Moters gyvenimas priminė košmarą: kai tokie artimieji, tai ir priešų nereikia

Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą ši baimė persekiojo daugybę metų. Nuo pat mažens trys artimiausi jos gyvenimo vyrai ją žemino, kaip tik galėjo: dusindavo pagalve, daužydavo kumščiais galvą ir grasindavo jos ir mamos mirtimi. Baisiausia tai, kad ši istorija – viena iš daugybės: pareigūnai šiemet suskaičiuoja beveik 34 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pabėgusi nuo smurto namuose, pateko į smurtaujančio sugyventinio glėbį

Savo karčia patirtimi sutiko pasidalinti Aušra (redakcijai vardas žinomas), vildamasi, kad jos istorija pasieks kenčiančius nuo smurto šeimoje ir tuos, kurie gali jiems padėti. Savo pasakojimą ji pradeda prisimindama vaikystę, kuri nebuvo lengva. Aušra augo kartu su tėvu, kuris piktnaudžiavo alkoholiu, dėl kurio smurtas šeimoje tapo kasdienybe nuo mažų dienų.

„Tai nebuvo fizinis smurtas – labiau psichologinis. Pastovi įtampa ir baimė namuose, gėda pasikviesti drauges. Naktį tekdavo keltis, su mama remti ir laikyti duris, kad jų neišlaužtų girtas tėvas. Po visko rytais lyg niekur nieko žygiuodavau į mokyklą“, – prisimena Aušra.

Tėvas nebuvo vienintelis žmogus namuose, kurio moteris bijojo. Iš tėvo ji dažniau patirdavo psichologinį smurtą, o vyresnis brolis prieš seserį dažnai smurtaudavo ir fiziškai.

„Patyriau reguliarų smurtą iš vyresnio brolio. Smurtas buvo tokio lygio, kad kai tėvų nebūdavo namuose, būdavau užsirakinus kambaryje ir neidavau nei į tualetą, nei valgyti, pavyzdžiui, atsikėlusi iš ryto ir iki pietų. Tai buvo dusinimas pagalve, daužymas kumščiais į galvą, spardymas. Taip pat pastovus žeminimas, gąsdinimai, kad jei nevykdysiu jo norų, tai mano mama mirs“, – prisimena Aušra.

Moteris prisimena, kad į tokius brolio ir sesers santykius šeimoje niekada nebuvo žiūrima rimtai. „Visa tai buvo nurašoma brolio ir sesers vaikiškiems pasimušimams ir niekas manęs negynė. Apart mamos, niekam ir nesiskundžiau, nes buvau įbauginta. Visi šie dalykai paliko man, jau užaugusiai mergaitei, gilius pėdsakus“, – pastebi ji.

Net ir užaugusios moters gyvenimas netapo nė kiek lengvesnis. Iš vienos aplinkos, kurioje smurtaujama, ji pateko į kitą, pernelyg nesiskiriančią nuo ankstesnės. Košmaras tęsėsi ir toliau.

„Tapau jauna moterimi, emociškai priklausoma nuo santykių, kuri susirado alkoholiką vyrą. Tai – klasikinė istorija, nes aukos pasąmonė traukia smurtautojus. Jis taip pat ne kartą yra kėlęs prieš mane ranką, pastoviai žemino, jog aš esu niekam tikusi, baisi, neprotinga. Nors tai absoliučiai neatitiko tikrovės, po visų savo patirčių aš tuo patikėjau ir vis labiau savim nepasitikėjau“, – pripažįsta Aušra.

Ryšius su broliu nutraukė: dabar gydosi priklausomybę nuo santykių

Mėgindama suprasti, kas su ja vyksta, moteris baigė socialines studijas, kurių metu domėjosi psichoterapija. Skaitydama įvairią literatūrą, Aušra suprato, kad pagalbos turi ieškoti pati – nėra teisinga leisti, kad kiti taip su ja elgtųsi.

„Pradėjau lankytis pas psichologę, kelis metus lankiau psichoterapiją. Tuo pačiu domėjausi aukos ir smurto santykiais. Supratau, kad iš to išsivaduoti galiu tik ugdydama save ir savo savivertę. Visi bejėgiškumo ir negalėjimo pasipriešinti jausmai kyla iš nemeilės sau. Ėmiau kviesti policiją smurtaujančiam sugyventiniui, kuris šiuo metu yra nubaustas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įgijusi daugiau drąsos ir nenorėdama tęsti smurto rato, aš išdrįsau kviesti policiją“, – sako Aušra.

Gelbėdama save nuo smurto, moteris nutraukė ryšius su broliu. Tiesa, ji vis dar gyvena su sugyventiniu, tačiau jau metus laiko fizinio smurto nepatyrė ir toliau gydosi priklausomybę nuo santykių.

Šiandien ji nori, kad visi, patiriantys smurtą artimoje aplinkoje, ją išgirstų ir suprastų, kad nuo jų pačių priklauso, kiek visa tai tęsis.

„Vienareikšmiškai patarčiau nebijoti ir netylėti, nes aukos dažniausiai būna taip įbaugintos, jog slepia viską po 9 užraktais. Bet vienintelis poveikis smurtautojui – viešumas. Policija, krizių centrai, socialiniai darbuotojai ar pedagogai – bet kas. Taip pat, patarčiau skaityti tokią literatūrą, kaip „Moterys, kurios myli per stipriai“, „Toksiški tėvai“, „Suaugę alkoholikų vaikai“. Pabėgus iš smurto ir neugdant savęs, labai didelė tikimybė vėl į jį sugrįžti, tik su kitais žmonėmis“, – pataria Aušra.

Pagalba ir apsauga nukentėjusiems yra

Aušrai prireikė daugybės metų, kad išsivaduotų nuo artimųjų smurto. Visgi, kaip reikėtų tinkamai sureaguoti į smurtą artimoje aplinkoje, kad šis nepasikartotų? Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė teigia, kad pirmas žingsnis su tuo susidūrus – skambutis numeriu 112.

„Visų pirma, turi būti kviečiama pagalba. Jei nebus iškart iškviečiama policija, teisiniu aspektu pasekmių vėliau nebus įmanoma įrodyti ir niekas nieko negalės padaryti. Kalbant apie saugumą, kol atvyks policija, reikia užsidaryti kitoje patalpoje. Atvykusių pareigūnų darbas – išsaugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą“, – aiškina ji.

Vis dėlto, smurtą patiriančios aukos dažnai neskuba kreiptis pareigūnų pagalbos: nukentėjusieji bijo, kad savo veiksmais pasodins artimus žmones į kalėjimą, bijo moralinės atsakomybės. N. Daukšienės teigimu, bene dažniausia teisinio proceso baigtis – smurtaujančiam asmeniui taikomas lygtinis teistumas metams laiko, jei jis nusikalsta pirmą kartą.

Tai reiškia, kad metus laiko jis negali padaryti jokio prasižengimo nei prieš smurto auką, nei prieš ką kitą. Jei visgi prasikalstų, tai reikštų realų teistumą. Nukentėjusiam žmogui tai reiškia garantiją, kad smurtautojas prie jo nesiartins.

Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkės teigimu, į krizių centrus kur kas dažniau kreipiasi jauni žmonės. Deja, N. Daukšienė pastebi, kad visuomenę neigiamai veikia tai, kad dažniausiai visa atsakomybė už smurtą atiduodama aukai.

„Kaip bebūtų keista, manoma, kad jei buvo smurtaujama prieš žmogų, tai ne šiaip sau, o dėl kažkokios priežasties. Pateiksiu pavyzdį: dažnai moterims sako, kad jei grįžo namo girtas vyras – tai ko tu prie jo lindai? Lindai ir gavai, juk žinai, kad prie girto diedo nėra ko lįsti. Tai kuris yra kaltas – tas, kuris sumušė, ar tas, kuris nukentėjo? Deja, toks mūsų mentalitetas“, – teigia N. Daukšienė.

Per šiuos metus pareigūnai jau gavo beveik 34 tūkst. pranešimų

Tuo metu Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausioji tyrėja Rasa Švanienė pabrėžia, kad, patyrus smurtą ar tapus jo liudininku, nedelsiant reikia kreiptis į pareigūnus.

„Patyrus smurtą raginame nukentėjusį asmenį, taip pat asmenį, tapusį smurtinio įvykio liudytoju, pastebėjusį smurtinį įvykį, skambinti tel. 112. Smurtą patyrusį asmenį taip pat ragintume kreiptis į Specializuotos pagalbos centrą, kuris teikia specializuotą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims nepriklausomai, kreipėsi jie dėl įvykio į Bendrosios pagalbos centrą tel. 112, ar į policiją, ar nesikreipė“, – teigia R. Švanienė.

Kuo pareigūnai gali padėti nuo smurto nukentėjusiam žmogui – kas toliau vyksta nuo tos minutės, kai jie yra iškviečiami?

„Jei smurtą patyręs žmogus kreipiasi pagalbos tel. 112 ar vėliau į policijos įstaigą, toks įvykis užregistruojamas ir pradedamas tyrimas. Visais atvejais apie smurtą patyrusį asmenį policija praneša Specializuotam pagalbos centrui, kuris ir teikia pagalbą smurto aukai. Jei įvykyje dalyvauja ar jį mato vaikas, apie tokį įvykį visada pranešama Vaiko teisių apsaugos specialistams“, – aiškina R. Švanienė.

Anot tyrėjos, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nuo 2012 iki 2016 metų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius nuolat augo, 2017 metais, lyginant su 2016 metais, pranešimų sumažėjo (2016 m. – 50 285, 2017 m. – 47 941). Per 2018 metų sausio-spalio mėnesius užregistruoti 33 699 pranešimai apie smurto artimoje aplinkoje įvykius. Visgi, pareigūnams nėra žinoma, kiek asmenų dėl smurto kreipėsi į įvairias kitas įstaigas – prokuratūrą, specializuotą pagalbos centrą ir kitur.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ [phone] [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) [phone] II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba [phone] Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija [phone] [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras [phone] 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras [phone], [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija [phone] [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone] [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone] [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija [phone] [e-mail]