Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje įregistruota 8,3 tūkst. skyrybų. Žinoma, ne visose iširusiose šeimose yra vaikų, tačiau vis dėlto kiekvienais metais nemažam skaičiui nepilnamečių tenka išgyventi suaugusiems sunkiai išgyvenančias šeimos audras. Neretai skyrybos įvyksta ir dėlto, kad vieno iš tėvų gyvenime atsiranda ir naujas žmogus. Kaip vaikai reaguoja į naujo žmogaus šeimoje atsiradimą? Kokios gali kilti problemos? Ir kaip vaikus supažindinti su nauja antrąja puse?
Po skyrybų – grėsmė įpulti į per didelį prisirišimą keliančius santykius
Vaikų ir paauglių psichiatrė G. Bačienė teigė, kad po skyrybų vieno iš tėvų gyvenime atsiradęs naujas žmogus yra normalus ir teigiamas dalykas vaiko gyvenime. Specialistė tiki, kad daug blogiau yra po skyrybų vaiką apgaubti absoliučiu dėmesiu ir pamiršti savo asmeninį gyvenimą.
„Apskritai naujo žmogaus atsiradimas vieno iš išsiskyrusių tėvų gyvenime yra geras žingsnis. Vaikas turi matyti suaugusį žmogų gyvenantį savo gyvenimą. Vaikas turi suprasti, kad yra dalykų, kur vaikai negali turėti sprendimo teisės, nes tai – tėvų sprendimas. Suaugusieji turi savo reikalų, kuriems vaikas negali turėti įtakos“, – kalbėjo pašnekovė.
Su vaikų ir paauglių emociniais išgyvenimais dažnai susidurianti G. Bačienė pastebėjo, kad labai dažnai po skyrybų vaikui apsigyvenus tik su vienu iš tėvų nepilnamečiui sukuriama iliuzija, kad būtent jis vienam iš tėvų pakeičia buvusį partnerį, kad gyventi galima tik su mama ar tėčiu ir šie apart vaiko daugiau nieko neturi.
„O tai formuoja per daug didelį prisirišimą prie vieno iš tėvų, per didelę nepriklausomybę nuo santykių. Vėliau, paauglystėje, vaikui gali būti sunku atsitraukti ir žengti savo žingsnius gyvenime“, – įspėjo specialistė.
Žinoma, pasak G. Bačienės, po skyrybų tėvai privalo atsižvelgti į vaiko poreikius, būti rūpestingi, bet kartu nepamiršti, kad turi ir savo gyvenimą. „Tuomet tai tampa vaikui pavyzdžiu, kad gyvenime mama ar tėtis nėra pats svarbiausias dalykas, bet jis pats yra svarbiausias savo gyvenime ir pats jį sau kurs“, – sakė pašnekovė.
Pavydo išvengti gali būti sunku
Kaip vaikas reaguos į naują vieno iš tėvų gyvenime atsiradusį žmogų, gali priklausyti tiek nuo vaiko amžiaus, tiek nuo to, kiek praėjo laiko nuo tėvų išsiskyrimo, vaiko asmeninių savybių, kaip jam pristatomas naujas žmogus.
„Tačiau natūralu, kad tokiu atveju vaikas gali jausti pavydą. Juk vaikai kartais pavydi ir savo tėvams, kai, pavyzdžiui, jie važiuoja į suaugusiems skirtą vakarėlį ar keliauja į kiną be vaikų. Negalime tikėtis, kad užauginsime vaikus, kurie mums niekada nieko nepavydės, – svarstė G. Bačienė. – Jie turi matyti suaugusiųjų gyvenimą, kaip jis keičiasi, koks įdomus gali būti. O taip vaikas supras, kad yra ko siekti. Vaikams tėvų gyvenimas turi atrodyti įdomus, o tuomet ir vertas pavydo“.
Kartais nutinka ir taip, kad po skyrybų tėtis ar mama pradeda gana dažnai keisti partnerius, ieškodami savo naujos antrosios pusės. Kaip reikėtų elgtis tokiu atveju? Ar vaikui reikėtų žinoti viską apie tėvų naujas paieškas?
Vaikų ir paauglių psichiatrė teigė, kad natūralu, jog tėvų moraliniai pasirinkimai vaikams turi įtakos.
„Jei sakysime, kad šiandieninėje visuomenėje bandome skatinti monogaminės šeimos įvaizdį ir norime būtent tai perteikti savo vaikams, kad jie norėtų įsitraukti į gilius ir ilgalaikius santykius, tuomet galbūt dažnai keičiant partnerius tiesiog nereikėtų vaikams visus juos pristatyti. Ar tikrai reikia ieškojimus pristatyti vaikui kaip partnerystę?“, – kalbėjo pašnekovė.
Reikėtų nepamiršti, kad vaikus tėvų emocijos taip pat stipriai veikia, todėl kiekvieną nesėkmę naujo partnerio paieškose vaikas gali kartu išgyventi. Be to, juk tėvai savo pavyzdžiu vaikams rodo ir moralines nuostatas.
Tėtis ir mama visada išliks vieninteliai
Kaip vaikui pristatyti naują žmogų gyvenime? Čia psichiatrė patarė, kad svarbiausia atsargiai naudoti žodžius. Tėtis ir mama visada vaikui bus vieninteliai, todėl naujo partnerio pristatymo būdas kaip antro tėčio ar mamos nėra geriausias pasirinkimas.
„Nebent pats vaikas vėliau nusprendžia naują mamos ar tėčio partnerį taip vadinti po kurio laiko išsivysčius artumui ir ilgesniems santykiams“, – kalbėjo specialistė.
Naujam partneriui taip pat nereikėtų per daug stengtis pataikauti ir įtikti vaikui, juk meilės nenusipirksi. Normalu, kad pirmą kartą sutikus vaiką nauja antroji pusė gali norėti pamaloninti vaiką dovana, taip sumažinant mažyliui skausmą ar jaudulį, tačiau tvirtam ryšiui sukurti to nepakaks.
„Juk kad ir kiek daiktų žmogus turėtų, jis vis tiek gali jaustis nemylimas. Meilei tarp vaiko ir naujo žmogaus šeimoje užgimti reikia laiko kartu, dėmesio, pokalbių, veiklos kartu. Vaikas turi suprasti, kad naujai antrajai vieno iš tėvų pusei yra gera ir smagu su juo. Vaikui reikia parodyti, kad su juo norima būti ir tam atsiranda laiko“, – tęsė G. Bačienė.
Didžiulė klaida – vaiką nuteikti prieš vieną iš savo tėvų
Tačiau gali nutikti ir taip, kad vaikas jokiu būdu nenori susipažinti ar priimti naujo tėčio ar mamos draugo ar draugės. Tokiu atveju, psichiatrės teigimu, labai svarbu išsiaiškinti, kodėl vaikui kyla toks pasipriešinimas: „Jei vaikas intensyviai priešinasi, tikriausiai tam yra priežastys. Kodėl jis save apriboja nenorėdamas susipažinti? Galbūt taip nori kenkti tėvams. Jei jau taip nutinka, galbūt reikėtų ieškoti psichologinės pagalbos, o gal šeimai reikia konsultacijų. Reikia ieškoti individualaus sprendimo“.
Vaikui naujo partnerio šeimoje atsiradimas gali būti sunkus ir dėl to, kad jis iki paskutinės minutės saugo viltį, kad tėvai vis dar bus kartu. Pažintis ar naujo žmogaus apsigyvenimas namuose sudaužo šią viltį, būtent tai ir gali kelti pasipriešinimą.
„Tačiau čia vaikui ir svarbu suprasti, kad jei tėvai padarė sprendimą dėl savo asmeninio gyvenimo, vaikas negali nieko padaryti“, – pridėjo G. Bačienė.
Jei vieno iš tėvų gyvenime naujas partneris atsirado dar prieš skyrybas ir būtent tai paskatino šeimą iširti, vaikų ir paauglių psichiatrės teigimu, labai svarbu abiems tėvams išlikti korektiškais ir kuo daugiau neigiamų jausmų pasilikti sau, o vaikui susidariusią situaciją pristatyti kuo neutraliau.
„Žinoma, svarbu vaikui išsakyti savo jausmus, kad, pavyzdžiui, aš jaučiu pyktį, ar esu sutrikusi, pasimetęs, man labai skauda, bet blogai kalbėti apie tėtį ar mamą, kurie buvo neištikimi, nereikėtų. Kai vaikas suaugs, vėliau jis pats pasidarys savo sprendimus. Labai svarbu nenuteikti vaiko prieš buvusį sutuoktinį. Juk vaikas myli abu tėvus ir toliau norės su jais abiem bendrauti. Reikėtų pasistengti vaiko neįmesti į visą suaugusių jausmų ir santykių košę“, – patarė pašnekovė.