Klastinga priklausomybė gali pasiglemžti net ir stipriausius: kad tai paveldima, žino ne visi

Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė alkoholiui gali būti perduodama genetiškai. Visgi, „alkoholizmo genas“ – dar ne nuosprendis girtaujančių tėvų vaikams. Net ir tiems, kuriems alkoholio vartojimas ilgainiui tampa kasdienybe, pavyksta sėkmingai išsikapstyti iš šio liūno.

Po daugybės alkoholizmo metų, vyras prisipažįsta: buvau duobėje

Kaunietis Darius šiandien atvirai prisipažįsta, kad dar prieš trejetą metų buvo alkoholikas. Vyras prisimena, kad anksčiau nematė nieko blogo išgerti savaitgaliais, bet ilgainiui jis net nepastebėjo, kaip visas jo gyvenimas tapo nesibaigiančiu savaitgaliu. Vyrą įtraukė nuolatinė transo būsena ir linksma kompanija, su kuria jis girtuokliaudavo.

„Dabar esu piktas ant alkoholio. Galbūt tas pyktis ir verčia kuo toliau trauktis nuo jo. Alkoholizmas – tai lėtas savęs žudymas ir artimųjų kankinimas. Baisiausia yra tai, kad žmogus, būdamas toje duobėje, iškėlęs galvą sakys – ne, aš galiu sustoti, bet jis niekada neras tam priežasties.

Aš dar niekam nebijojau pasakyti, kad buvau alkoholikas, kad pragėriau begalę metų, kuriuos norėtųsi išmesti ir ištrinti“, – sako Darius.

Vyras prisimena, kad viskas prasidėjo dar ankstyvoje jaunystėje, kai jam norėjosi pasibūti linksmoje kompanijoje ir pasijusti suaugusiu. Artimoje aplinkoje toks gyvenimo būdas taip pat buvo jau matytas – Dariaus tėtis mėgdavo „pašvęsti“.

„Baisiausias dalykas yra sidras. Jūs pagalvokit: jaunimas geria alkoholį, o jis dar ir skanus, pavyzdžiui, braškių skonio. Taip palengva pripranti ir prie stipriųjų gėrimų. Juk paauglys paragaus šnapso ir jam bus šlykštu, o sidras – kaip skanu. Po to didina dozes, pereina prie degtinėlės, narkotikų. Viskas būna vienodai – jūra iki kelių“, – teigia vyras.

Darius suprato, kad eina tuo pačiu keliu – alkoholis ne kartą jį nuvedė ir į policijos nuovadą. Į klausimą, kodėl jis ten patekdavo, vyras atsako: „durnas buvau, prisidirbdavau nesąmonių“. Visgi, net ir suprasdamas, kad visa tai jį veda į dugną, vyras vis tiek rasdavo priežasčių gerti.

„Teta ir kaimynė mane išvežė į reabilitacijos centrą „Prieglobstis“. Oi, kaip ten buvo sunku. Tris mėnesius karas buvo. Visgi, kai protas išblaivėjo, pamačiau kitokį gyvenimą ir šiai dienai nebėra priežasčių net ragauti, o ir žmonės pagarbiau į mane žiūri, bendravimas, pasitikėjimas visai kitoks. Šiandien auginu šunelį Hachiko – dabar turiu naują atsakomybę ir priklausomybę“, – juokiasi jis.

Priklausomybę nuo alkoholio galima paveldėti

Visgi, jei tėvai yra linkę piktnaudžiauti alkoholiu, šią priklausomybę genetiškai jie gali perduoti ir savo vaikams. Tačiau tai dar nereiškia, kad jų atžalos yra pasmerktos tokiam pačiam gyvenimo būdui, įsitikinęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus.

Prieš kelerius metus pasklido sensacinga žinutė apie naujai atrastą geną. Priklausomai nuo šio geno produkto – gama-amino sviesto rūgšties receptoriaus – aktyvumo, žmogus gali turėti didesnį polinkį į priklausomybę nuo alkoholio vartojimo. Manoma, kad didesnis ar mažesnis vaidmuo sukeliant šią priklausomybę tenka ne vieninteliam genui, o visai jų grupei.

„Tikrai galima teigti, kad jei tėvai turi problemų su alkoholiu, jų gali turėti ir jų atžalos. Bet norėčiau pabrėžti, kad įtakos šiai priklausomybei formuotis turi ne tik genų variantai, kuriuos vaikas gavo iš tėvų, bet ir aplinka. Kitaip sakant, šeimos istorija, kurioje vaikas auga, vėliau – socialinė aplinka, kurioje gyvena jau suaugęs žmogus, taip pat turi ne mažesnę reikšmę“, – pasakoja profesorius.

Medikas pažymi, kad šios priklausomybės vystymuisi įtakos gali turėti ir genetinį sutrikimą turinčio žmogaus lytis. Kadangi moterų fermentinė sistema, skaidanti alkoholį ir jo metabolitus, yra šiek tiek silpnesnė, jos gali greičiau tapti visiškai priklausomos nuo alkoholio.

Priklausomybės išvengti padės tinkamas pavyzdys

Kaip vaikui, turinčiam minėtą genetinį sutrikimą, seksis išvengti priklausomybės ateityje, labai priklauso nuo aplinkos, kurioje jis auga, įgyto išsilavinimo, ugdomo sąmoningumo – šie veiksniai suformuoja jo požiūrį į alkoholio vartojimą.

„Viskas prasideda nuo šeimos: kokios puoselėjamos tradicijos, ar šeimoje priimtinas alkoholio vartojimas, ar dažni baliai ir pan. Kitaip tariant, kokį pavyzdį vaikas mato, taip toliau save identifikuoja. Žinoma, gyvenant tokioje aplinkoje, kur alkoholiniai gėrimai lengvai prieinami, tikrai lengva paslysti ir įpulti į tą liūną. Bet jei yra įtėviai, kurie pasiima vaiką iš globos namų – labai sveikintinas dalykas, kad tie vaikai auga pavyzdingose šeimose. Būtent nuo jų didele dalimi ir priklausys, ar vaikas ateityje įklimps į alkoholį – įtėviai turėtų kaip galima daugiau aiškinti vaikui apie neigiamą alkoholio poveikį, patys savo pavyzdžiu rodyti vaikui, kad alkoholio vartojimas nėra panacėja esant problemoms ir pan.“, – tvirtina profesorius.

Paklaustas, ar tokiu atveju vaikas pats turėtų būti informuojamas apie turimą genetinį sutrikimą, A. Utkus teigia nemanantis, jog prasminga akcentuoti ir priminti vaikui, kad jis kilęs iš tokios šeimos.

„Naujoje šeimoje jis yra pilnateisis narys, tad ir turi gyventi su ta šeima, o ne žiūrėti, kas buvo praeityje. Taip, genetiniai veiksniai yra svarbūs, bet ne mažesnę reikšmę turės ir jo aplinka“, – pabrėžia gydytojas.

A. Utkaus teigimu, ar vaikas turi geną, lemiantį polinkį į priklausomybę nuo alkoholio, fiziškai pastebėti neįmanoma. Tačiau gana ryškių fizinių pakitimų turi vaikai, paveikti vaisiaus alkoholinio sindromo.

„Ne paslaptis, kad dalis vaikų yra paveikti alkoholio žalos dar iki gimimo, jiems nustatomas vaisiaus alkoholinis sindromas, arba mažesnis pažeidimas – vaisiaus alkoholinis efektas. Vaisiaus alkoholinis sindromas nulemia specifinius išorinius bruožus, pavyzdžiui, sutrumpėję akių plyšiai, plona, siaura viršutinė lūpa ir kt., leidžiančius įtarti šį sutrikimą. Vienas iš pažeidimo simptomų – įvairaus laipsnio intelektinė negalia, mokymosi ir elgsenos problemos. Tokiu atveju vaikai taip pat turės didesnę riziką gyvenimo eigoje tapti priklausomais nuo alkoholio. Bet tai nėra šimtaprocentinis dalykas. Lemiamas dalykas čia – aplinka, kurioje vaikas auga“, – aiškina medikas.

Pagalba turintiems priklausomybių

Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:

RPLC Vilniaus filialas [phone] [e-mail] Gerosios Vilties g. 3 RPLC Kauno filialas [phone] [e-mail] Giedraičių g. 8 RPLC Klaipėdos filialas [phone] [e-mail] Taikos pr. 46 RPLC Šiaulių filialas [phone] [e-mail] Daubos g. 3 RPLC Panevėžio filialas [phone] [e-mail] Elektronikos g. 6 Anoniminių alkoholikų draugija [phone] [e-mail] Pilnų namų bendruomenė [phone] [e-mail]