Neigiamas COVID-19 testas nebūtinai reiškia ligos pabaigą: kai kurie simptomai gali užsilikti ir iki 2 metų

Nors su COVID-19 pandemija gyvename trečius metus, mokslininkai ir gydytojai šią ligą vis dar laiko klastinga. Neigiamas testo rezultatas dar nebūtinai gali reikšti, jog su kovido simptomais atsisveikinsite. Gydytojai pastebi, jog infekcija persirgusiems žmonėms ligos simptomai gan dažnai išlieka ilgiau nei 3 mėnesius po susirgimo, o kartais atsiranda ir naujų, anksčiau nebuvusių simptomų. Tai vadinama pokovidiniu sindromu arba ilguoju kovidu.

Koronavirusu pasaulyje persirgo viena milijardas žmonių, o pokovidinis sindromas kamuoja beveik pusę visų persirgusių.

Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas teigia, kad ilgasis kovidas yra didžiulė ekonominė ir medicininė problema. Profesoriaus teigimu, mokslininkų atlikta metaanalizė apie pokovidinio sindromo paplitimo dažnį nustebino juos pačius.

„Pasirodė, kad pokovidinio sindromo dažnis yra 49 procentai. Tikrai labai daug – apie pusę milijardo žmonių pasaulyje serga pokovidiniu sindromu. Tai didžiulė medicininė problema, didelis krūvis tenka sveikatos apsaugos sistemai. Be to, ir didžiulė finansinė problema – JAV pateikė duomenis, kad keturi milijonai žmonių dėl pokovidinio sindromo visiškai iškrito iš darbo rinkos. Amerikai šiuo atveju – apie 180 milijardų nuostolių. Milžiniški pinigai“, – sako J. Kalibatas.

Pokovidinio sindromo metu pasireiškiančių simptomų yra apie du šimtus. Dažniausi – nuovargis, įvairūs raumenų, sąnarių skausmai – penktoje vietoje pagal dažnumą. 18 procentų atvejų kamuoja galvos skausmai. Dažnai pasireiškia ir kosulys, dusulys, koncentracijos bei atminties suprastėjimas, nemiga.

Pasak J. Kalibato, svarbu sekti savo sveikatos būkle tris mėnesius: jei atsiranda naujų simptomų, tai ne visada gali būti pokovidinio sindromo padariniai, o panašūs kitų ligų simptomai. Visgi ilgajam kovidui dažnai būdinga ir neurologinė simptomatika.

„Esant pokovidiniam sindromui irgi vyrauja nerimas, gali apimti depresija, dalis žmonių jaučia vadinamąjį smegenų rūką, kai mastymas tampa klampus, kognityvinės funkcijos sutrinka, pablogėja atmintis. Žinodami, kas gali būti, ligoniams visuomet sakydavome – dabar sergate kovidu, galbūt viskas pasibaigs gerai, bet gali kilti problemų, tad užsirašykite banko kodus, slaptažodžius, nes gali būti, kad visa tai užmiršite“, – pataria pašnekovas.

Profesorius sako, būna ir tokių atvejų, kai uoslės ir skonio praradimas užsitęsia net dvejus metus.

Santaros klinikų gydytoja pulmonologė Edita Strumilienė atkreipia dėmesį, kad į kiekvieną pacientą reaguojama individualiai, nes kiekvienam simptomai varijuoja skirtingai.

„Didesnė rizika patirti ilgojo kovido simptomų (ir literatūros duomenimis, ir mes pastebime) – pacientams, kurie buvo gydyti stacionare, ypač tiems, kurie buvo gydyti intensyviosios terapijos skyriuose. Beje, neišskirčiau vien tik kovido. Dauguma pacientų, kurie buvo gydyti reanimacijoje ar sirgo kitomis sunkiomis ligomis bei ilgai gydėsi stacionare, taip pat turi kokių nors ilgalaikių negalavimų, jų sveikata gerėja gerokai lėčiau nei tų, kurie dėl kitų būklių buvo gydyti ambulatoriškai“, – sako E. Strumilienė.

Gydytoja pastebi, kad dažniausiai pacientai kreipiasi dėl užsitęsusio dusulio, sunkumo krūtinėje ir kosulio, tačiau ne retam atlikus reikiamus tyrimus nerandama jokios patologijos. Taigi, anot pulmonologės, svarbu atlikti išsamesnius tyrimus, nes užsitęsę simptomai gali būti pasikeitusio gyvenimo būdo per karantiną padariniai.

Pokovidinis sindromas gali būti diagnozuojamas tik tuomet, kai nerandama jokios kitos objektyvios priežasties simptomams paaiškinti.

„Dažniausiai kreipiasi subrendę ar vyresnio amžiaus pacientai. Pagal bendras apžvalgas, kiek pateikiama literatūroje, amžiaus vidurkis yra nuo 18-os iki 68-69 metų. Vyresniems simptomų pasitaiko dar dažniau, tačiau dažnai jie turi lėtinių ligų, kurios paūmėja, ir dėl to galbūt nėra išskiriama, kad tai pokovidinis sindromas“, – paaiškina medikė.

Mes esame linkę daug ką suversti kovidui, tikina gydytoja. Ji primena, kad padaugėjo ir užleistų kitų ligų, tokių kaip plaučių vėžio, tuberkuliozės. Pulmonologė akcentuoja, kad tai ne paties kovido padariniai, bet dėl jo pasikeitusio medicinos paslaugų prieinamumo ir gyvenimo būdo pasekmės.

„Yra žmonių, kuriems COVID-19 komplikavosi kitomis būklėmis: insultu, infarktu, pasireiškė trachėjos susiaurėjimas po buvusios inkubacijos. Gali būti, kad tie žmonės visą gyvenimą jaus tam tikrus padarinius. Turint omenyje didžiulį bendrą persirgusių skaičių, ta dalis tikrai nebus maža“, – vardija pulmonologė.

Prasidėjusi omikron atmaina tiek visuomenės, tiek mokslininkų buvo sutikta su palengvėjimu – lengvesni simptomai, lengvesnė ligos eiga ir greitesnis sveikimas. Vis dėlto J. Kalibatas pataria kritiškai vertinti koronaviruso plitimo galimybes: virusas linkęs greitai mutuoti, tad profesorius neskuba prognozuoti, jog pandemijos pabaiga jau čia pat.

Jis sako, kad neaišku, kas bus po dvejų metų, – gali atsirasti tokia atmaina, kuri vėl galėtų pareikalauti daug gyvybių. Virusą tikimasi suvaldyti, kai bus pasiektas 90-ies procentų visuomenės imunitetas. J. Kalibatas skatina skiepytis, ypač vyresnius žmones, kuriems omikron atmaina pavojinga ir dažnai pareikalauja gyvybių.

„Vakcinos tikrai efektyvios ir man truputį keista, kad žmonės per daug nepuola vakcinuotis. Visus užliūliavo lengva omikrono eiga, kad tai nieko tokio, neva vakcina ir nereikalinga“, – sako medicinos profesorius.

Skaičiuojama, kad didžiausias mirštamumas yra 80-ies metų amžiaus grupėje. Anot pašnekovo, guodžia tai, kad visuomenės atsparumas nemažas, o tai leis išvengti sunkesnių ligos formų.