimas, įtampa, patiriamas stiprus potraukis rūkyti. Taip yra dėl to, kad organizmas jaučia nikotino badą ir primena, kad reikia papildyti „atsargas“. Dėl to atsisakyti tabako daugumai rūkorių labai sunku“,– pripažįsta gydytoja N. Goštautaitė Midttun.
Pasak psichiatrės, suaugę žmonės supranta, kad nikotinas sukelia priklausomybę, tačiau vis tiek neteisingai įsivaizduoja, kad panorėję bet kada galėtų mesti rūkyti. Blogiausia, kad taip galvoja apie 80 proc. moksleivių. Nepilnamečiams, ypač neseniai pradėjusiems rūkyti, tai atrodo kaip žaidimas, eksperimentavimas su tuo, kas leidžiama suaugusiems. Jie nesuvokia priklausomybės kaip grėsmės.
Gali būti, jog dar ne visi žino, kad priklausomybė atsiranda vartojant tabaką bet kokia forma: nesvarbu, ar rūkomos cigaretės, pypkė ar elektroniniai prietaisai, ar kramtomas tabakas. Tai tik skirtingi būdai papildyti organizmą nikotinu, o rezultatas tas pats – priklausomybė, kurios nelengva atsikratyti.
„Bet įmanoma – dėl to nėra jokių abejonių. Tie, kurie sako, kad lengva, dažniausiai jau būna šimtą kartų metę. Tačiau tai tik reiškia, kad žmogui nepasisekė ir jis vėl atkrito“, – pastebėjo gydytoja.
Mirties baimė paveikia ne visus
Pasak psichiatrės, iš karto atsisakyti rūkymo dažniausiai pasiseka tiems, kurie suserga kokia nors itin sunkia liga. Įprasta atsisakyti rūkymo po pirmojo infarkto – apie 80 proc. jį patyrusiųjų cigaretes padeda į šalį. Tačiau vienas iš dešimties net ir po širdies smūgio savo įpročio neatsisako.
Medikai pastebėjo, kad neužtenka abstrakčios mirties baimės. Atsisakyti rūkymo priverčia tik konkreti liga – vėžys, infarktas, insultas, kai sveikata jau būna stipriai pažeista.
Apklausos ir tyrimai rodo, jog netgi tie, kurie metė rūkyti prispausti ligos, praėjus didžiajam išgąsčiui, neretai grįžta prie savo įpročio. Daugeliui prireikia kelių mėginimų, kad visiškai atsisakytų rūkymo. Visgi gali būti žmonių, kuriems mesti rūkyti nėra sunku. Jie gali vieną dieną išmesti cigaretes ir jų daugiau nepasigesti.
„Iš tikrųjų yra žmonių, kurie meta rūkyti labai lengvai, pasitaiko netgi tokių, kurie rūko tik retkarčiais – pavyzdžiui, vakarėliuose. Bet turime pripažinti, kad jų yra labai nedaug. Rūkyti be didelių kančių meta tie, kurių organizmo biocheminiai procesai leidžia lengvai susidoroti su nikotino trūkumu. Dėl greitesnio metabolizmo ne taip smarkiai veikiami receptoriai, todėl jų priklausomybė yra silpnesnė“, – aiškino gydytoja psichiatrė N. Goštautaitė Midttun.
Pasak N. Goštautaitės Midttun, žmonės savo priklausomybes yra linkę neigti, dėl to apie rūkymą yra sukurta daug mitų, skleidžiama įvairiausių nesusipratimų.
„Kiekvienas rūkantis ir norintis mesti rūkyti turi sąmoningai tam ruoštis: apgalvoti, išmokti pastebėti, kad yra priklausomas – mums tai nėra natūralu, išsiaiškinti, kas padeda susilaikyti nuo rūkymo, o kas trukdo. Toks dėmesys sau ir pastabumas nėra natūralus, todėl jam turime specialiai nusiteikti ir įdėti pastangų. Neretai prireikia ir specialisto pagalbos – reikia konsultuotis su gydytoju psichiatru, psichoterapeutu ar psichologu“, – tikina gydytoja.
Tik moksliškai pagrįsti metodai
Psichologinio konsultavimo būdai, pasak gydytojos psichiatrės, padeda ne tik suprasti rūkymą kaip priklausomybę, bet ir rasti priemonių, padedančių pralaukti sunkiausią abstinencijos laikotarpį.
„Norinčiam mesti rūkyti gydytojas gali taikyti trumpą intervenciją: paaiškinti grėsmes ir patarti neberūkyti. Jei nepavyksta, rekomenduojame kartu su konsultantu pasirengti metimo rūkyti planą, kuriame reikėtų numatyti konkrečius veiksmus: išmesti namuose esančias cigaretes, pakeisti kasdienius įpročius, bent trumpam – aplinką, sumažinti rūkymą skatinančius dirgiklius. Planai sudaromi individualiai pagal žmogaus gyvenimo būdą ir sąlygas. Paruošiant planą, nustatoma data, nuo kada apsisprendžiama mesti rūkyti“, – sakė gydytoja.
N. Goštautaitė Midttun tvirtina, kad Naujieji metai nėra pats geriausias laikas atsisakyti rūkymo. „Nuo Naujųjų“ dažniausiai siekiama radikaliai pakeisti savo gyvenimą, todėl netrukus tai pasidaro per sunku ir grįžtama prie senų įpročių. Geriausia išsirinkti datą, kuri niekuo neišsiskirtų ir atisakyti tik vienintelio įpročio rūkyti.
„Reikia suprasti, kad tai nebus lengvas procesas ir sąmoningai tam pasiruošti: pamąstyti, kaip tam tikrose situacijose elgiatės, ką darysite, jei pirmosiomis minutėmis, valandomis bus labai sunku. Jei sugebėsite tą laiką sąmoningai pralaukti, suprasite, kad nieko baisaus neįvyko. Taip mokantis prailginti laikotarpį tarp cigarečių, palengvinamas atsisakymas rūkyti“, – tvirtina gydytoja.
Pasak N. Goštautaitės Midttun nereikia savęs apgaudinėti pasikliaunant lazeriais ar kodavimais. Tikėjimas nelabai padeda atsikratyti priklausomybių, dėl to neverta tikėtis stebuklų.
„Žmonės griebiasi įvairiausių dalykų. Vieni eina pas burtininkus, kiti žiūri televizorių, bet tai nėra mokslo įrodymais pagrįsti būdai. Jei kažkas padėjo kaimynui, tai nereiškia, kad padės mesti rūkyti ir jums. Pakaitinės nikotino terapijos, tikslinių vaistų, konsultavimo priemonių veiksmingumas įrodytas. Taip, jis nėra labai didelis, nes jokių stebuklingų būdų priklausomybėms įveikti, kurie daugumai tiktų, nėra. Daugiau veikia išmokimo efektas, kai pabandžiau vieną, antrą kartą, ir iš kelinto karto pasiseka. Reikia tik nenusivilti, bandyti, vis geriau atlikti tai, ką suplanuojate, ir vieną kartą tikrai pasiseks“, – tvirtina gydytoja N. Goštautaitės Midttun.
Psichiatrė pataria nesijausti kaltais dėl atkryčių, nes tai tik patvirtina, kad priklausomybė yra stipri ir reikės bandyti dar kartą. Pasak gydytojos, su kiekvienu mėginimu geriau pavyksta pažinti save, suprasti, kas pasunkina metimą, kada jaučiamės blogiau ir kas išprovokuoja atkrytį. Kiekvienas atkrytis tuo pačiu yra ir pamoka, nes kaskart atrandama ir naujų būdų potraukiui įveikti.
Laukia valstybės pagalbos
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė teigia, kad daugelyje šalių siekis mesti rūkyti yra finansuojamas valstybės: skiriami nemokami vaistai, pakaitinė nikotino terapija, padedanti mažinti dozes ir palaipsniui leidžianti visiškai atsisakyti rūkymo. Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos valstybėse net viešajame transporte skelbiama informacija apie nemokamas pagalbos telefonu linijas, siūlomi nemokami receptai nikotino pleistrams.
„Tose valstybėse ne tik užtikrinama nemokama pagalba, ji dar ir reklamuojama, tiksliai nurodant, kur galima kreiptis pajutus norą atsisakyti rūkymo. Šito labai reikėtų ir Lietuvoje, bet pas mus kol kas raginama tik žodžiais. Tai mažai veiksminga. Kita vertus, žinios skleidimas, aiškinimai, kas gali padėti mesti rūkyti, kur gauti tam reikalingos informacijos, taip pat naudinga“, – mano N. Goštautaitė Midttun.
Visgi, pasak gydytojos psichiatrės, gairės, kaip mesti rūkyti, nėra itin sudėtingos. Jos logiškos, aiškios, svarbu tiksliai atlikti suplanuotus veiksmus. Visą reikalingą informaciją galima rasti Tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto puslapyje.
Draudimai veikia – nerūkančių daugėja
Apie tai, kad reikėtų skatinti žmones nerūkyti, Lietuvoje kalbama labai seniai, bet stipriausią poveikį turi tabako prieinamumo mažinimas, reklamos ir pardavimų ribojimas, kainos kėlimas, nerūkymo zonų plėtimas.
„Kai viešojoje erdvėje rūkymas labai paplitęs, jis priimamas kaip norma ir daugiau žmonių rūko. Uždraudus rūkyti kavinėse, kad jų darbuotojams netektų visą laiką kvėpuoti kenksmingais dūmais, prie ligoninių, mokymo įstaigų, rūkymo paplitimas pradėjo mažėti. Kuo mažiau viešai rūkoma, tuo mažiau žmonių užsikrečia blogu pavyzdžiu. Kita vertus, atsiradę nepatogumai skatina pagalvoti, ar jiems verta rūkyti ir tai perša mintį ieškoti pagalbos“, – tvirtina gydytoja N. Goštautaitė Midttun.
Neteisinga, kad per rūkančius balkonuose, kenčia kaimynai, negalintys gryname ore migdyti vaikų, priversti kvėpuoti prirūkytų laiptinių oru.
„Niekas neturi teisės rūkyti, kai kitiems smirdi, nemalonu, kai dūmai gali sukelti astmos priepuolius, išprovokuoti ligas. Rūkantis turėtų pagalvoti, kaip nesukelti nepatogumų ir nepadaryti žalos kitiems. O šiuo metu yra atvirkščiai – slapstytis ir pasitraukti turi tie žmonės, kurie nenori kvėpuoti tabako dūmais“, – pastebėjo gydytoja N. Goštautaitė Midttun.
Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentės nuomone, dėl to taip svarbu, kad būtų palaikomos visos žmonių pastangtos mesti rūkyti. Tam labai padėtų greitesnis bendrinės pakuotės įvedimas ir naujų nerūkymo zonų nustatymas, nemokamų telefono konsultacijų metantiems rūkyti atsiradimas, valstybės finansavimas finansavimo pagalbos priemonėms ir specialistų konsultacijoms.