Kodėl rudenį ir žiemą sergame dažniau?
„Mano manymu, daugiausiai įtakos turi du dalykai. Pirmasis yra tas, kad praleidžiame mažiau laiko lauke, gerokai rečiau ir trumpiau vėdiname patalpas, nes lauke – šalta. Patalpose būna daugiau žmonių, jos prastai vėdinamos, o žmogus yra labai palankus sutvėrimas virusams daugintis ir plisti, nes mūsų imunitetas nėra toks galingas, kad galėtų visiškai nuo jų apsiginti – taip ir užsikrečiame. Nors ir sergame dažniausiai nesunkiai, bet pirmas kelias dienas virusus sėkmingai platiname. Be to, šildymo sezono metu džiūsta gleivinės, nes patalpų oras dažnai tampa sausesnis, todėl jos geriau praleidžia virusus ir jie lengviau patenka į organizmą“, – aiškina šeimos gydytojas Vilius Rajeckas.
Todėl, kaip aiškina gydytojas, jeigu mes praleistume panašiai tiek laiko lauke, kiek ir vasarą, jeigu mūsų patalpos būtų vėdinamos taip efektyviai, kaip vasarą – tikėtina, kad ir virusų būtų žymiai mažiau.
„Tą parodė ir pandemija – netgi žiemos metu, esant šaltam orui ir esant ligų sezonui, išskyrus kovidą, kuriam buvome labai imlūs, kitų virusų neturėjome. Tada dauguma dirbo nuotoliu, savo noru ar ribojimų fone vengė kontaktų ir mums užteko priemonių nuo jų apsiginti. Tai jeigu mes dabar panašiai vengtume sambūrių, efektyviai vėdintume patalpas, laikytumėmės higienos, manau, kad virusinių susirgimų būtų mažiau. Tačiau to niekas jau nenori daryti ir todėl virusinių susirgimų, kaip ir kiekvieną šaltąjį sezoną, padaugėja“, – sako jis.
Kaip priduria šeimos gydytoja Justina Denisovienė, įtakos turi ir šaltuoju metų periodu neretai silpstantis imunitetas. Pasak jos, imunitetą stiprinti niekada nėra vėlu, net jei žiemai nesiruošėte iš anksto ir nepasirūpinote sveikata. Todėl veiksmų derėtų imtis tučtuojau.
„Svarbus yra grūdinimasis įvairiais metodais. Aišku, kartais žmonės iš karto įšoka į kontrastinius dušus, maudymąsi sniege ir panašiai. Viską reikia daryti po truputėlį. Kartais tos kelios sekundės kontrastinio dušo gali duoti labai neblogus efektus. O taip visiems trūkstamą vitaminą D apskritai niekada nevėlu pradėti vartoti, kadangi saulės jau beveik nebėra, mes natūraliai jo negauname, o be to, ir vasarą tikrai ne kiekvienas sukaupia jo atsargas, todėl reikėtų gerti profilaktines dozes.
Taip pat derėtų nepamiršti vaisių ir daržovių. Dabar dar kol kas turime sezoninių, rudeninių, šviežių daržovių – jas reikėtų vartoti, nes visada sveikatai geriausia tai, kas šviežia ir užauginta pas mus. Šioje situacijoje net ir tos pačios bulvės yra labai neblogas dalykas – iš jų galima gauti daug vitamino C.
Taip pat reikėtų nepamiršti vietinių obuolių ir panašių vaisių. Vėliau reikėtų valgyti konservuotas ir marinuotas daržovės, raugintus produktus. Taip pat, aišku, labai svarbi ir mūsų mikrobiota, tos vadinamosios gerosios bakterijos. Jeigu prasirgome sunkesnėmis ligomis, įvairiausiais roto, noro virusais – tikrai reikėtų jų išgerti papildomai“, – aiškina J. Denisovienė.
Vis dėlto, šeimos gydytojas V. Rajeckas pabrėžia, kad sirgti virusais yra normalu ir to visiškai išvengti nepavyks, o dažnai ir nereikėtų – su jais derėtų susigyventi. Tačiau tam, pašnekovo teigimu, reikėtų rūpintis savo sveikata ir užtikrinti, kad imunitetas būtų pajėgus kovoti su virusais jiems užpuolus, jog susirgimai nesikomplikuotų. Be to, susirgus reikėtų skirti pakankamai laiko ir priežiūros savo organizmui, kad pavyktų visiškai pasveikti.
„Nereikia vengti kiekvieno viruso ir susirgimų taip, kad išvis nesirgtume – vis tiek turime sukontaktuoti su virusais, nes mūsų imunitetas su jais kontaktuodamas stiprėja. Svarbiausia, kad tie, kas turi lėtinių ligų, tie, kas yra rizikos grupėje, būtų pasiruošę kontaktui ir sukontaktavus sunkiai nesusirgtų. Tačiau visiškai gyventi be virusų nėra prasmės, nes mūsų imunitetas mokosi sirgdamas. Panašiai veikia ir vakcina – ji mūsų imunitetą moko kovoti su virusu.
O jeigu mes su tuo virusu nesame susipažinę ir nesame niekada persirgę, mūsų imunitetas gali labai audringai reaguoti – tą parodė ir COVID-19 pandemija: naujas virusas, su kuriuo žmogaus organizmas nebuvo susipažinęs, neturint ir vakcinų, lėmė, jog didelė dalis visos planetos persirgo, kai kas ir labai sunkiai. O dabar, kai jau dauguma yra arba persirgę, arba pasiskiepiję, tie susirgimai yra žymiai lengvesni ir mažiau pavojingi“, – teigia šeimos gydytojas.
Vakcinos vis dar teikia naudą
Tad čia išryškėja ir dar viena svarbi taisyklė – esantys rizikos grupėje turėtų rimtai pagalvoti apie skiepų teikiamą naudą, mat išvengti sunkios ligos ir rimtų komplikacijų kur kas lengviau pasiskiepijus.
„O tie, kas nėra rizikos grupėje, gali spręsti – skiepytis jiems ar ne. Jeigu jie nekontaktuoja su kūdikiais, vyresniais asmenimis, neturi rizikos kažką užkrėsti, gali ir nesiskiepyti – rizika komplikuotai eigai yra nedidelė. Bendrai, pandemijos laikotarpiu mūsų suvokimas apie skiepus tikrai išaugo. Anksčiau tarp pacientų buvo nežinomybė ir vengimas, o dabar visi turi susidarę savo nuomonę, kurią įtakoti konsultacijos metu gydytojams dažniausiai būna neįmanoma.
Dauguma rizikos žmonių būna nusprendę pasiskiepyti, mes tiesiog juos pakviečiame arba jie patys ateina ir pasiskiepija. Tik labai nedidelė dalis rizikoje esančių žmonių atsisako skiepų. O tie, kurie nėra rizikos grupėje, elgiasi įvairiai – vieni nori pasiskiepyti, dalis nenori, o kiti pasitaria su gydytoju ir priima sprendimą“, – dėsto medikas.
Jam antrina ir J. Denisovienė, aiškindama, kad tikrai ne visi skuba skiepytis, tačiau nėra taip, kad po COVID-19 pandemijos žmonės būtų išsigandę skiepų ir dabar jų vengtų. Tačiau, pasitaiko tokių atvejų, kada iškyla klausimų ir abejonių. Vienas tokių – pasiskiepijus ir netikėtai susirgus, kai kurie pradeda svarstyti, ar skiepas išties veiksmingas. Čia J. Denisovienė primena svarbų niuansą – vakcina niekada neužkerta kelio virusui ir negarantuoja, kad žmogus niekada nesirgs.
„COVID-19, kaip ir dauguma virusų, labai greitai keičiasi. Kitas dalykas – kiekvienas mes esame labiau ar mažiau jam atsparūs. Jeigu žmogus yra mažiau atsparus, tai tada didesnė tikimybė, kad jis susirgs net ir skiepytas. Bet vėlgi, ką daro skiepas? Skiepas niekada pilnai neapsaugos nuo ligos: jis supažindina organizmą su šiuo specifiniu virusu, kad organizmas jau būtų jį matęs ir kad antrą kartą jis greičiau jį atpažintų ir greičiau pradėtų gaminti antikūnus, ląsteles, reikalingas pasipriešinimui prieš jį.
Toks principas galioja visiems skiepams. Tad gali būti, kad žmogus yra pasiskiepijęs, organizmas yra supažindintas su virusu ir jis perserga lengviau, nei būtų persirgęs kitu atveju, bet jis vis tiek suserga“, – sako ji ir priduria, kad skiepytis derėtų ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo gripo, o dabar šiuos du skiepus galima gauti vienu metu, tad ir gydymo įstaigų duris varstyti galima rečiau bei galimą blogą savijautą po skiepo tektų išgyventi tik vieną kartą.
Ragina prisiminti COVID-19 pandemijos rekomendacijas
Kadangi bene visi sutiktų, jog esame socialios būtybės ir išvengti kontaktų, stengtis nesilankyti vietose, kuriose gausūs žmonių sambūriai ar nuolat vėdinti patalpas, o galbūt ir užtikrinti stiprų imunitetą, gali būti pakankamai sunku, reikėtų žinoti būdus, kaip nuo virusų efektyviai saugotis. Gydytojas V. Rajeckas aiškina, kad štai tokiu atveju svarbu laikytis keletos higienos taisyklių, kurios gali padėti sumažinti tikimybę užsikrėsti virusu, jei kitų priemonių imtis nepavyksta.
„Vienas pagrindinių darbų yra plauti rankas – po koncerto ar kino filmo reikėtų vengti liesti veidą rankomis ir gerai jas nuplauti. Antras dalykas, jeigu mes kažkur ir einame, galima naudoti purškalą į nosį, kuris padengia gleivinę barjeriniu sluoksniu, šiek tiek sumažindamas galimybę užsikrėsti virusais.
Trečia, šaltuoju sezonu, aplinkui esant daugiau kosinčių ir čiaudinčių žmonių, reikėtų vienoje vietoje neužsibūti – stengtis, pavyzdžiui, dažniau išeiti į lauką. Jeigu žmogus turi lėtinių ligų, kitų sveikatos sutrikimų arba yra nėščias, visgi, tokių vietų, ypač tuo metu, kai yra susirgimų infekcinėmis ligomis pikas, reikėtų geriau apskritai vengti ir būti mažesnėje žmonių grupėje“, – patarimais dalijasi pašnekovas.
Šeimos gydytoja J. Denisovienė primena, kad žmogus užkratą nešioja ir gali platinti jau kelias dienas iki tol, kol jam pasireiškia pirmieji simptomai. Todėl prevencinių veiksmų reikėtų neužmiršti net ir tada, kai atrodo, jog nesergame ar aplinkui negirdime sloguojančių, kosinčių ar čiaudinčių žmonių.
„Mes niekada nežinome, pro ką mes praėjome ir kas į mūsų pusę prikvėpavo viruso dalelių. Idealiu atveju parduotuvėse ir kitose viešose vietose netgi reikėtų dėvėti pirštines, nes kažkas palietė nosį, paėmė rankeną – viskas, dešimt po jo paėmusių tą pačią rankeną jau turi virusą“, – aiškina ji.
Dar vienas svarbus veiksnys, padedantis išvengti ligų ir jų protrūkių – izoliacija. Pasak gydytojų, sergantys turėtų nepamiršti likti namuose, stengtis vengti viešų vietų ne tik dėl savo, bet ir dėl aplinkinių sveikatos.
„Sergant organizmas užsiima darbu kovodamas su virusu, o jeigu mes nueisime kažkur ir pasigausime dar tris virusus ir dvi bakterijas pakeliui – organizmas galiausiai palūš. Izoliuotis reikėtų tol, kol jaučiami simptomai. Kol yra temperatūra, kosulys, sloga, gerklės skausmas – tikrai reikėtų saugoti ir save, ir kitus.
Kai jau simptomai nyksta, žmogus jaučiasi gerai, nejaučia didelio silpnumo, tai paprastai jau ir platinimo nebėra. Aišku, visada gerai skirti porą papildomų dienų, kol žmogus pilnai pasveiksta, tačiau dažniausiai, kol yra virusas, tol jis sukelia simptomus, o kai viruso dalelių mažėja – simptomai pradeda švelnėti“, – pataria specialistė.
Svarbu priminti, kad supaprastintas ir nedarbingumo pažymėjimų išdavimas sergantiems gripu, COVID-19 ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Padidėjus šių ligų sergamumui, sergantieji asmenys pastarąjį pažymėjimą gali gauti nuotoliu.
Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad padidėjusio sergamumo metu asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
O prireikus tiesioginės konsultacijos, gydytojas nuotolinės konsultacijos metu įvertinęs pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę ir įvertinęs galimo užkrėtimo riziką, dėl asmens laikinojo nedarbingumo sprendžia konsultacijos tiesioginio kontakto metu.
Didelio pavojaus kol kas nėra
Sveikiems žmonėms, neturintiems gretutinių ligų, vertinant pagal esamą situaciją, kaip aiškina gydytojas V. Rajeckas, virusiniai susirgimai šiuo metu nekelia didelės grėsmės. Kol kas, kaip teigia jis, ligoninėse nėra didelės apgulties. Vis dėlto, nerimą kelia mažųjų pacientų būklė – daugėja hospitalizuotų vaikų, sergančių respiraciniu sincitiniu virusu (RSV), kuris ypač pavojingas mažiesiems iki dvejų metų.
„Grubiai sakant, suaugusiems jis sukelia tiesiog paprastą peršalimą, o vaikams, ypač iki dviejų metų ar turintiems lėtinių ligų, jis yra pavojingas – sukelia bronchiolitą. Tai – grėsminga būklė mažamečiams. Kalbant apie šį virusą, suaugę dėl savo sveikatos gali būti ramūs, tačiau jeigu mes turime šeimoje mažamečių, galbūt norime aplankyti sūnėną ar dukterėčią, kurie yra pusės metų amžiaus, ir jaučiame, kad bėga nosis, peršti gerklę, tikrai rekomenduočiau atlikti RSV testą ir pasižiūrėti, ar nesame užsikrėtę šiuo virusu. Galima nusipirkti kombinuotus testus, kurie leistų išsitirti, ar nesergama COVID-19, RSV ar gripu. Jeigu visi jie neigiami, didelė tikimybė, kad nė vieno iš tų virusų organizme nėra“, – sako gydytojas.
Paklaustas, ar įmanoma atskirti gripo, COVID-19 ar paprasčiausio peršalimo virusus, gydytojas V. Rajeckas tikina, kad ligos pradžioje tai padaryti gali būti labai sunku – visų šių virusų pirmieji simptomai labai panašūs.
„Tačiau reikia pagalvoti, ar esi rizikos grupėje, turi žinoti savo sveikatos būklę, jeigu nesi – ramu. Jeigu esi, tada esant bet kokiems peršalimo simptomams reikėtų pasidaryti testus. Po to jau antrą, trečią dieną pradeda ryškėti šiek tiek būdingesni COVID-19, gripo ar peršalimo simptomai. Šiuo laikotarpiu, jeigu kalbame apie suaugusius žmones, gripui būdingas aukštesnis karščiavimas ir ryškus galvos skausmas.
COVID-19 simptomai šiuo metu švelnesni, būdingi peršalimui: sloga, gerklės perštėjimas, neaukšta temperatūra. Dabar specifiniai simptomai, kurie būdavo anksčiau, tokie kaip skonio, kvapo pokyčiai ar jų suprastėjimas pasitaiko retai Todėl COVID-19 nuo paprasto peršalimo atskirti sudėtinga“, – pasakoja šeimos gydytojas.
Pajutusiems pirmuosius simptomus V. Rajeckas pataria gydytis simptomiškai ir savarankiškai, tačiau jeigu yra poreikis – galima susisiekti su šeimos gydytoju ir pasitarti dėl gydymo, mat COVID-19 ir gripas turi specifinį priešvirusinį vaistą.
„Gydytojas, žinodamas situaciją, jūsų lėtines ligas bei kitas aplinkybes, gali nuspręsti, kad jums reikalingas vaistas arba pasakyti, kad užtenka stebėti būklę, o jeigu kažkas keisis, tada susisieksime. Tačiau jeigu esate rizikos grupėje, sergate lėtinėmis ligomis, kurios gali įtakoti sirgimą, siūlyčiau tik pajutus kažkokius simptomus: karščiavimą, kosulį, galvos skausmą, gerklės skausmą – susisiekti su šeimos gydytoju kiek įmanoma greičiau ir nuspręsti dėl specifinio gydymo – ar jis reikalingas, ar ne.
Jeigu reikalingas – pradėti kuo anksčiau, nes tada ir efektas yra geriausias. Gripą rekomenduojama pradėti gydyti per dvi dienas nuo simptomų pradžios, o COVID-19 vaistą per penkias dienas“, – aiškina V. Rajeckas.
Gydytoja J. Denisovienė primena, kad gydantis šiomis ligomis svarbu nepamiršti vartoti daug skysčių.
„Kai mes karščiuojame, prakaituojame, prarandame skysčius, o be vandens organizme niekas nevyksta – nei sveikimas, nei jokie kiti procesai, todėl reikėtų gerti daug šiltų arbatų“, – priduria ji.