Reikia daug asmeninių pastangų
Ko gero, visi Lietuvoje gyvenantys asmenys, kurie jau gali nusipirkti alkoholio, yra jo ragavę. Tačiau kai kuriems tai tampa nebekontroliuojamu ir netgi mirtinu įpročiu. DELFI TV tiesioginėje konferencijoje viešėjęs Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius dr. Emilis Subata pasakojo, kad Lietuvoje daugiausiai nuo alkoholio priklausomi vidutinio amžiaus vyrai, tačiau daugėja ir jaunų žmonių, kurie dėl tam tikrų priežasčių pradeda nesaikingai, nekontroliuojamai vartoti alkoholį. Didžiausia problema, kad ne visi, turintys problemų dėl alkoholio vartojimo, pripažįsta, kad jiems jau reikia pagalbos.
„Daugelis, kurie per daug išgeria ir turi dėl to nemalonumų, to nesuvokia ir nesupranta. Laikui bėgant tos problemos ir nemalonumai dėl alkoholio vartojimo kaupiasi ir atsiranda toks svyravimas, tarsi ir pradeda ateiti mintys, kad reikia ieškoti pagalbos, bet iki ėjimo ir pagalbos prašymo yra toli. Paskui žmogus galbūt renkasi, kur jam geriau eiti tos pagalbos gauti, nes yra baimė, kad sužinos artimieji, bendradarbiai, yra grėsmė netekti vairuotojo teisių.<...> Kai ateina pagalbos, ta savikritika yra formali. Aišku, būna, kad žmonės iškart dalyvauja gydyme ir nori pagalbos“, – apie žmogaus pripažinimą, kad jam reikia pagalbos, pasakojo dr. E. Subata.
Pašnekovas tęsė, kad paprastai žmogaus, atėjusio gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, motyvacija svyruoja, jis nėra visiškai apsisprendęs dėl savo veiksmų. To priežastys labai įvairios. Pirmiausia, anot E. Subatos, baimė, kad jie gali netekti draugų, su kuriais leido laiką ir vartojo alkoholį, nebemokės bendrauti su žmonėmis, nemokės nusiraminti stresinėje situacijoje.
„Viskas ateina ne iš karto, bet pats pacientas turi įdėti pastangų“, – sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius.
Lemia ir genetika
Priežastys, dėl kurių išsivysto priklausomybė alkoholiui, pasak E. Subatos, gali būti įvairios. Visų pirma, priklausomybė gali išsivystyti dėl genetinių priežasčių. Taip pat priklausomybę nuo alkoholio suformuoja gyvenimo būdas, aplinka, draugai, stresas ir žmogaus gebėjimas su juo susidoroti.
„Net 60 proc. žmogus atsineša iš tėvų, tai gali būti įgimta. Tačiau taip pat vaidina ir psichologiniai, vidiniai veiksniai, kurie formuojasi dar vaikui vystantys, šeimoje. Priklauso nuo atmosferos šeimoje, kaip juo rūpinamasi. Ir nuo aplinkos – kokiame kieme gyvena, kokie draugai, kokia mokykla“, – tikino specialistas.
Dr. E. Subata sakė, kad atskirti priklausomybę nuo alkoholio galima pagal mintis, kurios sukasi žmogaus galvoje. Paprastai tokiu atveju nuolat galvojama apie alkoholio vartojimą, o vienas iš pagrindinių simptomų – negalėjimas laiku sustoti: „Mūsų pacientai, kai pradeda vartoti, nežino, kada sustos. <...> Taip pat asmuo gali pakelti didelį kiekį alkoholio. <...> Ir abstinencijos būklė, kai žmogus kitą rytą atsikėlęs jaučia prakaitavimą, širdies plakimą, galvos svaigimą, baimę. Ir kai alkoholio vartojimas pradeda nustelbti kitus įprastus užsiėmimus.“
Lemtingas vakaras
DELFI TV studijoje Anoniminių alkoholikų draugijos narė Irma papasakojo savo patirtį. Ji prisiminė savo pirmąjį apsilankymą anoniminių alkoholikų susirinkime, kai atėjo į jį išgėrusi ir, anot jos, tai buvo tas vakaras, kada ji apsisprendė ieškoti pagalbos.
„Aš buvau mėnesį laiko blaiva ir pavartojau alkoholio. Aš tada supratau, kad neturiu kontrolės. Aš praradau kontrolę kontroliuoti, ar geriu, ar ne. Tai nebuvo didelis alkoholio kiekis, bet aš buvau davusi pažadą, kad negersiu, ir penkios minutės iki to, aš nebeprisiminiau savo pažado. Tai nebuvo sveikas mąstymas, loginis mąstymas. <...> Tuo metu man įvyko tas pabudimas, suvokimas, kad aš tikrai turiu problemų su alkoholiu“, – apie savo patirtį pasakojo Irma.
Jai vaikštant į anoniminių alkoholikų susitikimus, blogėjo jos savijauta, ji jautė abstinenciją. Tačiau aplinka, kurioje Irma atsidūrė, anot Irmos, buvo tas irklas, kuris padėjo išplaukti ir kritinės situacijos. Visą Irmos interviu galite išgirsti tiesioginės konferencijos įraše.