Simptomai gali suklaidinti
Santaros klinikų gydytojas kardiologas Tomas Jablonskas, dirbantis ir Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, papasakojo, kad neretai pagalbos atvykstantys pacientai kardiologines problemas painioja su panikos atakomis. Anot jo, maždaug 30 proc. pacientų, kurie kreipiasi į kardiologą dėl širdies bėdų, yra nustatomos visai kitos diagnozės. Viena jų – panikos atakos, kurių metu daugelis įsivaizduoja esą prie mirties slenksčio.
„Šis klausimas yra labai slidus. Aš, kaip kardiologas, nelabai norėčiau įsivelti į simptomų niuansus, nes visuomenei tokia informacija pridarytų daugiau žalos nei naudos. Problema ta, kad panikos atakos ir miokardiniai infarktai turi persipinančius simptomus“, – akcentavo gydytojas T. Jablonskas.
Pasak jo, abiem atvejais gali būti jaučiamas dusulys, krūtinės skausmas, rankų tirpimas, net tas pats nerimas ar mirties baimė.
„Pats žmogus gali subjektyviai įsivertinti, ar jam yra infarktas, ar panikos ataka, tik tuo atveju, jeigu jis anksčiau yra patyręs viena arba kita. Tokiu būdu jis gali identifikuoti skausmus ir simptomus, nes tai jau yra nutikę“, – paaiškino gydytojas.
Tačiau T. Jablonskas sako, kad bandant žmonėms paaiškinti kardiologinių problemų ir panikos atakų panašumus ar skirtumus, juos galima pernelyg suklaidinti.
„Žmonės, kurie iš tiesų patiria infarktus, gali pradėti galvoti, kad juos ištinka panikos atakos ir jie nevažiuotų į skubios pagalbos skyrių. Tuomet pasekmės būtų labai liūdnos. Iš tiesų žmogus pats sau be medicininio išsilavinimo negali įvertinti, ar jam yra panikos ataka, ar miokardo infarktas, todėl pirmiausia pajutus simptomus būtina pasikonsultuoti su gydytoju“, – kalbėjo gydytojas.
Panikos atakos – bet kur ir bet kada
Klaipėdos universitetinės ligoninės psichologė Danutė Vaičekauskienė taip pat patikino, kad panikos atakų simptomai turi nemažai bendrumų su kitomis ligomis. Tai – baimės ir nerimo jausmas, krūtinės skausmas, padažnėjęs pulsas, drebulys, prakaitavimas, pykinimas, galvos svaigimas. Panikos atakų metu žmones apima ypač didelė mirties baimė, baimė prarasti kontrolę ir išprotėti.
„Geriausiai panikos priepuolį gali diagnozuoti gydytojas specialistas“, – anksčiau kalbėjusiam gydytojui antrino pašnekovė.
Jos tikinimu, tik iki 5 procentų žmonių panikos ataką gali patirti vos vieną kartą gyvenime, dauguma šiuos priepuolius jaučia pakartotinai. O tokiu atveju jau būtina gydytojų pagalba.
„Mūsų ligoninėje panikos priepuolius patiriančius pacientus konsultuoja psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai, taip pat taikomas medikamentinis gydymas“, – paaiškino D. Vaičekauskienė.
Pasak gydytojos, panikos atakos atakos gali ištikti bet kur ir bet kada – vairuojant, einant gatve, būnant parduotuvėje. Priepuolis yra staiga, be priežasties kylantis intensyvios baimės ar diskomforto epizodas. D. Vaičekauskienės tikinimu, jeigu panikos atakos kartojasi, žmogus pradeda vengti tam tikrų situacijų.
„Pavyzdžiui, panikos ataka pirma ir antra kartą ištiko vairuojant, tai jis to pradės vengti, ko neturėtų daryti. Aišku, lankantis pas specialistą galima išmokti, kaip išbūti su tuo nerimu, kuris lydi panikos atakas, ir kaip sau padėti“, – kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, priepuolius gali išprovokuoti kokios nors susikaupusios emocijos ar įtampos dėl netekčių ar skaudžių išgyvenimų, įtakos tam gali turėti turimos priklausomybės ar gyvenimo būdas.
„Panikos priepuoliai neatsiranda per vieną dieną, jų priežastys formuojasi ilgą laiką, todėl neįmanoma įvardinti konkrečių priežasčių, tam reikalingas specialistas, su kuriuo ne tik ieškoma pagalbos būdo, bet ir išsiaiškinama, kas slepiasi po panikos priepuoliais“, – sakė D. Vaičekauskienė.
Gydytoja detalizavo, kad panikos atakos dažniausiai ištinka 16-45 metų žmones, o vidutinis pradžios amžius – apie 24 metus.
Svarbiausi pagalbos sau žingsniai
D. Vaičekauskienė įvardijo keletą svarbių žingsnių, kurie padės žmogui, kai jį ištinka panikos ataka. Psichologė neslėpė, kad dažniausiai žmonės tiesiog nežino, ką reikėtų daryti tokioje situacijoje.
Pirma rekomendacija – susitelkti į kvėpavimą.
„Kvėpavimas turėtų būti lėtas ir gilus. Įkvepiant reikėtų skaičiuoti iki keturių, o iškvėpinat – iki šešių. Iškvėpimas turi būti daug ilgesnis nei įkvėpimas. Taip pat svarbu suvokti ir sau kartoti, kad panikos ataka yra laikina ir ji praeis, todėl nieko blogo negali nutikti. Tai yra labai svarbu, nes žmonės tuo metu patiria labai didelę mirties baimę. Nuo panikos atakos nėra numirusio dėl vieno žmogaus ir tą turėtų žinoti kiekvienas, kuris tai patiria“, – patikino pašnekovė.
Pasak jos, žmonės vis tik neturėtų vengti kokių nors situacijų, kurios jų manymu, yra susijusios su panikos priepuoliais, o priešingai – išlikti toje situacijoje ir išmokti būti su tomis emocijomis, kuris tuo metu iškyla.
Gydytoja panikos atakos metu taip pat rekomenduoja išbandyti penkių žingsnių „įsižeminimo“ pratimą, kurį reikia pradėti vykdyti nuo penkių iki vieno. 5 – pažiūrėti į penkis objektus aplinkoje, 4 – pajausti keturis skirtingus pojūčius arba paliesti keturis skirtingus daiktus, 3 – įsiklausyti į tris girdimus garsus aplinkoje, 2 – užuosti du kvapus, 1 – pajausti kažkokį skonį burnoje. Galimas ir dar vienas pratimas, kuris padėtų nukreipti dėmesį nuo simptomų priepuolio metu – tai spalvų terapija: aplinkoje užfiksuoti vienodos spalvos objektus – pavyzdžiui, penkis žalios ar penkis raudonos spalvos.
D. Vaičekauskienė pabrėžia, kad panikos ataka trunka nuo dešimties iki 20 minučių, tačiau jeigu ji užsitęsia ilgiau – reikia kuo greičiau kreiptis į specialistą, nes tai gali signalizuoti apie visai kitas sveikatos problemas.
Anot gydytojos, jeigu žmogus pakartotinai jaučia panikos atakas, jis neturėtų imtis kokių nors savigydos priemonių, o būtinai reikėtų kreiptis į specialistus.
„Pagalba reikalinga tam, kad žmogus išmoktų išbūti su tomis emocijomis, kurios kyla panikos atakų metu. Jeigu priepuoliai kartojasi, jie savaime nepraeis. Pats žmogus gali pasirinkti gydymo būdą – nuo konsultavimo iki medikamentinio, įvairūs variantai pirmiausiai yra aptariami su psichologu. Vien medikamentinis gydymas yra laikinas, jis problemos nepašalina. Jeigu žmogus laikinai nustos gerti vaistus ir vėl panikos atakos kartosis, o pacientas nemokės išbūti su tais jausmas, kurie tuo metu kyla“, – paaiškino pašnekovė.
Jos tikinimu, panikos atakos žmones gali ištikti ir naktį, nors ji pati su tokiais pacientais susiduria pakankamai retai.