Nekaltas įprotis gali virsti sunkia liga: gydytoja įspėja – daugelis žmonių nesupranta, ką daro

Sloga vienų žmonių traktuojama kaip rimta, o kitų – nerimta liga. Neretas slogą gydo įvairiausiais nosies lašais ar purškalais. Šie preparatai iš esmės nėra žalingi ir netgi veiksmingi, kai naudojami tinkamai ir saikingai. Tačiau tiek gydytojai, tiek vaistininkai pastebi, kad žmonės nosies purškalus dažnai vartoja netinkamai, tai yra per dažnai ar per ilgai, todėl pasekmės būna skaudžios – išsivysto priklausomybė nosies lašams arba medikamentinė sloga.

Santaros klinikos otorinolaringologė Daina Šimulynienė sako, kad dažniausiai sloga atsiranda šaltuoju metų sezonu, kai prasideda peršalimo ligos, o pagal kilmę slogos rūšių yra nemažai.

„Sloga pagal pobūdį gali būti ir labai ilgai trunkanti – lėtinė, gali būti ūminė, kuri čia užėjo, čia praėjo. Pagal kilmę gali būti virusinė, bakterinė, gali būti medikamentinė, dishormonalinė, homeopatinė, alerginė. Priežastys – įvairios“, – vardija medikė.

Sloga – tai organizmo gynybinė reakcija kovoti su įvairiausiais virusais. Dažniausiai ją lydi ir kiti peršalimui būdingi simptomai – šaltkrėtis, galvos sunkumas, nosies kutenimas. Užgulusi nosis sukelia diskomforto jausmą, tad žmonės ieško išeičių, kaip kvėpavimą atlaisvinti.

„Nori kokios nors pagalbos, greito sprendimo, ir tokį būdą randa vaistinėse. Vaistininkai tikrai maloniai gali pagelbėti šioje situacijoje – siūlo lašų į nosį“, – sako D. Šimulynienė.

Pastebima, kad kas antras vaistinės klientas ieško priemonių, kaip kovoti su sloga.

„Kai kuriais atvejais rekomenduojame purškalus, kai kurias – sisteminio poveikio dekongestantus, kurie į mišinių sudėti įeina kartu su paracetamoliu, kitomis veikliosiomis medžiagomis. Bet jei peršalimas ar ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija prasideda nuo slogos, pirmas vaistas paprastai būna purškalas į nosį“, – sako vaistininkė Miglė Kazakevičienė.

Gydytoja D. Šimulynienė pastebi, kad nėra nei gerų, bei blogų nosies lašų. Viską nulemia saikas ir atsakingas vartojimas.

„Kai labai užgula nosį, žmonės įsibėgėja pajutę purškalo gėrį, nejaučia saiko ir pradeda su juo „draugauti“. O informaciniame lapelyje parašyta, kiek galima „draugauti“ su nosies lašais“, – medikė primena, kad etiketes skaityti būtina.

„Viskas priklauso nuo gamintojo, tad reikėtų skaityti informacinį lapelį, žinoma, tartis su vaistininkais, bet dažniausiai purškiama du arba tris kartus per dieną. Arba purškiama, arba lašinama, priklausomai nuo vaisto formos“, – vaistininkė gydytojai antrina, kad nereikėtų imtis savigydos, svarbu vadovautis informacija.

Kai purškalai pradedami naudoti dažniau, pažeidžiama nosies gleivinė ir išsivysto pavojinga būklė – medikamentinė sloga, psichologiškai priprantama prie nosies lašų.

„Tai tokios pavojingos būklės, kai nosis užburksta ir nebeatsikemša be vaistų, – susikuria užburtas ratas: norėdami atkimšti nosies gleivinę, pacientai be perstojo purškia tą purškalą, atkemša tik labai trumpam laikui“, – pasekmes įvardija vaistininkė M. Kazakevičienė.

Gydytoja D. Šimulynienė pastebi, kad daugelis žmonių nesupranta, ką daro. Be saiko vartojant nosies lašus galima taip pažeisti nosies gleivinę, kad gali prireikti chirurgijos paslaugų padariniams pašalinti.

„Gleivinės gyvybingumui palaikyti apskaičiuotas tam tikras drėgmės koeficientas, tam tikras PH. Nosies gleivinėje yra virpamieji plaukeliai, kurie dirba esant tam tikrai aplinkai. Jei mes labai išsausiname gleivinę lašindami vaistus, ją pažeidžiame, sutrikdome jos gyvybingumą, barjerinę funkciją. Čia ir paslysta kai kurie pacientai, prisipažįsta: „Aš be lašų negyvenau.“ Sakau: „Turime medikamentinę slogą“, – paaiškina Santaros klinikos otorinolaringologė.

Kuo efektyvesnis purškalas, tuo trumpiau galima jį vartoti. Pasekmės priklauso nuo vartojimo trukmės. Anot D. Šimulynienės, jos darbinėje patirtyje buvo ir toks atvejis, kai pacientas lašus vartojo dvidešimt metų. Tokiu atveju padėti galėjo tik chirurgai – jie sutvarkė nosies gleivinę.

Kiek trunka sloga, priklauso nuo kiekvieno organizmo savybių. Gydytoja skaičiuoja, kad vieniems gali trukti keturias dienas, kitiems – ir keturiolika.

„Labai jaudintis nereikia, ūmią slogą gali turėti ne tik absoliučiai sveiki žmonės. Sakykime, alergiškas žmogus: jo imuninė sistema jau yra nukentėjusi, aišku, kad ūmine sloga sirgs atkakliau“, – sako medikė.

Jei atsiranda naujų simptomų, keičiasi slogos pobūdis, tai gali būti ir sinusitas, tad pajutus pakitimų reikėtų kreiptis į specialistą.

„Jei sloga tęsiasi savaitę, dvi ir ilgiau, jei keičiasi gleivių pobūdis, kankina ne tik nosies užgulimas, bet ir „varvėjimas“, gleivės tampa gelsvos ar žalsvos, pradeda skaudėti, plėši kaktą, tai jau gali būti ir sinusito simptomai“, – į ką nevertėtų numoti ranka, atkreipia dėmesį M. Kazakevičienė.

Nosies purškalų alternatyva yra jūros vanduo. Tai natūrali priemonė, išvalanti nosį. Galima naudoti ir aliejinius purškalus, tepalus – jie drėkina.

Gydytoja akcentuoja, kad susirgus sloga būtina laikytis poilsio režimo ir leisti organizmui pasveikti.

„Mano mėgstama frazė – darbo ir poilsio režimas, į tai kai kurie pacientai skausmingai reaguoja, sako, „neturiu galimybių“, o aš visada atsakau, kad reikia rasti, nes organizmui būtina leisti išsveikti“, – teigia gydytoja.

D. Šimulynienė pasakoja, kad poilsio svarbą puikiai atspindi vaikai: sergantys jie ilsisi ir net po naktinio miego atrodo sveikesni.

Greičiau pasveikti gali padėti ir vitaminas C, taip pat reikia ilsėtis ir nevykti į darbą.