Tai – ūminis ar lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, kai pažeista gleivinė parausta, paburksta, sunkesniais atvejais susidaro erozijos (gleivinės išopėjimas). Esant lėtiniam uždegimui, nyksta rūgštį gaminančios skrandžio liaukos ir gleivinė – vystosi gleivinės atrofija.
Kas lemia gastritą, kaip jo išvengti ir kokie jo simptomai? Mintimis apie šį negalavimą pasidalino Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas, gydytojas gastroenterologas prof. Limas Kupčinskas.
– Kas lemia gastritą ir kokios jo priežastys?
– Tai – skrandžio gleivinės uždegimas. Šis susirgimas gali būti lėtinis arba ūminis. Pagrindinė ūminio gastrito priežastis – apsinuodijimas maistu ar alkoholiu. Simptomai tokiu atveju būna ryškiai juntami – pykina, žmogus vemia, jam pakyla temperatūra. Kartais tokiam ligoniui pakanka atstatyti prarastus skysčius, tačiau kai kuriais atvejais prireikia ir antibiotikų.
Kur kas dažniau pasitaikanti gastrito forma – lėtinė. Beveik visais atvejais lėtinį gastritą sukelia Helicobacter pylori bakterija. Šia bakterija dažniausiai užsikrečiama ankstyvoje vaikystėje, dar iki penkerių metų amžiaus. Lėtinis gastritas yra gan klastingas – beveik 80 procentų infekcijos atvejų nesukelia jokių pastebimų simptomų.
Tačiau negydant lėtinio gastrito, žymiai padidėja rizika susirgti skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, nes šias ligas sukelia ta pati Helicobacter pylori bakterija. Lėtinis gastritas taip pat gali pereiti į atrofinį gastritą, kuris gali paskatinti skrandžio vėžio išsivystymą. Taigi, nors lėtinis atrofinis gastritas išsivysto nedažnai – tik 10 procentų pacientų, tačiau jo atsiradimas padidina skrandžio vėžio riziką 3-4 kartus.
– Kokio amžiaus žmonėms pasireiškia gastritas? Gal gastritas diagnozuojamas vis jaunesniems pacientams?
– Sergančiųjų lėtiniu gastritu yra įvairaus amžiaus grupėse. Jauniems žmonėms dažniau pasitaiko funkcinė dispepsija – pilvo maudimas, skausmas, pūtimas, pilnumo jausmas, rėmuo. Ši būklė gali atsirasti nuo streso ar netaisyklingos mitybos. Tačiau funkcinės dispepcijos simptomai gali būti labai lengvai supainioti su Helicobacter pylori sukeltu lėtiniu gastritu, nors tai nėra tas pats.
Atskirti galima pasitelkiant endoskopinį tyrimą, taip pat paėmus kraujo ar skrandžio gleivinės gabalėlį mikroskopiniam tyrimui ar biocheminam testui. Na, bet pats tiksliausias ir neinvazinis šios bakterijos nustatymo būdas – bakterijų veiklos metabolitų nustatymas iškvėptame ore (kvėpavimo testas), neseniai įdiegtas Kauno klinikose.
Paprastai lėtinį gastritą sukelianti Helicobacter pylori bakterija užsikrečiama kūdikystėje ar vaikystėje oraliniu-fekaliniu ar net oraliniu-oraliniu būdu (pavyzdžiui, jei motina savo sukramtytu maistu „pavaišina“ mažą vaiką). Prieš 40-50 metų šia infekcija buvo užsikrėtę didžioji dalis pasaulio gyventojų, tačiau išsivysčiusiose šalyse pagerėjus gyvenimo sąlygoms (erdvesni butai, šiltas vanduo, žymiai pagerėjusi higiena ir sanitarija) šia infekcija sergama žymiai rečiau.
Mūsų duomenimis, Lietuvoje šia bakterija šiuo metu yra užsikrėtę tik apie 10 procentų vaikų. Paplitimas yra žymiai sumažėjęs, nors dar prieš 15 metų šią bakteriją nešiojo net 40 proc. vaikų.
Dėl geresnių gyvenimo sąlygų ši bakterija nyksta, tačiau jeigu ji yra nustatoma, būtina išnaikinti ją antibiotikais dėl jau minėtų priežasčių.
Vis tik dar nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių yra nuo vaikystės užsikrėtę Helicobacter pylori bakterija ir keturi penktadaliai iš jų, net ir sergantys atrofiniu gastritu, gali neturėti klinikinių simptomų.
Beje, reikia pažymėti, kad vyresnio amžiaus žmonėms panašius į lėtinio gastrito simptomus gali sukelti vaistų nuo skausmo ir uždegimo vartojimas, todėl neretai kartu su šiais vaistais tenka skirti skrandžio gleivinę apsaugančius preparatus.
– Ką daryti pajutus gastrito simptomus?
– Kenčiantiems nuo gastrito simptomų, be jokios abejonės, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins situaciją ir atliks bakterijai nustatyti skirtą tyrimą. Jeigu paaiškės, kad žmogus – Helicobacter pylori nešiotojas, paskirs nesudėtingą gydymą. Esant sudėtingesnei situacijai, gali tekti keliauti pas gastroenterologą, kuris atliks skrandžio echoskopiją endoskopinį tyrimą ir patikslins negalavimų priežastis.
Nuo gastrito kenčiantys žmonės kartais bando sau padėti gerdami sodos tirpalą, tačiau sodos veikimas yra tik trumpalaikis ir pasibaigus poveikiui, rūgštingumas gali netgi padidėti. Dėl to šio metodo aš tikrai nerekomenduoju. Dabar yra daugybė gerokai efektyvesnių priemonių, kuriomis galima padėti ligoniui. Apskritai, jeigu gastrito simptomai kartojasi, reikėtų ne savarankiškai griebtis „naminių“ gydymo priemonių ar vaistų, o eiti pas gydytoją.
– Kartais nuo gastrito kenčiantys pacientai yra įsitikinę, kad ši liga paūmėja pavasarį, o ypač – rudenį. Ar gastritui būdingas sezoniškumas?
– Taip anksčiau galvodavo ir gydytojai, nes dėl šių problemų besikreipiančių pacientų padaugėdavo būtent šiais sezonais. Tai – jau pasenę duomenys. Rudens ar pavasario metu pacientai paprasčiausiai yra labiau linkę jausti turimų lėtinių ligų simptomus, nors šie net nepaūmėja.
Logiška – šiltuoju metų laiku džiaugiamės saulės šiluma ir esame užsiėmę įvairiomis veiklomis, o rudenį atkreipiame dėmesį į savo negalavimus. Tai – psichologinis fenomenas.
– Kaip išvengti gastrito?
– Profilaktikai būtina saikinga ir visavertė mityba. Valgyti reikia dažnai (5-6 kartus per dieną) ir nedidelėmis porcijomis. Pasirinktų produktų sąraše neturėtų būti riebaus ir aštraus maisto, rūgščių produktų bei juodos duonos.
Sergantiems gastritu, gydytojai rekomenduoja pasidomėti Viduržemio jūros dietos principais – valgykite kuo daugiau daržovių, vaisių, gerųjų riebalų, žuvies, saikingai vartokite mėsą.
Norint atsisveikinti su gastrito simptomais, teks atsisakyti žalingų įpročių. Nevartokite alkoholio, nes net ir nedidelės alkoholio dozės gali sukelti gastrito paūmėjimą. Rūkantieji turėtų žinoti, kad esant gastritui, rūkymas netgi pavojingesnis už alkoholį. Neatsisakius šio žalingo įpročio, išgydyti lėtinio gastrito praktiškai neįmanoma.