Pabėgusi nuo smurto namuose, pateko į smurtaujančio sugyventinio glėbį
Savo karčia patirtimi sutiko pasidalinti Aušra (redakcijai vardas žinomas), vildamasi, kad jos istorija pasieks kenčiančius nuo smurto šeimoje ir tuos, kurie gali jiems padėti. Savo pasakojimą ji pradeda prisimindama vaikystę, kuri nebuvo lengva. Aušra augo kartu su tėvu, kuris piktnaudžiavo alkoholiu, dėl kurio smurtas šeimoje tapo kasdienybe nuo mažų dienų.
„Tai nebuvo fizinis smurtas – labiau psichologinis. Pastovi įtampa ir baimė namuose, gėda pasikviesti drauges. Naktį tekdavo keltis, su mama remti ir laikyti duris, kad jų neišlaužtų girtas tėvas. Po visko rytais lyg niekur nieko žygiuodavau į mokyklą“, – prisimena Aušra.
Tėvas nebuvo vienintelis žmogus namuose, kurio moteris bijojo. Iš tėvo ji dažniau patirdavo psichologinį smurtą, o vyresnis brolis prieš seserį dažnai smurtaudavo ir fiziškai.
„Patyriau reguliarų smurtą iš vyresnio brolio. Smurtas buvo tokio lygio, kad kai tėvų nebūdavo namuose, būdavau užsirakinus kambaryje ir neidavau nei į tualetą, nei valgyti, pavyzdžiui, atsikėlusi iš ryto ir iki pietų. Tai buvo dusinimas pagalve, daužymas kumščiais į galvą, spardymas. Taip pat pastovus žeminimas, gąsdinimai, kad jei nevykdysiu jo norų, tai mano mama mirs“, – prisimena Aušra.
Net ir užaugusios moters gyvenimas netapo nė kiek lengvesnis. Iš vienos aplinkos, kurioje smurtaujama, ji pateko į kitą, pernelyg nesiskiriančią nuo ankstesnės. Košmaras tęsėsi ir toliau.
„Tapau jauna moterimi, emociškai priklausoma nuo santykių, kuri susirado alkoholiką vyrą. Tai – klasikinė istorija, nes aukos pasąmonė traukia smurtautojus. Jis taip pat ne kartą yra kėlęs prieš mane ranką, pastoviai žemino, jog aš esu niekam tikusi, baisi, neprotinga. Nors tai absoliučiai neatitiko tikrovės, po visų savo patirčių aš tuo patikėjau ir vis labiau savim nepasitikėjau“, – pripažįsta Aušra.
Ryšius su broliu nutraukė: dabar gydosi priklausomybę nuo santykių
Mėgindama suprasti, kas su ja vyksta, moteris baigė socialines studijas, kurių metu domėjosi psichoterapija. Skaitydama įvairią literatūrą, Aušra suprato, kad pagalbos turi ieškoti pati – nėra teisinga leisti, kad kiti taip su ja elgtųsi.
Gelbėdama save nuo smurto, moteris nutraukė ryšius su broliu. Tiesa, ji vis dar gyvena su sugyventiniu, tačiau jau metus laiko fizinio smurto nepatyrė ir toliau gydosi priklausomybę nuo santykių.
Šiandien ji nori, kad visi, patiriantys smurtą artimoje aplinkoje, ją išgirstų ir suprastų, kad nuo jų pačių priklauso, kiek visa tai tęsis.
„Vienareikšmiškai patarčiau nebijoti ir netylėti, nes aukos dažniausiai būna taip įbaugintos, jog slepia viską po 9 užraktais. Bet vienintelis poveikis smurtautojui – viešumas. Policija, krizių centrai, socialiniai darbuotojai ar pedagogai – bet kas. Taip pat, patarčiau skaityti tokią literatūrą, kaip „Moterys, kurios myli per stipriai“, „Toksiški tėvai“, „Suaugę alkoholikų vaikai“. Pabėgus iš smurto ir neugdant savęs, labai didelė tikimybė vėl į jį sugrįžti, tik su kitais žmonėmis“, – pataria Aušra.
Pagalba ir apsauga nukentėjusiems yra
Aušrai prireikė daugybės metų, kad išsivaduotų nuo artimųjų smurto. Visgi, kaip reikėtų tinkamai sureaguoti į smurtą artimoje aplinkoje, kad šis nepasikartotų? Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė teigia, kad pirmas žingsnis su tuo susidūrus – skambutis numeriu 112.
Vis dėlto, smurtą patiriančios aukos dažnai neskuba kreiptis pareigūnų pagalbos: nukentėjusieji bijo, kad savo veiksmais pasodins artimus žmones į kalėjimą, bijo moralinės atsakomybės. N. Daukšienės teigimu, bene dažniausia teisinio proceso baigtis – smurtaujančiam asmeniui taikomas lygtinis teistumas metams laiko, jei jis nusikalsta pirmą kartą.
Tai reiškia, kad metus laiko jis negali padaryti jokio prasižengimo nei prieš smurto auką, nei prieš ką kitą. Jei visgi prasikalstų, tai reikštų realų teistumą. Nukentėjusiam žmogui tai reiškia garantiją, kad smurtautojas prie jo nesiartins.
Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkės teigimu, į krizių centrus kur kas dažniau kreipiasi jauni žmonės. Deja, N. Daukšienė pastebi, kad visuomenę neigiamai veikia tai, kad dažniausiai visa atsakomybė už smurtą atiduodama aukai.
Per šiuos metus pareigūnai jau gavo beveik 34 tūkst. pranešimų
Tuo metu Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausioji tyrėja Rasa Švanienė pabrėžia, kad, patyrus smurtą ar tapus jo liudininku, nedelsiant reikia kreiptis į pareigūnus.
„Patyrus smurtą raginame nukentėjusį asmenį, taip pat asmenį, tapusį smurtinio įvykio liudytoju, pastebėjusį smurtinį įvykį, skambinti tel. 112. Smurtą patyrusį asmenį taip pat ragintume kreiptis į Specializuotos pagalbos centrą, kuris teikia specializuotą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims nepriklausomai, kreipėsi jie dėl įvykio į Bendrosios pagalbos centrą tel. 112, ar į policiją, ar nesikreipė“, – teigia R. Švanienė.
Kuo pareigūnai gali padėti nuo smurto nukentėjusiam žmogui – kas toliau vyksta nuo tos minutės, kai jie yra iškviečiami?
„Jei smurtą patyręs žmogus kreipiasi pagalbos tel. 112 ar vėliau į policijos įstaigą, toks įvykis užregistruojamas ir pradedamas tyrimas. Visais atvejais apie smurtą patyrusį asmenį policija praneša Specializuotam pagalbos centrui, kuris ir teikia pagalbą smurto aukai. Jei įvykyje dalyvauja ar jį mato vaikas, apie tokį įvykį visada pranešama Vaiko teisių apsaugos specialistams“, – aiškina R. Švanienė.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|