Kruvina tragedija galėjo ir neįvykti: pavojaus ženklai, į kuriuos niekas neatkreipė dėmesio

Per pastaruosius metus Lietuvą sukrėtė ne viena tragiškai pasibaigusi istorija. Saviečių tragedija, Matuko mirtis ir į Rokiškio rajono ligoninę atvežtas nė metų neturintis kūdikis suknežinta kaukole. Po visų panašių įvykių tarsi sutartinai skamba vienas ir tas pats klausimas: kodėl vaikas iš šeimos nebuvo paimtas prieš įvykstant nelaimei?

Saviečių kaime gyvenusi šeima vaiko teisių ir socialiniams darbuotojams buvo gerai žinoma. Po 2016-ųjų metų pradžios įvykių, kai tėvas į šulinį įmetė du savo mažamečius vaikus, žmonės stebėjosi, kodėl šiai tragedijai nebuvo užkirstas kelias, o socialiniai darbuotojai ją vadino nenumatyta nelaime. Kaip tuomet pasakojo vaiko teisių specialistai ir socialiniai darbuotojai, savo vaikus nužudęs vyras neėmė pašalpos, nes planavo ūkininkauti, šeima tvarkėsi ir kabinosi į gyvenimą, tad preteksto paimti vaikus iš šeimos esą nebuvo.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje ir toliau skamba istorijos apie mažamečius, kenčiančius nuo žiauraus suaugusiųjų elgesio. Prieš kelias dienas netoli Marijampolės esančiame kaime į mokyklą atėjęs šešiametis pasiskundė, kad pamotė jį mušė diržo sagtimi, todėl vaikas buvo paimtas iš namų ir grąžintas biologinei motinai, kuri, kaip paaiškėjo, anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu ir iki šiol yra įtraukta į socialinę apskaitą dėl socialinių įgūdžių trūkumo.

Dar prieš kelias dienas Kaune vyras mušė trimetę, tampė ją už kojų po laiptinę, o per neblaivią moterį naujagimė krito ant grindų. Šiuo metu abi mažametės yra paguldytos į ligoninę. Skelbiama, kad ši šeima vaikų teisių specialistams nebuvo žinoma.Kaip teigia Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė, vaiko paėmimas iš šeimos yra priemonė, kurios vaiko teisų tarnybos imasi tik kraštutiniais atvejais. Galutinis tikslas, anot jos, jei tik įmanoma, yra grąžinti vaiką atgal į šeimą.

DELFI aiškinasi, kokioms aplinkybėms esant nusprendžiama, kad vaikas nebegali augti šeimoje, ir kodėl net tais atvejais, kai šeima būna žinoma tarnyboms, ne visada pavyksta apsaugoti mažamečius nuo smurto artimoje aplinkoje.

Pavojaus ženklai, kurie nebuvo pastebėti

„Gelbėkit vaikus“ generalinės direktorės Rasos Dičpetrienės teigimu, taip nutinka, nes kažkas neatlieka savo darbo iki galo. „Ir Matuko istorijos atveju, ir šiandien Kaune mes vėl turime padarytą žalą. Kažkas laiku nepastebėjo, nepasakė, nepadarė. Tai yra aplinkui esančių žmonių (socialinių darbuotojų, vaiko teisių inspektorių, darželio auklėtojų, kaimynų) klaida, žmogiškasis faktorius. Galbūt kaimynas ar kažkas kitas nesakė nieko apie šeimą, nes netiki, kad kas pasikeis, ar mano, kad tai ne jo reikalas. Nėra aiškaus atsakymo. Kiekviena istorija yra individuali, nors ir panaši. Saviečių atveju klaidos buvo paslepiamos sakant, kad vyras tvarkėsi. Nors pavojaus ženklų buvo“, – sako R. Dičpetrienė.

Pašnekovė dalijasi ir kita istorija, kai, anot jos, vaiko teisių apsaugos specialistai bei socialiniai darbuotojai neįvertino visų galimų pavojaus signalų. „Aplankėme vieną šeimą: mama vienkiemyje gyveno su 6-iais vaikais ir smurtaujančiu bei geriančiu sugyventiniu. Vienkiemyje buitinės sąlygos buvo tokios skurdžios ir beviltiškos, kad ta šeima gyveno milžiniškoje socialinėje atskirtyje. Mama buvo visiškai pasiekusi dugną, jai buvo depresija bei diagnozuotos kitos ligos. Vaikai irgi sirgo. Vienkiemyje buvo taip šalta, kad mama turėdavo kiekvieną rytą kapoti lauko duris, kad jos atsidarytų.

Tačiau nebuvo imtasi jokių veiksmų. Viskas gražiai aprašyta: 15-ka kartų lankėsi socialiniai darbuotojai ir viskas jiems atrodė gerai. Smurto žymių nerado, alkoholio nerado (motina negerianti), o šaldytuve maisto buvo. Ko dar norėti? Niekas neatkreipė dėmesio, kad name beprotiškai šalta, kad mama turi depresiją. Kai aš ją pamačiau, buvo tik laiko klausimas, kada ji sau ką pasidarys. Savivaldybė nieko nedarė, teigė, kad neturi pinigų. Teko mums įsikišti. Perkėlėme šeimą gyventi į miestelį. Situacija šeimoje pagerėjo, vyras nebesmurtauja, nes bijo viešumo, kurio vienkiemyje nebuvo“ – pasakoja R. Dičpetrienė.

Remiantis Vaiko teisų apsaugos pateikiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje globojami 2311-ka vaikų, visi jie buvo paimti iš aplinkos, kurioje jiems augti nesaugu.

Tie patys duomenys rodo, kad nuo 2018-ųjų metų pradžios iš šeimų paimti jau 227 vaikai. Tiesa, jų gali būti ir daugiau — anot Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos laikinojo direktoriaus pavaduotojo pareigas einančio Jano Maciejesvkio, dar ne visi vaiko teisių apsaugos skyriai spėjo suvesti galutinius duomenis. 2017 metais tuo pačiu laikotarpiu laikina globa buvo skirta 507-iems vaikams.

Kaip pastebi vaiko teisių specialistai, dažniausiai vaikai yra paimami iš socialinės rizikos šeimų. Skaičiuojama, kad tokiose šeimose praėjusiais metais augo beveik 4 tūkst. vaikų.

Dažniausiai vaikų paėmimai – netikėti

Pasak vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriaus Ričardo Kukausko, vaikai iš šeimos gali būti paimami dviem būdais. „Yra planuotas vaiko paėmimas ir skubus vaiko paėmimas. Planuotas vaiko paėmimas būna tada, kai vyksta peržiūra, vaiko globos plano sudarymas. Dažnai šeima socialiniams darbuotojams būna gerai žinoma. Tėvai nepaiso jiems teikiamų rekomendacijų, atmeta siūlomas paslaugas, situacija šeimoje nesikeičia ir vaikui tokioje aplinkoje gyventi darosi sudėtinga“, – pasakoja R. Kukauskas.

Jo teigimu, tokiais atvejais aplinka vaiko raidai nebūna tinkama, pavyzdžiui, tėvai nuolatos būna apgirtę, apsileidę, nenuperka vaikams reikalingų priemonių, nesirūpina vaiko sveikata.

Dažnai šeima socialiniams darbuotojams būna gerai žinoma. Tėvai nepaiso jiems teikiamų rekomendacijų, atmeta siūlomas paslaugas, situacija šeimoje nesikeičia ir vaikui tokioje aplinkoje gyventi darosi sudėtinga.

R. Kukauskas

„Kitas vaiko paėmimo atvejis yra skubus vaiko paėmimas iš šeimos. Jis būna netikėtas, dažniausiai susijęs su įvairiais smurto atvejais. Tada nėra laiko planuoti, reikia skubiai reaguoti ir paimti vaiką“, – tikina R. Kukauskas.

Kaip pastebi L. Juškevičienė, dažniausiai įvyksta skubūs, neplaniniai vaiko paėmimai iš šeimos. O pasak Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriaus inspektoriaus (dirbančio naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis) Jaroslavo Kozlovskio, 90 proc. vaiko paėmimų vyksta pagal Vilniaus policijos komisariatų iškvietimus, rečiau pagal socialinių darbuotojų pranešimus ir šeimos patikrinimo metu.

Iškoneveikia vaikų teisių darbuotojus

Kaip numato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vaikas paimamas iš šeimos ar jo buvimo vietos, kai nustatomi vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimai, vaikui iškyla fizinės, emocinės, seksualinės prievartos, socialinės grėsmės pavojus.

Jaunesnio amžiaus vaikai pravirksta, kai kurie stipriai verkia, ypač jei paėmimas konfliktiškas. Tačiau mes pastebime, kad vaikai reaguoja daug ramiau nei tėvai. Tėvai atvirkščiai nei vaikai būna labai emocionalūs, neretai įžeidinėja inspektorius necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje, grasina.

R. Valančienė

Ir nors vaiko paėmimas yra detaliai reglamentuotas, Vilniaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų teigimu, vaiko paėmimas priklauso nuo daugelio aplinkybių: ar yra šalia tėvai, kokios jie būsenos, ar yra šalia giminaičiai, ar yra kiti vaikui svarbūs asmenys, kaip jie gali padėti nuteikti, „pastiprinti“ vaiką ir pan.

Anot Vilniaus miesto Vaiko teisų apsaugos skyriaus vyr. specialistės Ritos Valančienės, paėmimo metu vaikai dažniausiai būna sunerimę, įsitempę, juos slegia nežinia. „Jaunesnio amžiaus vaikai pravirksta, kai kurie stipriai verkia, ypač jei paėmimas konfliktiškas. Tačiau mes pastebime, kad vaikai reaguoja daug ramiau nei tėvai. Tėvai atvirkščiai nei vaikai būna labai emocionalūs, neretai įžeidinėja inspektorius necenzūriniais žodžiais vaikų akivaizdoje, grasina“, – teigia R. Valančienė.

Kaip teigia vaiko teisių apsaugos specialistė L. Juškevičienė, vaikui daug geriau, kai jis keliauja pas gimines, o ne į krizių centrą. „Kai socialiniai darbuotojai gauna naują socialinės rizikos šeimą, mes visą laiką prašome, kad jie surastų visas tetas, senelius. Jų kontaktai yra suvedami į informacinę duomenų bazę. Surastų giminių paklausiame, ar esant krizei šeimoje jie sutiktų pasirūpinti vaiku. Giminaičiai žino iš anksto, kad jiems gali tekti pasirūpinti vaiku, jeigu jie su tuo sutinka“, – sako L. Juškevičienė.

Tačiau ne visada giminaičiai sutinka ar gali pasirūpinti vaiku. „Nesuradus giminaičių vaikas yra paimamas iš tėvų ir vežamas medicininei patikrai į ligoninę. Jeigu vaikas patyrė fizinį smurtą, vežame pas traumatologą į Santariškių vaikų ligoninę, o jeigu vaikas nepatyrė smurto ir nesimato jokių smurto žymių, vaikas vežamas apžiūrai į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Jeigu po apžiūros nenustatyta jokių sveikatos sutrikimų, vaikas yra nuvežamas ir apgyvendinamas Vilniaus miesto krizių centre“, – apie proceso eigą Vilnaus mieste pasakoja naktimis ir savaitgaliais dirbantis vaiko teisių inspektorius J. Kozlovskis.

Pareigūnai tramdo smurtautojus, o ne rūpinasi vaikais

L. Juškevičienė tikina, kad visuomenėje egzistuoja mitas, jog nakties metu policijos pareigūnai neturi kur nuvežti paimtų vaikų, tad veža juos į policijos nuovadą. „Visos savivaldybės nuo sausio 31-os dienos privalo pateikti policijos pareigūnams informaciją, kur visą parą gali būti apgyvendinami vaikai. Tai gali būti ligoninė, globos įstaiga. Policijos pareigūnai negali nežinoti, kur reikia vežti vaiką. Man labai gaila, kad tokie gandai patenka į viešąją erdvę. Jeigu pareigūnai nežino, kur vežti paimtą vaiką, tai tokią informaciją jie turi susižinoti iš anksto, o ne tada, kai ant rankų turi vaiką“, – stebisi vaiko teisių specialistė.

Vis dėlto R. Matonis atkerta, kad skirtinguose rajonuose – skirtinga situacija. „Kai kuriuose rajonuose yra aišku, kur galima palikti vaiką, kartu būna vaiko teisų specialistas. Tačiau kituose rajonuose policijos pareigūnas yra paliktas vienas. Turime informaciją, kur vežti vaiką, bet bėda ta, kad šalia nėra vaiko teisių specialisto.

Jeigu pareigūnas vyksta į iškvietimą, kur yra smurtautojas ir vaikas, o smurtautojas yra agresyvus, tai pareigūnas turi tramdyti smurtautoją. Jeigu ten laksto 3 ar 5 vaikai, tai policijos pareigūnas negali užtikrinti nei jų saugumo, nei jų apsaugos nuo smurtautojo. Pareigūnas rūpinasi tuo metu ne vaikų gerove, o kad smurtautojas nesmurtautų. Smurtautoją išvežant į areštinę, vaikai kartais gali likti vieni. Kad to nebūtų, yra kviečiamas kitas ekipažas“, – teigia R. Matonis.

Taip pat jis sako, kad ne visi pareigūnai žino, kaip reikia elgtis su vaikais, neaišku ir kaip vaikas reaguos į policijos pareigūną. L. Juškevičienė teigia, kad nei vaiko teisių specialistai, nei policijos pareigūnai neturi teisės transportuoti vaiko iki 2-jų metų. Tokiam tikslui turi būti kviečiama greitoji pagalba.

Tačiau R. Matonis pabrėžia, kad policijos automobiliai nėra pritaikyti transportuoti ir 2 metų vaikus. „Mes neturime kėdučių, kad galėtume saugiai vežti vaikus. Jei bevažiuojant atsitiktų kokia nors nelaimė, už tai turėtų atsakyti pareigūnas. Mes manome, kad turėtų būti visą parą budintys vaiko teisių specialistai, kurie pasirūpintų vaikais. Tai – ne policijos darbas. Labai tikimės, kad nuo liepos 1-os dienos įsigalios nauja tvarka ir turėsime visą parą budinčius vaiko teisių specialistus“, – viliasi R. Matonis.

DELFI primena, kad nuo 2018 metų liepos 1-os dienos įsigalios nauja vaiko teisių apsaugos sistemos reforma, kuri numato, kad vaiko teisių specialistai turės budėti 24-ias valandas per parą 7-ias dienas per savaitę. Kai kuriose savivaldybėse tokia praktika jau taikoma.

Vaikai išgyvena dėl savo tėvų

Paklausus, kaip vaikams sekasi adaptuotis po visų įvykių naujoje aplinkoje, Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro direktorė Diana Deveikienė tikina, kad vaikams būna sunku. „Būna, kad vaikas kokias tris dienas džiaugiasi ir tuo pačiu liūdi. Jis saugus, tačiau jam neramu. Vaikas išgyvena dėl savo tėvų, ar jiems viskas gerai, ar jie nesusipyko, ar vienas kito neužmušė. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai dažnai būna prisiėmę sau suaugusiųjų vaidmenį. Būna ir atvejų, kai patys vaikai kreipiasi į socialinius darbuotojus, prašo pagalbos, nelaukia, kol bus pastebėti“, – teigia D. Deveikienė.

Visada pasiklausiame vaiko kokie jo pomėgiai, nuolatos jį stebime, įtraukiame į veiklas. Su juo susitinka ir psichologas, ir socialinis darbuotojas. Apie situaciją pranešame ir mokyklai, prašome, kad mokytojai palaikytų vaiką.

D. Deveikienė

Atvežus vaiką į jo naują gyvenamąją vietą, pasakoja direktorė, jis pirmiausia supažindinamas su aplinka, kurioje gyvens. Vaikui taip pat yra priskiriamas kontaktinis asmuo. Vaikas su šiuo asmeniu palaiko nuolatinį ryšį, jeigu vaikas nori pamatyti tėvus ir jam tai galima, kontaktinis asmuo jį lydi.

Moteris pabrėžia, kad būna atvejų, kai vaikui matytis su tėvais – negerai. Pavyzdžiui, jei šeimoje buvo smurtaujama. „Bet jei tėvai nori susigrąžinti vaiką, tai vaikui svarbu matyti, kaip jie gyvena. Vaikui taip pat rūpi, kaip gyvena jo šuniukas, kačiukas ar panašiai. Todėl su lydinčiu suaugusiu asmeniu vaikai apsilanko namuose“, – sako D. Deveikienė.

Anot pašnekovės, vaikui atvykus į gerovės centrą stengiamasi išsiaiškinti, kokie jo pomėgiai, jis esą yra nuolatos stebimas, įtraukiamas į įvairias veiklas.

„Su juo susitinka ir psichologas, ir socialinis darbuotojas. Apie situaciją pranešame ir mokyklai, prašome, kad mokytojai palaikytų vaiką“, – apie procesą pasakoja D. Deveikienė.

Moteris teigia, kad stengiamasi kaip įmanoma labiau apsaugoti vaiką. Dėl šios priežasties jiems būna paruošiama informacija, ką sakyti, jei kas nors iš aplinkinių sužinotų apie situaciją šeimoje. „Vaikas nėra kaltas dėl susidariusios situacijos. Stengiamės vaikus apsaugoti nuo patyčių ir pasmerkimo. Išmokome juos sakyti, kad „šiuo metu gyvenu ten ir ten, nes mano tėvai laikinai negali manimi pasirūpinti“, – pasakoja D. Deveikienė.

Terminas susigrąžinti vaiką – ne ilgiau 12-ka mėnesių

Norint atgauti vaiką pirmieji tėvų pokyčiai turi pasimatyti per 2 mėnesius, teigia Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius R. Kukauskas. Jei per šį laiko tarpą šeima nerodo pokyčių, vaiko teisių specialistai gali kreiptis į teismą dėl tėvų teisių ribojimo.

„Vaiko buvimą tarp dangaus ir žemės, nežinant kam jis priklauso, vadiname antrine trauma. Pirminę traumą vaikas patiria namuose. Būtent dėl šios priežasties yra įvedami trumpesni laiko terminai. Vaikas negali laikinoje globoje praleisti ilgiau nei 12-ka mėnesių. Jei norima pratęsti šį terminą, reikia, kad tai patvirtintų teismas. Kitose šalyse šis terminas yra sutrumpintas net iki 6-ių mėnesių. Tai yra ilgiausias tarpas, kada leidžiama tėveliams taisyti situaciją namuose“, – teigia R. Kukauskas.

Pagal Vaiko teisių apsaugos ataskaitas nuo 2017 iki 2018 metų Lietuvoje laikinojoje globoje, kuri trunka ilgiau nei 12-ka mėnesių, buvo 71-as vaikas.

Tačiau R. Kukauskas ir D. Deveikienė pastebi, kad tėvams trūksta motyvacijos imtis reikalingų pokyčių. „Kartais jie tik sako, kad nori susigrąžinti vaiką. Iš tiesų jiems yra patogu taip gyventi ir sunku pasikeisti. Nemažai praeina laiko, kol jie supranta, kad ne tik turi nustoti gerti ar daryti kažkokius kitus žalingus dalykus, bet ir pagalvoti apie bendravimą su vaiku, apie jo saugumą šeimoje. Pagalvoti, kur jis gali saugiai miegoti, saugiai mokytis. Jei tėvai visą laiką bendrauja su vaiku pakeltu tonu, vaikas tik bijo. Tokiais atvejais tėvai turi labai daug ką keisti: savo elgesį, bendravimą su vaiku, vaiko poreikiai turi būti patenkinti pagal jo amžių. Pavyzdžiui, negalima atmestinai ruošti kūdikiui maisto. Svarbu paminėti, kad ne visais atvejais tėvai turi priklausomybės ligas, kartais jie vaiko auginti patys negali dėl protinės negalios. Mūsų gerovės centre gyvena kelios tokios moterys, joms padedame auginti vaikus“, – pasakoja D. Deveikienė.

Anot centrų, į kuriuos pakliūva iš tėvų paimti vaikai, specialistų, pagalbą stengiamasi suteikti ne tik į tokią situaciją pakliuvusiems mažamečiams, bet ir jų tėvams. „Tėvai skatinami eiti į anoniminių alkoholikų draugijų susitikimus. Jiems taip pat priklauso tėvystės kursai: 12-ka užsiėmimų kartą per savaitę po kelias valandas.

Galbūt to laiko neužtenka, tačiau buvimas grupėje pastiprina įspūdžius. Atsiranda tų, kurie paatvirauja. Nėra, kad jie sėdi, o jiems kažkas moralizuoja. Mes skatiname juos dalintis, įsitraukti į procesą, bandome priminti jų pačių vaikystėje patirtus skaudžius įvykius, kad suvoktų, jog vaikui tai nėra gerai. Taip pat mokome ir konkrečių dalykų, pavyzdžiui, apie finansus ar buitį“, – pasakoja R. Kukauskas.

Nors atvejų, kai tėvai pakeičia savo požiūrį, įpročius ir elgesį esą nėra daug, tačiau specialistai pastebi, kad pasitaiko ir gerų pavyzdžių. „Turėjome atvejį, kai motina gyveno nakvynės namuose, o jos dukra pateko į mūsų institucinę globą. Mama pasiryžo nustoti vartoti alkoholį, apsigyveno su mergaite mūsų centre, suteikėme joms visokeriopą pagalbą. Padėjome jai susirasti ir būstą, ir darbą. Vėliau jos abi išėjo gyventi savarankiškai. Mama dirba kavinėje, negeria ir puikiausiai tvarkosi“, – pasakoja D. Deveikienė.

Vis dėlto D. Deveikienė pastebi, kad ne visada suteikiama pagalba išgelbėja ir sutvirtina šeimą. Šeimos ir vaiko gėrovės centro direktorės teigimu, kartais šeimos sutvirtėjimas būna laikinas, po kelių metų vaikai vėl patenka į globą. „Tačiau tai nereiškia, kad toms šeimoms nereikia bandyti padėti. Tokias šeimas reikia stebėti, numatyti, kada jas gali ištikti krizė. Tam tikslui ir teikiame kompleksinę pagalbą“, – teigia ji.

Tokias šeimas reikia stebėti, numatyti, kada jas gali ištikti krizė. Tam tikslui ir teikiame kompleksinę pagalbą.

D. Deveikienė

Tačiau ne visose savivaldybėse, pasak R. Dičpetrienės, vaikai ir tėvai gauna tokią kompleksinę pagalbą kaip Kaune ar Utenoje. „Kai kuriose savivaldybėse trūksta psichologų, nėra tinkamų mokymų. Daug kas priklauso ir nuo savivaldybės požiūrio. Europos Sąjunga finansuoja kompleksinę pagalbą tokioms šeimoms. Yra savivaldybių, kurios naudojasi tuo jau antrus metus, o yra savivaldybių, kurios vis dar nesugebėjo priduoti projekto. Tai atspindi Lietuvos situaciją: kai kurios savivaldybės daro daug, o kitos net tiek nepadaro“, – pastebi R. Dičpetrienė.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ [phone] [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) [phone] II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba [phone] Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija [phone] [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras [phone] 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras [phone], [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija [phone] [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone] [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone] [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija [phone] [e-mail]