Skiriami du šios ligos tipai – alkoholinis ir nealkoholinis. Įdomu tai, kad Lietuvoje, tiek kitose Vakarų šalyse labiausiai plinta būtent nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. Negydoma ji gali komplikuotis į kepenų uždegimą, kepenų cirozę ar net vėžį.
Beje, kepenų suriebėjimas buvo viena iš ligų, nuo kurios 2016-aisiais mirė pasaulinio garso atlikėjas George‘as Michael‘as.
Kodėl ir kaip ši liga mus užklumpa? Kokių mitybos taisyklių turėtume laikytis, kad išvengtume nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos (hepatosteatozė) ir kaip gydyti pažeistas kepenis?
Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojos gastroenterologės Jolantos Šumskienės, dažnu atveju prie kepenų riebėjimo solidžiai prisideda kalorijų kupina mityba.
„Įtakos turi ypač gausus sočiųjų riebalų rūgščių ir cholesterolio, didelis cukraus kiekis, mikroelementų balanso sutrikimas, taip pat ir žarnyno mikrobiotos pokyčiai lemia nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos išsivystymą“, – pasakojo J. Šumskienė.
Tačiau kalti ne tik mitybos įpročiai ar gyvenimo būdas. Kepenų riebėjimą gali lemti ir išeminė širdies liga, padidėjęs kraujospūdis, taip pat cukrinis diabetas. Iš visų pacientų, kuriems nustatomos suriebėjusios kepenys, net 7 proc. yra normalaus svorio. Tai rodo, kad lemiamą įtaką gali turėti ne tik mitybos įpročiai, bet ir genetika.
„Žmogus gali turėti polinkį sirgti tam tikromis kepenų ligomis. Genų mutacija – tai priežastis, kodėl mes galime sirgti tomis pačiomis ligomis kaip ir mūsų tėvai, broliai ir seserys“, – pridūrė J. Šumskienė.
Susirgti gali ir vaikai
Vakarų šalyse, Azijoje, Pietų Amerikoje su nealkoholinės kilmės kepenų suriebėjimo liga susiduria net kas 3-4 žmogus. Lietuvoje taip pat daugėja atvejų, kai nuo kepenų suriebėjimo kenčia darbingo amžiaus, žalingų įpročių neturintys žmonės.
Anot gydytojos, tai nėra tik suaugusiųjų liga, ja gali susirgti ir vaikai.
„Šios ligos paplitimas vaikų gretose siekia 7 proc., o tarp nutukusių vaikų – 34 proc. Daugumai vaikų liga diagnozuojama vyresniems nei 9 metų amžiaus. Tačiau literatūroje aprašyti klinikiniai atvejai, kai kepenų suriebėjimu susirgo ir 2 metų vaikas. Ligos priežastys panašios kaip ir suaugusių žmonių“, – teigė gastroenterologė J. Šumskienė.
Anot jos, į šios ligos rizikos grupę patenka vartojantys alkoholį, vaistus (amiodaroną, metotreksatą, tamoksifeną, gliukokortikoidų, estrogeno preparatus, valproinę rūgštį, antiretrovirusinių vaistų), nutukę, sergantys 2 tipo diabetu, metaboliniu sindromu asmenys, taip pat sergantys hipertenzija, o taip pat turintys dislipidemiją.
Tikras peilis – saujomis ryjamos tabletės
Specialistė ragina susimąstyti, ar kiekvienu negalavimo atveju būtina gerti tabletę.
„Kuo mažiau vaistų, tuo geriau. Jeigu skauda galvą, nebūtina skausmą malšinti vaistais ar paracetamolio tablete. Jei įsimetė nedidelė sloga, gal geriau gerti vaistažolių arbatos, o ne tabletę nuo peršalimo.
Vaistai nuo karščiavimo ir peršalimo, kuriuos galima įsigyti vaistinėje be recepto, taip pat gali susargdinti, jei žmogus imasi savigydos. Ypač pavojingos didelės paracetamolio dozės.
Tokių vaistų, tiesiogiai žalojančių kepenis, sąrašas yra nemažas. Tai vaistai nuo skausmo, peršalimo, raminamieji, taip pat vaistai, skirti nervų sistemos ir psichikos ligoms, netgi vaistai nuo padidinto kraujospūdžio – visi jie veikia kepenų ląsteles, nes yra skaidomi kepenyse, čia vyksta jų metabolizmas. Mes turime netgi atskirą kepenų ligą – medikamentinį hepatitą, kurio priežastis – neracionalus vaistų vartojimas.
Norėčiau pažymėti, kad geriamieji kontraceptiniai vaistai, anaboliniai steroidai gali sąlygoti kepenų navikų išsivystymą. Iš tikrųjų nereikėtų imtis savigydos, o gerti tik tuos vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas. Ir tik tiek, kiek būtina“, – pabrėžė J. Šumskienė.
Išduoti gali ir nuovargis
Kepenų suriebėjimas neturi specifinių požymių, daug kas gali pasireikšti kaip ir sergant bet kuria kita liga.
Tačiau kada reiktų susirūpinti? Anot Kauno klinikų gastroenterologės J. Šumskienės, būtina atkreipti dėmesį, jei žmogus jaučia nepaaiškinamos kilmės nuovargį ar kokius nors kitokius su virškinimo sistema susijusius pokyčius. Tokiu atveju reiktų pasidaryti kepenų fermentų tyrimus.
Tai biocheminis laboratorinis tyrimas, kuris rodo, ar nėra kepenų ląstelių uždegimo. Jei paskiria šeimos gydytojas, tyrimas bus nemokamas. Pilvo ultragarso tyrimas pagal tam tikrus požymius taip pat padeda įtarti kepenų suriebėjimą. Įvertinęs rizikos veiksnius ir atliktų tyrimų rezultatus, gydytojas gali pasakyti, ar tai – kepenų suriebėjimas, ar – ne.
Ką reiktų daryti siekiant nepražiopsoti kepenų suriebėjimo, galinčio pasibaigti neišvengiama kepenų persodinimo operacija? Yra keli simptomai, įspėjantys, kad gali būti sutrikusi kepenų veikla.
Būtina susirūpinti, jei žmogus turi antsvorio arba riebalų sankaupų pilvo bei klubų srityse, jei skundžiamasi nuovargiu, jaučiamas energijos trūkumas, kyla sunkumų sukaupti dėmesį ar vargina atminties sutrikimai.
Kepenų suriebėjimui turi įtakos taip pat padidintas cholesterolio kiekis kraujyje.
Kepenų suriebėjimą galima įtarti, jei jaučiamas sunkumas po dešiniuoju šonkaulių lanku, kamuoja viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas – tai taip pat turėtų paskatinti žmogų kreiptis į šeimos gydytoją, o ne laukti, kol savaime pagerės savijauta.
Jei anksčiau buvo nustatyta širdies išeminė liga, jei patamsėjo šlapimas, jei nustatytas antrojo tipo diabetas – taip pat būtina pasitikrinti kepenis. Kepenų veiklos sutrikimą gali išduoti taip pat pageltę akių obuoliai, nes tai yra geltos požymis.
Iš pažiūros lieknas – viduje nutukęs
Daug kam netikėtai skambės faktas, kad iš pažiūros lieknas žmogus organizmo viduje iš tikrųjų gali būti labai nutukęs.
Vidiniai riebalai, dar vadinami baltaisiais arba blogaisiais riebalais, lokalizuojasi aplink žmogaus vidaus organus ar pačiuose vidaus organuose. Todėl, atrodytų, lieknas žmogus gali turėti daugiau sutrikimų, nei tas, kuris yra apkūnus, tačiau jo riebalai išsidėstę išorėje po oda ir neturi didelio neigiamo efekto vidiniams organizmo procesams.
Vidinių riebalų, moksliškai vadinamų visceraliniais, daugiau ar mažiau turi visi žmonės, tačiau jų įtaka sveikatai priklauso nuo to, kaip sekasi kontroliuoti jų kiekį. Per didelis vidinių riebalų kiekis, net jei bendras svoris normalus, gali išprovokuoti antro tipo diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, didina vėžio riziką.
Vidiniai riebalai ypač neigiamai veikia kepenų būklę, nes į kraujotakos sistemą išskiria riebalų rūgščių elementų, kurie didina uždegiminius procesus. Naujausiais mokslo tyrimais nustatyta, kad vidinių riebalų šalinimą iš kepenų ir jų virtimą geraisiais riebalais labiausiai skatina jėgos pratimai, be to, itin veiksmingai vidinius riebalus tirpdo ir įvairių formų grūdinimasis.
Išsiaiškinti, ar lieknas kūnas neslepia nutukusio vidaus, galima ne tik gydymo įstaigoje, bet ir dažname sporto klube, turinčiame kūno analizatorių. Svarstykles primenantis aparatas per kūno audinius siunčia nejuntamus elektros signalus, kurie susilaiko būtent riebaluose, ir pagal gautus duomenis apskaičiuoja raumenų, riebalų, skysčių kiekį tiriamo žmogaus organizme.
Sudėtingesni aparatai gali pateikti prognozę, po kiek laiko didėjanti pilvo riebalų masė taps žalinga sveikatai, jei nebus imamasi specialių priemonių: sporto, mitybos koregavimo, nes bėgant metams medžiagų apykaita lėtėja ir keičiasi kūno sudėtis.
Kaip apsaugoti kepenis?
Geroji žinia yra ta, kad pats savaime kepenų suriebėjimas – ne mirtina diagnozė. Kryptingai stengiantis, kepenų sveikatą galima atkurti.
Anot J. Šumskienės, auksinis receptas – racionaliai maitintis, aktyviai fiziškai gyventi, mesti svorį, jei jis yra pernelyg didelis, taip pat būtina reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje.
„Tuo atveju, jei yra nustatyta, kad kepenys yra suriebėjusios, būtina vartoti hepatoprotektorius. Tai preparatai, kurie padeda atkurti pažeistas kepenų funkcijas, saugo kepenų ląsteles nuo žalingo poveikio (suirimo), skatina jų atsinaujinimą“, – tvirtino J. Šumskienė.
„Kepenų sveikata yra mūsų pačių rankose. Nuo to, ką ir kaip mes valgysime, kaip kovosime su stresu, ar sugebėsime išsaugoti gerą savijautą, priklausys ir kepenų veikla, o tai yra svarbiausia mūsų organizmo laboratorija“, – primena gydytoja.