Kosulio, dusulio ir skrepliavimo dažnas nesureikšmina: už to slypi sunki ir neišgydoma liga

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga – viena iš pirmaujančių pagal mirčių skaičių pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu ji yra ketvirtoje vietoje pagal mirštamumą, tačiau prognozuojama, kad per ateinančius 10 metų ji pasieks trečiąją vietą tarp didžiausią mirtingumą turinčių ligų. Dauguma sergančiųjų – rūkantys ar anksčiau rūkę asmenys, dažnai net nesuprantantys, kad prasidėjęs kosulys, skrepliavimas ir dusulys reiškia nepagydomos ligos pradžią.

Pagrindinis rizikos veiksnys – rūkymas

Vis dėlto, Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Obstrukcinių plaučių ligų ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos sektoriaus vadovas prof. Kęstutis Malakauskas pastebi, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga tarp dažniausių mirties priežasčių Lietuvos vedamoje statistikoje neįvardijama. Tačiau, anot jo, tai nereiškia, jog Lietuvoje ši liga nėra plačiai paplitusi.

„Obstrukcinė plaučių liga yra dažna mirties priežastis pasaulyje, tačiau Lietuvoje to tarsi nėra. Ir nelabai aš tikėčiau, kad šia liga pas mus yra mažai sergančiųjų – paprasčiausiai manau, kad yra tam tikros diagnostikos ir statistinės problemos. Ligos paplitimo tyrimus Lietuvoje atlikti sudėtinga ir faktiškai mes šiandien disponuojame tik užregistruotais ligos atvejais, pagal kuriuos šiandien sergantys žmonės sudaro maždaug 1 proc. nuo visos populiacijos, kas yra apie 27 tūkst. sergančiųjų. Vėlgi, man yra keista, bet turime praktiškai dvigubai mažiau sergančiųjų lėtine obstrukcine liga, negu astma. Tai galbūt susiję su tam tikrais statistiniais niuansais“, – problemą pastebi K. Malakauskas.

Tuo metu pasaulyje šios ligos paplitimas siekia apie 10–11 proc., skirtingose šalyse šis skaičius kinta priklausomai nuo šalies ekonomikos, išsivystymo, žalingų įpročių paplitimo.

„Šalyse, kuriose žmonės daugiau rūko, sergamumas yra aukštesnis nei šalyse, kuriose rūkoma mažiau. Ši liga tiesiogiai priklauso nuo žalingų įpročių paplitimo visuomenėje. Lietuvoje vyrai rūko dažniau negu moterys, todėl galima pastebėti, kad ir sergančiųjų lėtine obstrukcine plaučių liga daugiau tarp vyrų“, – teigia K. Malakauskas.

Nors rūkymas – pagrindinis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos rizikos veiksnys, sergamumui šia liga įtakos turi ir kiti veiksniai. Kaip teigia profesorius, dažniau ji nustatoma asmenims, gyvenantiems ir dirbantiems užterštoje aplinkoje.

„Šalyse, kuriose yra didelė oro tarša, ypač didmiesčiuose, kuriuose labai aukštas kietųjų dalelių kiekis, rizika sirgti yra didesnė. Lietuvoje oro tarša nėra tokia didelė, kad sukeltų šią ligą. Vertinant oro taršos rodiklius Lietuvoje, tik keliose vietovėse epizodiškai būna didesnė kietųjų dalelių koncentracija ore, nei norma. Be abejonės, profesija, darbo sąlygos irgi gali turėti įtakos išsivystyti šiai ligai. Pavyzdžiui, suvirinimo darbai uždarose patalpose, kuriose didelė tarša, daug dulkių, taip pat autoservisai, jeigu juose nėra pakankamai geros ventiliacijos. Jei daug laiko praleidžiame tokiose patalpose, rizikuojame susirgti“, – perspėja K. Malakauskas

Vis dėlto, susirgti gali ir niekada nerūkęs bei neužterštoje aplinkoje gyvenantis žmogus, jei liga buvo paveldėta. Tačiau profesorius pabrėžia, kad tokie atvejai pasitaiko itin retai.

„Paveldimos lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejai sudaro apie 1 proc. sergančiųjų. Esant įgimtai ligai, būdingas baltymo alfa 1 antitripsino produkcijos deficitas. Šio baltymo funkcija – apsaugoti plaučių audinį nuo žalingo išorinio poveikio. Sumažėjus šio baltymo kiekiui, įprastas žalingas poveikis asmenims tampa dar labiau žalojančiu, todėl jie anksti suserga lėtine obstrukcine plaučių liga“, – aiškina profesorius.

Nors galutinai išgydyti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos neįmanoma, diagnozavus ligą ir paskyrus gydymą galima pristabdyti jos progresavimą ir sumažinti mirties riziką. Tačiau K. Malakauskas pastebi, kad dažnam sergančiajam sunku suprasti, jog jo jaučiami simptomai – ligos ženklas.

„Tai nėra liga, kuri staiga nukrenta iš dangaus kaip akmuo ir tave pribloškia. Tai nėra kaip miokardo infarktas, staigus skausmas ar insultas, kai žmogus nualpsta, praranda sąmonę. Tai yra liga, kuri progresuoja lėtai, o pirminiai jos simptomai dažniausiai yra ignoruojami sergančiųjų. Pacientams būdingas kosulys ir skrepliavimas, bet kadangi apie 80–90 proc. asmenų, kurie serga šia liga, yra rūkantieji, tai tą kosulį ir skrepliavimą jie priskiria rūkymui, manydami, kad tai tėra fiziologinė plaučių reakcija į tabako dūmus. Laikui bėgant, šalia kosulio ir skrepliavimo atsiranda oro trūkumas, dusulys fizinio krūvio metu. Dažniausia priežastis, kodėl rūkantys pacientai kreipiasi į gydytoją – jiems pradeda trūkti oro įprasto fizinio krūvio metu, kuris anksčiau nesukeldavo jokių sunkumų“, – aiškina K. Malakauskas.

Tam, kad netektų susidurti su šia liga, pirmiausia profesorius pataria atkreipti dėmesį į savo aplinką ir įpročius.

„Savo aplinkoje turintys sergančiųjų mato, kaip jie kankinasi, dusulys ir oro trūkumas yra labai nemalonūs pojūčiai. Todėl reikia vengti rizikos veiksnių – nerūkyti ir nedirbti patalpose, kuriose didelė oro tarša. Praktiškai to turėtų pakakti, kad neišsivystytų lėtinė obstrukcinė plaučių liga, nes tikimybė, kad jūs turėsite įgimtą tam tikro baltymo deficitą, yra labai nedidelė. Vis dėlto, dažniausiai tai yra gyvenimo būdo ir įpročių sukelta liga“, – pabrėžia K. Malakauskas.

Stebimas vis didesnis sergamumas

Gydytoja pulmonologė Teresa Volosevič taip pat pastebi, kad Lietuvoje sergamumo lėtine obstrukcine plaučių liga rodikliai nėra tokie aukšti, kaip kitose šalyse, o tokią situaciją, anot jos, lemia nepakankama diagnostika. Vis dėlto, Europos Sąjungoje ši liga itin paplitusi ir užima trečią vietą tarp ligų, nuo kurių mirštama dažniausiai.

„Lėtinė obstrukcinė plaučių liga yra viena iš tų ligų, kurių diagnostikai ir gydymui išleidžiamos didžiausios lėšos – visai kaip ir širdies ir kraujagyslių ligoms. Stebimas vis didesnis sergamumas lėtine obstrukcine plaučių liga, tačiau tai yra pasekmė to, jog žmonės daugiau dėmesio skiria savo sveikatai, dėl to dažnėja diagnostika. Tačiau žmonės kaip rūkė, taip ir teberūko, problema išlieka, o, susirgus lėtine obstrukcine plaučių liga, nuo jos nepasveikstama – su ja žmogus gyvena visą gyvenimą“, – aiškina T. Volosevič.

Anot jos, lėtinė obstrukcinė plaučių liga – tai kvėpavimo takų uždegimas, kuriam būdingas kvėpavimo takų susiaurėjimas. Sergant šia liga, oro iškvėpimas tampa apsunkintas, o plaučiuose susidaro daugiau neišvėpto oro, dėl ko žmogus jaučia dusulį.

„Dusulys atsiranda fizinio krūvio metu, ilgainiui fizinis krūvis toleruojamas vis mažiau ir mažiau. Pačioje ligos pradžioje pasireiškia nuolatinis rytinis kosulys, skrepliavimas. Kadangi šia liga serga vyresni žmonės, jie dažnai galvoja, kad dėl dusulio kaltas jų amžius, todėl vengia fizinio krūvio, tačiau iš principo šie požymiai reiškia besivystančią lėtinę obstrukcinę ligą – jos tikimybė ypač didelė, jei žmogus rūko“, – teigia ji.

Ypač rizikuoja tie, kurie rūkė daugiau nei 10 metų

Kaip pastebi T. Volosevič, nustačius lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, apie 80 proc. iš sergančiųjų yra arba rūkantys, arba anksčiau rūkę asmenys, su žalingu įpročiu gyvenę 10 ir daugiau metų.

„Vyrai serga dažniau, nei moterys. Įprastai lėtinė obstrukcinė plaučių liga išsivysto žmonėms virš 40 metų – dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, o su amžiumi sergančiųjų procentas vis didesnis. Rizika išauga išrūkius 10 pakmečių, kuomet 1 pakmetis – taip vadinami metai, kuomet kasdien surūkoma po pakelį cigarečių“, – teigia gydytoja pulmonologė.

Kadangi pagrindinis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos veiksnys – rūkymas, vienintelis būdas išvengti šios ligos yra nerūkyti.

„Reikėtų nerūkyti ne tik įprastų tabako gaminių, tačiau ir elektroninių cigarečių. Kol kas nėra duomenų, ar elektroniniai prietaisai prisideda prie lėtinės obstrukcinės plaučių ligos susirgimų, tačiau ateityje jie gali pasitvirtinti. Pagrindinis patarimas norint išvengti ligos – pašalinti kenksmingumo veiksnį, atsisakyti rūkymo ir darbo kenksmingomis sąlygomis“, – pataria T. Volosevič.