Remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2016-ais metais, nuo alkoholio sukeltų ligų mirė 1074 žmonės. Kaip pastebi toksikologai, net ir vieną kartą padauginus alkoholio, tai gali neigiamai paveikti organizmą. Detaliau sužinoti, kaip alkoholis iš tiesų veikia mūsų organizmą, galite pasižiūrėję vaizdo reportažą.
Efektas prasideda nuo pirmo gurkšnio
„Aš savo pacientams sakau, kad po maždaug pusantro mėnesio alkoholio nevartojimo, jie mažiau ar daugiau galės pasakyti, kaip jausis ateinančius metus, jei toliau negers. O dar po pusantrų metų jie mažiau ar daugiau galės pasakyti, kaip jausis ateinančius 5 metus. O po 5-rių metų jie galės pasakyti, kaip jie jausis likusį gyvenimą, jei ir toliau nevartos alkoholio“, – teigia jau tris dešimtmečius su alkoholio priklausomybe turinčiais asmenimis dirbantis T. V. Kajokas.
Išgėrus alkoholio, pasak T. V. Kajoko, poveikis pasireiškia bemat. „Alkoholis organizme pradeda absorbuotis labai greitai. Atsižvelgiant į alkoholio koncentraciją tai minučių reikalas. Alkoholis labai greitai patenka į kepenis. Jei žmogus yra nevalgęs, tai alkoholio absorbacija įvyksta per pusvalandį ir paskui yra linkusi mažėti. Jeigu žmogus pavalgęs, gėręs skysčių, gali būti, kad absorbacija bus po valandos, nes iš pradžių alkoholis būna žarnyne, paskui kraujyje, kol galiausiai pasiskirsto ląstelėse“, – pasakoja T. V. Kajokas. Tai reiškia, kad dažniausiai alkoholio poveikį pradedame jausti per pirmąją valandą.
Toksikologas pastebi ir tai, kad kuo didesnis žmogus, tuo formaliai jis gali daugiau išgerti tam tikros koncentracijos alkoholio. Tačiau, nors stambesni žmonės ir gali daugiau išgerti, T. V. Kajokas pabrėžia, kad visų žmonių organizme alkoholis skyla vienodai, todėl tokie asmenys ilgiau išliks ir neblaivūs.
Kaip pasakoja toksikologai, alkoholio šalinimo greitis iš organizmo yra pastovus. „Pavyzdžiui, 0,1-0,15 promilės pasišalina per valandą. Jeigu žmogus išgėrė nedaug, tik gurkšnelį, tai ir po kelių valandų jam gali nieko nebūti. O jei daug gėrė, tai gali ir kitą dieną pripūsti. Būna, kad žmonės sako, jog šiandien negėrė, bet vis tiek pripūtė. Daug išgėrus ryte drąsiai galima pripūsti nemažai promilių, nors žmogus jaučiasi gerai“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas toksikologas J. Šurkus.
T. V. Kajokas pastebi, kad alkoholio skaidymas organizme priklauso ir nuo genetikos. „Jeigu žmogus turi šiaurietiškų arba japonišku genų, tai gali būti, kad jis blaivysis dvi ar tris paras, nes neturi alkoholį skaidančio fermento. Bet paprastai yra teigiama, kad žmogus turi prasiblaivyti per parą“, – sako T. V. Kajokas.
Tačiau jei reikia, prasiblaivymo laikotarpis gali būti tiksliai nustatytas. „Yra tam tikros formulės, kurias naudoja medikai ir teismo ekspertai. Būna užduodamas klausimas, ar žmogus galėjo prasiblaivyti per x laiko tarpą? Jei dabar žmogaus kraujyje yra x koncentracija alkoholio, kokio girtumo jis galėjo būti prieš 4-rias valandas ir t.t.“, – teigia pašnekovas.
Jei kartą suskaudo kepenis
Kaip teigia J. Šurkus, žmogaus organizme nėra nė vienos sistemos, kurios neigiamai nepaveiktų alkoholio vartojimas. Toksikologas žodžių į vatą nevynioja ir sako, kad norėdamas aptarti, kaip alkoholis paveikia kiekvieną žmogaus organą, turėtų pravesti 45-kių minučių paskaitą.
„Nesvarbu, kokią sistemą mes aptarsime, ji vis tiek jaučia alkoholio poveikį. Ir kasa, ir kepenys. Gal vienkartinis gėrimas nieko nepaveiks, bet jei geriama daugiau, tai kepenys padidėja, suriebėja. Susergama hepatitu, fibroze, ciroze. Jei žmogus serga kepenų ciroze, tai vėliau gali išsivystyti ir kepenų vėžys. Poveikį organams turi ir pasirinktas alkoholinis gėrimas. Pavyzdžiui, geriant daug vyno labiausiai kenčia kepenys.
O skrandį veikia net vienkartinis išgėrimas, skrandyje jaučiamas sunkumas – paviršinis gastritas. Alkoholis veikia ir potenciją, jis veikia viską“, – vardija J. Šurkus.
Atvejus, kai rytą po sunkaus išgėrimo suskaudo kepenis, J. Šurkus siūlo vertinti atsargiai. „Kai žmogus išgėria tiek, kad nieko neatsimena, normalu, kad ryte jaučiasi blogai. Skauda kepenis? Gal nieko kepenims nėra. Gal ėjo, paprašė cigaretės ir gavo į kepenis. Jei žmogus nieko neatsimena, tai ir nereikėtų nieko vertinti ar spėlioti.
Bloga savijauta yra organizmo apsauginė reakcija, kad žmogus nenorėtų daugiau girtauti. Jei jis blogai jaučiasi, gal kitą kartą pagalvos. Vienam spaudimas kyla, kitam galvą skauda, kitą pykina, vemia, valgyt negali. Žmonės reaguoja skirtingai. Jei kažką konkrečiai skauda, tai, tikriausiai, kažkas kažkur konkrečiai įvyko“, – teigia toksikologas.
Kai girtas žmogus yra atvežamas į ligoninę, pasakoja J. Šurkus, jis apžiūrimas labai atidžiai. Pacientui gali būti lūžę kaulai, o jis dėl alkoholio poveikio nejaučia skausmo.
Alkoholikai intelekto nepraranda
Ypatingą dėmesį toksikologai skiria alkoholio poveikui smegenims. „Smegenims būna ilgalaikis ir trumpalaikis poveikis. Trumpalaikio poveikio atveju būna sutrikusi koordinacija, suprastėjus matymo kokybė bei atmintis. Ilgalaikio poveikio atveju atlikę tomografiją matome smegenų atrofiją. Barškučio nepadarysi, bet vystosi smegenų atrofija. Palyginus geriančio ir negerenčio smegenis matosi smegenų morfologiniai pakitimai“, – pastebi J. Šurkus.
Dėl specifinio alkoholio poveikio smegenims sutinka ir T. V. Kajokas. „Alkoholis veikia smegenų ląsteles. Receptoriuose įvyksta tam tikri pakitimai, todėl gali žūti ląstelės. Tačiau, jei alkoholio poveikis būtų toks stiprus, kad bematant žudytų smegenų ląsteles, tai visi geriantys staigiai išmirtų. Iš tiesų, alkoholio poveikis yra gerokai labiau užmaskuotas. Žinoma, kad stipriai geriančių žmonių smegenys netenka maždaug trečdalio svorio“, – teigia T. V. Kajokas.
Pašnekovas pasakoja, kad geriant nyksta smegenų baltoji medžiaga. „Yra mokslinių darbų, kurie teigia, kad nuo baltosios medžiagos priklauso mūsų ramybė. Jai mažėjant žmogus darosi kategoriškas, agresyvus. Kitaip tariant, ta medžiaga atlieka kažkokią izoliacinę funkciją“, – aiškina toksikologas psichoterapeutas.
Tiems, kurie skuba neigti alkoholio poveikį smegenims, teigdami, kad jų pažįstami priklausomybę turintys asmenys kalba gana protingai, T. V. Kajokas turi paaiškinimą. Jis pastebi, kad geriantys žmonės nepraranda intelekto, tačiau praranda orientacijos jausmą, atmintį. „Kalbiesi su žmogumi, atrodo protingas, tačiau jis negeba atsiminti. Taip yra dėl pakitimų ląstelėse. Tos ląstelės, kurios gyvos, funkcionuoja kaip neįgalios“, – teigia pašnekovas.
Ir nors alkoholis veikia žmogaus psichiką, T. V. Kajokas neskuba teigti, kad gerdamas žmogus taps vienokiu ar kitokiu. „Yra 15-ka genų, kurie nulemia organizmo reakciją į alkoholį. Alkoholis žmones veikia skirtingai. Vieni pradeda gerti, nes yra pernelyg džiaugsmingi, kiti – nes liūdni. Žmonės vienaip ar kitaip pasižymi savirefleksija, savimone. Dalis žmonių prisigėrę kažką pridirba. Jiems tai normalu, jie nedaro refleksijų ir nepastebi, kad išgėrę alkoholio jie padarė dar kažką papildomai“, – teigia T. V. Kajokas.
Paklaustas, ar galima teigti, kad jei išgėręs žmogus padarė kažką blogo, yra kaltas ne tik alkoholis, pašnekovas teigia, kad tai gali lemti ir žmogaus charakteris. „Manau, kad dažniausiai taip ir būna. Jei alkoholis būtų už viską atsakingas, tada jis nebūtų sunkinanti aplinkybė“, – atsako T. V. Kajokas.
Turi liūdnų žinių
Pasiteiravus, ar ir maži alkoholio kiekiai žaloja žmogaus smegenis, T. V. Kajokas vėl pabrėžia, kad atsakymas priklauso ir nuo išgeriamų kiekių, ir nuo gėrimo tradicijų. „Dėl mažų alkoholio kiekių dar yra atliekami tyrimai. Yra duomenų, kurie sako, kad maži alkoholio kiekiai didina tikimybę susirgti vėžiu“, – teigia psichoterapeutas toksikologas.
Abu toksikologai pabrėžia ir tai, kad nėra jokios saugios alkoholio dozės. „Standartinis alkoholio vienetas yra susitarimo reikalas, kuris labai priklauso nuo alkoholio vartojimo tradicijų. Vienokios tradicijos yra Graikijoje, kitokios – šiaurės Rusijoje. Prieš graiką, kuris kiekvieną dieną per pietus išgeria vandeniu skiestą vyną, pasodinkite rusą, kuris per pietus išgeria stiklą degtinės, ir pamatysite reakcijas. Standartinis alkoholio vienetas nėra kažkokia stebuklinga ar saugi dozė. Labai daug ką lemia žmogaus genetika“, – teigia J. Šurkus.
T. V. Kajokas pastebi, kad šiuo metu Lietuvoje standartine alkoholio doze pagal tūrį yra laikoma 10 mililitrų grynojo alkoholio. „Tai yra truputėlį mažiau nei 10 gramų alkoholio“, – sako jis.
Ir nors standartinis alkoholio vienetas, anot toksikologų, nėra saugi vartojimo dozė, ją žinant – lengviau kontroliuoti išgeriamą alkoholio kiekį.
Vienoje alaus pintoje – du standartiniai alkoholio vinetai. Viename 14% vyno butelyje (750ml) yra apie 8 standartinius alkoholio vienetus. 40% turinčiame 750 ml stipriajame gėrime (degtinė, viskis, džinas) yra net 24 vienetai.