Šizofrenija serga 1 iš 100 gyventojų: juos sutikę, galime nė neįtarti
Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis sergantiems šizofrenija gelbsti jau 42 metus. Per šį laiką jam teko sutikti daugybę žmonių, kuriems liga netrukdo būti laimingais ir gyventi įprastą gyvenimą: jie sėkmingai dirba, kuria šeimas, o aplinkiniai dažnai gali nė neįtarti apie sergančiųjų diagnozę.
„Tėvų iniciatyva, į gydytojus kreipėsi jaunas vaikinas. Buvo ligos pradžia. Pradėjome gydymą, o žmogus sėkmingai baigė mokyklą ir įstojo tęsti mokslų. Ir jei jūs tą žmogų sutiktumėte gatvėje ir su juo pabendrautumėte, jums nė minties nekiltų, kad tai žmogus, sergantis šizofrenija.
Kitas atvejis – į kliniką pateko moteris, ūmios psichozinės būsenos. Pradėjęs gydymą, labai abejojau rezultatais, tačiau netrukus jos būsena pagerėjo. Žmogus grįžo atgal į darbą, išdirbo visą stažą pagal savo specialybę. Periodiškai taikant palaikomąjį gydymą, ji sėkmingai užbaigė profesinę karjerą ir išėjo į užtarnautą poilsį“, – sako A. Slatvickis.
Gydytojai psichiatrei, psichoterapeutei Ramunei Mazaliauskienei taip pat tenka sutikti pacientus ir už gydytojo kabineto ribų: ji pastebi, kad sergantiems diagnozė nekliudo siekti užsibrėžtų tikslų ir gyventi įprastą gyvenimą.
Nerimas ir apatija – pirmi simptomai, kurie pasireiškia dar jaunystėje
Kaip aiškina gydytoja psichiatrė R. Mazaliauskienė, šizofrenija, kaip ir didžioji dalis psichikos sutrikimų, yra susijusi su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jauniems, 18–30 metų žmonėms. Vienas iš veiksnių, galinčių nulemti ligos atsiradimą – genetika. Pastebėta, jog šeimose, kuriose buvo sergančių šizofrenija, tikimybė, kad palikuonys taip pat susirgs šizofrenija, yra žymiai didesnė.
„Šizofrenijai įtakos gali turėti paveldimumas, psichoaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, kanabinoidų vartojimas. Liga dažnai prasideda jauname amžiuje, ypač vyrams, todėl kartais jos pradinius simptomus sunku pastebėti. Jie gali būti gan nespecifiniai, pavyzdžiui, nerimas, nenoras užsiimti įvairia veikla, blogėjantys akademiniai rezultatai, silpnėjantys ryšiai su draugais. Tokiu atveju konsultacija su psichologu ar psichiatru, tam tikri psichologiniai diagnostiniai testai galėtų padėti anksti nustatyti ligą ir pradėti savalaikį gydymą“, – aiškina R. Mazaliauskienė.
Gydytoja psichiatrė išskiria, jog sergantiems šizofrenija pasireiškia vadinamieji pozityvūs ir negatyvūs šizofrenijos simptomai.
Delsimas – pavojingas, tačiau prašyti pagalbos vengia: ligą laiko gėdinga
Nors ligos požymiai atrodo gan akivaizdūs ir savyje juos pastebėti turėtų būti nesunku, pastebima, jog sergantys šizofrenija ne visuomet apie tai nutuokia, o jei ir įtaria, gydytis ir kreiptis pagalbos vengia. Kodėl? Anot R. Mazaliauskienės, šizofrenija – sudėtinga būsena, kurią sunkoka nusistatyti pačiam, nes ir specialistai tai atlieka dažniausiai po detalių tyrimų ir konsultacijų.
„Į gydytoją reikia kreiptis visada, kai tavo ar tavo artimojo psichinė sveikata kelia abejonių. Nors daugeliu psichikos sutrikimų sergantys asmenys jau lengviau kreipiasi į gydytoją, tačiau šizofrenija vis dar išlieka ta liga, kuri yra tarsi „gėdinga“: tiek patys asmenys, tiek jų šeimos nariai vengia kreiptis pagalbos, o pastarosios atidėliojimas veda prie uždelstos gydymo pradžios ir sudėtingesnio gydymo ateityje“, – perspėja gydytoja psichiatrė.
„Kai kuriais atvejais taikoma šeimos psichoterapija, dalyvaujant ir sergančiam asmeniui, ir jo šeimos nariams. Tokia psichoterapija padeda mobilizuoti šeimos resursus, sumažinti neigiamas emocijas šeimoje bei pakeisti kai kuriuos šeimos narių netenkinančius santykius. Šizofrenija sergančiam asmeniui kartais gali būti naudinga ir socialinė pagalba, nes ligos metu gali nukentėti darbiniai ar akademiniai gebėjimai, gali tekti keisti darbinę veiklą. Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai būdinga įvairi eiga: būna paūmėjimų, būna vadinamųjų remisijos laikotarpių, kai pacientas pilnavertiškai gyvena savo gyvenimą“, – aiškina R. Mazaliauskienė.
Vis dar gajus mitas, jog gydymas paverčia žmogų daržove
Nors kai kuriais atvejais apie šalia esančiojo ligą galime nė neįtarti, kai žmogus pradeda kalbėti apie vaizdinius, kurių kiti nemato, arba garsus, kurių kiti negirdi – tai jau gali sukelti įtarimų. Kaip pastebi Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas A. Slatvickis, dažniau sau ligą linkę įtarti tie asmenys, kurie ligos iš tikrųjų neturi.
Gydytojas pabrėžia, kad visais atvejais, pastebėjus simptomus, reikia kreiptis į psichiatrą, kuris galėtų įvertinti žmogaus būseną. Tačiau gydytojas pastebi vis dar gajų seną mitą, kuris dažną sergantįjį stabdo kreiptis pagalbos, o tokio mąstymo pasekmės gali būti liūdnos.
„Labai populiarus mitas, kad jei žmogus, susirgęs kažkokia psichine liga, pateks pas psichiatrą, jam bus skirtas gydymas, kuris pavers žmogų daržove. Bijoma, kad žmogus taps visiškai neveiksmingu, negalinčiu gyventi savarankiškai. Čia senas, bet pakankamai populiarus mitas. Iš tikrųjų, taip nėra. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus efektyvus ir žmogaus psichika nenukentės dėl ligos, o žmogus sėkmingai adaptuosis visuomenėje“, – aiškina A. Slatvickis.
Išgirsta šizofrenijos diagnozė dar nereiškia, kad su liga reikės gyventi visą gyvenimą. Pasak gydytojo, daliai atvejų, kai laiku diagnozuojama liga ir pradedamas tinkamas gydymas, galima pasiekti gerą, stabilią remisiją, ilgalaikį pagerėjimą, o kartais ir intermisiją – kai visi ligos simptomai išnyksta ir žmogus lieka sveikas. Kai kuriais atvejais sergančiam žmogui reikalingas palaikomasis gydymas visą likusį gyvenimą, tačiau šis gydymas užtikrina, kad žmogus galės gyventi pilnavertį gyvenimą ir sėkmingai dirbti.
Didžiausia problema – ne liga, o visuomenės požiūris į ją
Skaičiuojama, jog šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo trukmė yra apie 12–13 metų trumpesnė. To priežastimi įvardijama didesnė savižudybės rizika, kuri net 13 kartų didesnė nei bendroje gyventojų populiacijoje. Gydytoja psichiatrė R. Mazaliauskienė paaiškina, kodėl stebima tokia liūdna tendencija.
Todėl šios ligos destigmatizavimas, aiškinimas apie jos gydymo galimybes, gali reikšmingai prisidėti prie savižudybės dažnumo sergant šizofrenija mažinimo. Teigiamą įtaką gali turėti savalaikis kreipimasis į medikus, psichologinės ar psichoterapinės pagalbos taikymas, palaikymas artimiausioje aplinkoje, prasmingos veiklos buvimas ir daugybė kitų veiksnių, kurie teigiamai veikia sveikimo procesą“, – pabrėžia gydytoja psichiatrė.
Anot R. Mazaliauskienės, ne visi šizofrenijos simptomai trukdo bendrauti, mokytis, dirbti. Kur kas didesnė problema – ne pati liga, o visuomenės požiūris į ją.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |