– Vis dažniau galima rasti informacijos, kad cholesterolis yra totalus blogis ir jį reikia mažinti. Ar tai tiesa?
– Cholesterolis – būtina organizmui medžiaga. Dėl netinkamos informacijos sklaidos suformuojamas neteisingas požiūris į cholesterolio problemą. Dažnai žmonės, išgirdę, kad turi nors ir nedaug padidėjusį cholesterolį, puola į paniką ir ieško būdų jį sumažinti, mat yra įtikėję, kad cholesterolis – blogybė, kurią turime išnaikinti. Tai vienpusė nuomonė, ir ją turime patikslinti. Be to, panika ir stresas cholesterolį didina. Jis reikalingas ir hormonų, ir tulžies rūgštims gamintis, ir visų ląstelių membranoms, ir galvos smegenims. Organizmas savo gyvybinėms reikmėms cholesterolį nuolat gamina kepenyse. Taip pat jo gauname su gyvūninės kilmės riebiu maistu. Kad cholesterolis yra būtinas, puikiai įrodo faktas, jog jis didėja nėštumo ir laktacijos metu, yra reikalingas vaisiaus ir kūdikio vystymuisi, taip pat kinta moterims keičiantis lytinių hormonų lygiui įvairiomis menstruacijų ciklo fazėmis. Tačiau kai cholesterolio gerokai per daug, jis kartu su kitomis medžiagomis gali formuoti aterosklerozines plokšteles arterijose.
– Kas tai yra?
– Šis procesas vadinamas ateroskleroze. Kuo didesnė cholesterolio koncentracija ir kuo ilgesnė didėjimo trukmė, tuo didesnė rizika. Pavojingiausia aterosklerozė yra širdį maitinančioms vainikinėms arterijoms.
– Kiek cholesterolio nebus per daug?
– Kaip ir kiekviena organizmo biocheminė medžiaga, taip ir cholesterolis turi atitikti normas. Turime kalbėti labai tiksliai, objektyviai paaiškindami cholesterolio naudą organizme ir jo pertekliaus žalą, nes dabar cholesterolio teorija apaugusi mitais. Gydome juk ne patį cholesterolį, o ligą, vadinamą dislipidemija, kuriai esant padidėja arba sumažėja cholesterolis ar kiti kraujo riebalai, arba sutrinka jų santykis.
– Kada galima sakyti, kad organizme cholesterolio yra per daug?
– Tai labai reliatyvi sąvoka, nes kiekvienam žmogui – skirtingi normatyvai, nustatomi pagal jo esamas ligas ir rizikos laipsnį. Tik viską įvertinę galime pasakyti, koks konkrečiam žmogui cholesterolio kiekis yra per didelis. Tačiau svarbiausias yra faktas, kad normalus jo kiekis organizmui būtinas.
Į žmogų turime žiūrėti kaip į visumą. Viskas – tiek kraujyje cirkuliuojančios medžiagos, tiek ir visi organizmo gyvybiniai parametrai – turi atitikti normas. Tik tuomet širdies ir kraujagyslių ligų rizika bus mažiausia. Cholesterolis – tik vienas iš rizikos veiksnių. Ne svarbiausias, ne baisiausias – vienas iš daugybės. Atitikti normas turi ir kraujospūdis, ir širdies susitraukimų dažnis, ir liemens apimtis, ir kūno masės indeksas, ir gliukozės, ir daugelio kitų medžiagų kiekis kraujyje.
– Tai neužtenka vien pasidaryti cholesterolio tyrimo?
– Kai žmogui atliekama lipidograma, dažnai užmirštama pasakyti, kad yra keturios kraujo lipidų rūšys: bendrasis cholesterolis, mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis ir trigliceridai. Trigliceridų padidėjimas taip pat labai kenksmingas. Jis didina ne tik širdies ir kraujagyslių ligų riziką, bet ir kasos uždegimo (pankreatito) riziką.
– Tai kaip žmogui suprasti tas normas?
– Cholesterolio normos ne visiems vienodos, jos nustatytos pagal žmonių rizikos grupes. Europos kardiologų draugijos 2019 metais išleistose gairėse labai aiškiai pasakyta: prieš pradėdami planuoti cholesterolio mažinimą ir siektinus tikslus, turite nuspręsti, kokiai rizikos grupei priklausote. Jei mažos rizikos – leistinas didesnis cholesterolio kiekis, jei vidutinės – šiek tiek mažesnis, toliau – didelės rizikos ir labai didelės rizikos asmenys. Kuo didesnė rizika, tuo mažesnė leidžiama riba.
– Kaip nustatomos rizikos grupės?
– Labai didelės rizikos grupei priskiriami žmonės, kurie jau yra susirgę aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga. Kas tai yra? Miokardo infarktas, nestabili ar stabili krūtinės angina, būklė po širdies vainikinių arterijų procedūrų (stentavimo) ar operacijų, insultas, praeinantis galvos smegenų išemijos priepuolis. Taip pat, jei žmogus serga komplikuotu diabetu ar sunkia lėtine inkstų liga. Labai didelės rizikos grupei priskiriami ir asmenys, kuriems nustatyta paveldima sunki šeiminė hipercholesterolemija, kuri komplikavosi širdies ir kraujagyslių liga. Labai didelės rizikos asmenims ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio tikslas yra gana žemas – 1,4 milimoliai litre.
Didelės rizikos grupei priskiriami žmonės, kurių, pavyzdžiui, vienas rizikos veiksnys žymiai padidėjęs: labai aukštas kraujospūdis – virš 180 ir 110 mmHg, taip pat tie, kurių labai aukštas bendras cholesterolis – viršija 8 milimoliųs litre, arba MTL cholesterolis viršija 5 milimolius litre, ir jeigu yra diagnozuota paveldima hipercholesterolemija netgi nesant jokiems kitiems rizikos veiksniams. Didelės rizikos asmenims rekomenduojamas tikslinis MTL cholesterolis yra 1,8 milimoliai litre.
Didžioji dauguma žmonių populiacijoje priklauso mažos ir vidutinės rizikos grupėms. Jiems galioja isai kitos, ne tokios griežtos, cholesterolio normos. Priklausantiems mažos rizikos grupei ideali MTL cholesterolio norma yra apie 3 milimolius litre, vidutinės rizikos – 2,6 milimoliai litre.
– Ką daryti, jei tyrimai rodo padidėjusį cholesterolio kiekį? Ar iškart reikia griebtis vaistų?
– Ne, visų pirma, jei žmogus nepatenka į didelės rizikos grupę, rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės ir visų gyvensenos rizikos veiksnių kontrolė. Jeigu gydytojas vertina tik padidėjusį cholesterolį, paskiria medikamentų (statinų) ir žmogų paleidžia, tai yra per siauras požiūris. Po metų žmogus grįžta su dar sunkesniais gyvensenos rizikos veiksniais. Svarbūs visi rizikos veiksniai, kurie tarpusavyje susiję ir vienas kitą sunkina. O kalbant apie kraujo riebalus svarbiausia yra tinkama mityba, normalus kūno masės indeksas ir fizinis aktyvumas. Kai į viską žiūrima kompleksiškai, tuomet ir kraujospūdis tvarkosi, ir kraujo riebalai mažėja, ir gliukozė bei diabeto rizika atsitraukia, o arterijose nesivysto aterosklerozė.
Tad pagrindinė žinutė – gyvensenos koregavimas, rizikos veiksnių kontrolė, ir tik tada, kai tikrai reikia, – vaistai.
– Ką daryti, kai pacientas priklauso mažos rizikos grupei, o blogasis cholesterolis yra padidėjęs?
– Tokiems asmenims rekomenduojamos intensyvios gyvensenos keitimo priemonės, o tiems, kuriems nesiseka pasiekti tikslų, siūloma pridėti nutraceutikų derinių. Natūralios kilmės nutraceutikai – tai natūralūs maisto produktai arba jų biologiškai aktyvios medžiagos, kurios suteikia medicininę arba sveikatinimo naudą ir veikia kaip profilaktinė bei gydomoji priemonė. Nutraceutikams priskiriamos omega-3 riebalų rūgštys, fitosteroliai, natūralios cholesterolį mažinančios medžiagos, monakolinas ir raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, maistinės skaidulos, sojos, polikozanolis, berberinas, įvairūs antioksidantai, flavonoidai ir daugybė kitų. Dažniausiai skiriami vienas kitą papildančių medžiagų deriniai.
Ką dar reikėtų pabrėžti, kad pastaruoju metu stengiamės anksti diagnozuoti sunkias šeimines, iš kartos į kartą genetiškai paveldimas hipercholesterolemijas. Tokiais sunkiais atvejais, kai MTL cholesterolio genetiškai yra 5 milimoliai litre ir daugiau, ypač anksti prasideda aterosklerozė. Šeiminės hipercholesterolemijos heterozigotinė forma yra dažna – ja serga vienas iš 200–250 gyventojų. Tai tikrai pati dažniausia autosominiu dominantiniu būdu paveldima liga. Šeimine hipercholesterolemija serga ištisos šeimos, todėl nustačius vieną atvejį reikia atlikti pakopinį (kaskadinį) visų šeimos narių ir pirmos eilės giminaičių patikrinimą (tiriami tėvai, vaikai, broliai, seserys).
– Jeigu negydysime labai aukšto cholesterolio, kuo tai gresia?
– Problema ta, kad plokštelės pradeda vystytis nebyliai, žmogus ilgai nieko nejaučia. Kuo didesnis MTL cholesterolis, kuo daugiau metų jis nemažinamas, tuo didesnė aterosklerozės kumuliacinė rizika.
Yra paskaičiuota net matematiškai – jeigu žmogaus cholesterolis visą gyvenimą bus apie 3 milimolius litre ir jis neturės kitų ligų, tikėtinas pirmojo miokardo infarkto amžius bus apie 100 metų. Jeigu asmuo nėra sirgęs širdies kraujagyslių ligomis, neturi diabeto, neturi inkstų ligos, neturi sunkios paveldimos hipercholesterolemijos, visą gyvenimą gali nugyventi su MTL cholesteroliu apie 3–4 milimolius litre, ir tai bus normalu. Gairės nurodo, kad mažos rizikos asmenims gydymą vaistais turime pradėti, kai MTL cholesterolis viršija 4,9 milimolius litre. Iki šio skaičiaus – visos įmanomos nemedikamentinės priemonės.
– Kokio amžiaus žmogus kartkartėmis turėtų pasidaryti tyrimus dėl cholesterolio?
– Dabar vis daugiau kalbama, kad tirti žmones prevenciškai nuo 40–50 metų jau vėloka. Prevencija būtina, kol aterosklerozė neprasidėjusi, iki rizikos veiksnių atsiradimo. Tai vadinama primordialine prevencija, ir apie tai dabar kalba viso pasaulio kardiologai.
Problema ta, kad suaugę žmonės nuo 18 metų iki prevencinės programos pradžios beveik netikrinami, tad nežino savo rizikos. Suaugęs žmogus kas kelerius metus turi atlikti tyrimus ir žinoti savo rizikos veiksnius – kraujospūdį, pulsą, kūno masės indeksą, liemens apimtį, kraujo biocheminius rodiklius. Net jeigu jaučiasi gerai, turi būti atliekama lipidograma, siekiant pažiūrėti, ar ne per didelis kraujo riebalų kiekis, ar nėra paveldėtos šeiminės hipercholesterolemijos, ar nėra padidėję trigliceridai.
– Ką reikėtų žinoti kiekvienam žmogų – kokios yra normos, kurių neturėtų viršyti tie patys lipidai organizme?
– Mažos rizikos asmens bendrasis cholesterolis idealiu atveju turėtų būti apie 5 milimoliai litre, MTL cholesterolis – apie 3 milimoliai litre. Trigliceridų, į kuriuos dažnai nekreipiama dėmesio, bet jie labai svarbūs, turi būti mažiau nei 1,7 milimolio litre. Didelio tankio lipoproteinų cholesterolio norma – vyrams virš 1 milimolio litre, moterims virš 1,2 milimolio litre.
Jeigu žmogus priskiriamas vidutinės rizikos grupei, MTL cholesterolis turi būti apie 2,6, o jeigu didelės rizikos grupei – 1,8 milimolio litre.
Ir tik tiems, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių liga bei priskiriami labai didelės rizikos grupei, reikia siekti, kad MTL cholesterolis būtų 1,4 milimolio litre.
Tad dar kartą pabrėžiu – nereikia visko suplakti į vieną sakinį: cholesterolis blogai, mažinkime jį. Mes negalim reikalauti, kad visų MTL cholesterolis būtų 1,4, net ir visiškai sveikų žmonių. To tikrai nereikia.