Nerimas ir apatija – rimtos ligos pranašai: susirgę net neįtaria, kas su jais vyksta

Šizofreniją dažnas suvokia kaip išprotėjusio žmogaus gyvenimą tarp nebūtų vaizdų ir balsų, tačiau nustebtumėte sužinoję, kaip dažnai sveikinatės, kalbatės arba praeinate pro sergančius šizofrenija – o jie, rodos, niekuo neišsiskiria iš kitų. Skaičiuojama, jog su šia liga susiduria 1 iš 100 žmonių, kuriems tai netrukdo nei sėkmingai mokytis, nei siekti karjeros aukštumų. Tačiau gydytojai pastebi opią problemą: liga vis dar laikoma gėdinga, todėl asmenys, susidūrę su nerimu, apatija ir kitais simptomais, neskuba kreiptis pagalbos. Gydytojai perspėja: toks delsimas – pavojingas, nes laiku paskirtas gydymas dažnai yra lemiamas.

Šizofrenija serga 1 iš 100 gyventojų: juos sutikę, galime nė neįtarti

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis sergantiems šizofrenija gelbsti jau 42 metus. Per šį laiką jam teko sutikti daugybę žmonių, kuriems liga netrukdo būti laimingais ir gyventi įprastą gyvenimą: jie sėkmingai dirba, kuria šeimas, o aplinkiniai dažnai gali nė neįtarti apie sergančiųjų diagnozę.

„Tėvų iniciatyva, į gydytojus kreipėsi jaunas vaikinas. Buvo ligos pradžia. Pradėjome gydymą, o žmogus sėkmingai baigė mokyklą ir įstojo tęsti mokslų. Ir jei jūs tą žmogų sutiktumėte gatvėje ir su juo pabendrautumėte, jums nė minties nekiltų, kad tai žmogus, sergantis šizofrenija.

Kitas atvejis – į kliniką pateko moteris, ūmios psichozinės būsenos. Pradėjęs gydymą, labai abejojau rezultatais, tačiau netrukus jos būsena pagerėjo. Žmogus grįžo atgal į darbą, išdirbo visą stažą pagal savo specialybę. Periodiškai taikant palaikomąjį gydymą, ji sėkmingai užbaigė profesinę karjerą ir išėjo į užtarnautą poilsį“, – sako A. Slatvickis.

Gydytojai psichiatrei, psichoterapeutei Ramunei Mazaliauskienei taip pat tenka sutikti pacientus ir už gydytojo kabineto ribų: ji pastebi, kad sergantiems diagnozė nekliudo siekti užsibrėžtų tikslų ir gyventi įprastą gyvenimą.

„Aplinkiniai kartais gali pastebėti tam tikrą žmogaus elgesio ar įsitikinimų keistumą, tačiau įprastai tai netrukdo. Savo pacientus aš kartais sutinku visai kitomis aplinkybėmis – ne gydytojo kabinete – ir matau, kaip puikiai jie sugeba gyventi savo kasdieninius gyvenimus. Beje, o kodėl žmogus negali pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje būdamas truputį kitoks, negu kiti?“ – klausimą kelia pašnekovė.

Nerimas ir apatija – pirmi simptomai, kurie pasireiškia dar jaunystėje

Kaip aiškina gydytoja psichiatrė R. Mazaliauskienė, šizofrenija, kaip ir didžioji dalis psichikos sutrikimų, yra susijusi su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais. Pirmieji ligos požymiai dažniausiai pasireiškia jauniems, 18–30 metų žmonėms. Vienas iš veiksnių, galinčių nulemti ligos atsiradimą – genetika. Pastebėta, jog šeimose, kuriose buvo sergančių šizofrenija, tikimybė, kad palikuonys taip pat susirgs šizofrenija, yra žymiai didesnė.

„Šizofrenijai įtakos gali turėti paveldimumas, psichoaktyvių medžiagų, pavyzdžiui, kanabinoidų vartojimas. Liga dažnai prasideda jauname amžiuje, ypač vyrams, todėl kartais jos pradinius simptomus sunku pastebėti. Jie gali būti gan nespecifiniai, pavyzdžiui, nerimas, nenoras užsiimti įvairia veikla, blogėjantys akademiniai rezultatai, silpnėjantys ryšiai su draugais. Tokiu atveju konsultacija su psichologu ar psichiatru, tam tikri psichologiniai diagnostiniai testai galėtų padėti anksti nustatyti ligą ir pradėti savalaikį gydymą“, – aiškina R. Mazaliauskienė.

Gydytoja psichiatrė išskiria, jog sergantiems šizofrenija pasireiškia vadinamieji pozityvūs ir negatyvūs šizofrenijos simptomai.

„Pozityvūs šizofrenijos simptomai – kliedesiai ir haliucinacijos, kurie akivaizdžiai krenta į akis aplinkiniams. Negatyvūs šizofrenijos simptomai mažiau krenta į akis ir savotiškai mažiau vargina aplinkinius, todėl ir rečiau pastebimi ir vertinami kaip pavojingi. Tai – valios ir emocijų sferos nykimas, mąstymo nuskurdimas, dažnai pasireiškiantis kalboje. Aišku, šizofrenijos metu gali būti stebimi ir įvairūs sutrikusios nuotaikos požymiai“, – ligos simptomus vardija gydytoja.

Delsimas – pavojingas, tačiau prašyti pagalbos vengia: ligą laiko gėdinga

Nors ligos požymiai atrodo gan akivaizdūs ir savyje juos pastebėti turėtų būti nesunku, pastebima, jog sergantys šizofrenija ne visuomet apie tai nutuokia, o jei ir įtaria, gydytis ir kreiptis pagalbos vengia. Kodėl? Anot R. Mazaliauskienės, šizofrenija – sudėtinga būsena, kurią sunkoka nusistatyti pačiam, nes ir specialistai tai atlieka dažniausiai po detalių tyrimų ir konsultacijų.

„Į gydytoją reikia kreiptis visada, kai tavo ar tavo artimojo psichinė sveikata kelia abejonių. Nors daugeliu psichikos sutrikimų sergantys asmenys jau lengviau kreipiasi į gydytoją, tačiau šizofrenija vis dar išlieka ta liga, kuri yra tarsi „gėdinga“: tiek patys asmenys, tiek jų šeimos nariai vengia kreiptis pagalbos, o pastarosios atidėliojimas veda prie uždelstos gydymo pradžios ir sudėtingesnio gydymo ateityje“, – perspėja gydytoja psichiatrė.

Šizofrenijos gydymas, priklausomai nuo ligos pobūdžio, taikomas skirtingai. Anot gydytojos psichiatrės, sergantys gali tikėtis modernaus ir kompleksinio gydymo, kuris apima ne tik šiuolaikiškus, efektyvius ir gerai toleruojamus vaistus, bet ir psichologinę bei psichoterapinę pagalbą. Gydytoja priduria, kad psichoterapija gali būti naudinga ir šeimos nariams.

„Kai kuriais atvejais taikoma šeimos psichoterapija, dalyvaujant ir sergančiam asmeniui, ir jo šeimos nariams. Tokia psichoterapija padeda mobilizuoti šeimos resursus, sumažinti neigiamas emocijas šeimoje bei pakeisti kai kuriuos šeimos narių netenkinančius santykius. Šizofrenija sergančiam asmeniui kartais gali būti naudinga ir socialinė pagalba, nes ligos metu gali nukentėti darbiniai ar akademiniai gebėjimai, gali tekti keisti darbinę veiklą. Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai būdinga įvairi eiga: būna paūmėjimų, būna vadinamųjų remisijos laikotarpių, kai pacientas pilnavertiškai gyvena savo gyvenimą“, – aiškina R. Mazaliauskienė.

Vis dar gajus mitas, jog gydymas paverčia žmogų daržove

Nors kai kuriais atvejais apie šalia esančiojo ligą galime nė neįtarti, kai žmogus pradeda kalbėti apie vaizdinius, kurių kiti nemato, arba garsus, kurių kiti negirdi – tai jau gali sukelti įtarimų. Kaip pastebi Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas A. Slatvickis, dažniau sau ligą linkę įtarti tie asmenys, kurie ligos iš tikrųjų neturi.

„Dažniausiai būna taip, kad tie žmonės, kurie įtaria sau psichikos ligą, jos neturi, ir atvirkščiai – kada atsiranda ligos simptomai, pakankamai dažnai žmonės savo simptomų nemato ir nežino, kad serga. Be abejo, yra žmonių, kurie nenutuokia, kad serga. Ir jei atsiradę simptomai netrukdo gyventi aplinkiniams, tai niekas gali nė nesuprasti, o žmogus gali normaliai funkcionuoti visuomenėje be jokių problemų“, – pastebi A. Slatvickis.

Gydytojas pabrėžia, kad visais atvejais, pastebėjus simptomus, reikia kreiptis į psichiatrą, kuris galėtų įvertinti žmogaus būseną. Tačiau gydytojas pastebi vis dar gajų seną mitą, kuris dažną sergantįjį stabdo kreiptis pagalbos, o tokio mąstymo pasekmės gali būti liūdnos.

„Labai populiarus mitas, kad jei žmogus, susirgęs kažkokia psichine liga, pateks pas psichiatrą, jam bus skirtas gydymas, kuris pavers žmogų daržove. Bijoma, kad žmogus taps visiškai neveiksmingu, negalinčiu gyventi savarankiškai. Čia senas, bet pakankamai populiarus mitas. Iš tikrųjų, taip nėra. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad jis bus efektyvus ir žmogaus psichika nenukentės dėl ligos, o žmogus sėkmingai adaptuosis visuomenėje“, – aiškina A. Slatvickis.

Išgirsta šizofrenijos diagnozė dar nereiškia, kad su liga reikės gyventi visą gyvenimą. Pasak gydytojo, daliai atvejų, kai laiku diagnozuojama liga ir pradedamas tinkamas gydymas, galima pasiekti gerą, stabilią remisiją, ilgalaikį pagerėjimą, o kartais ir intermisiją – kai visi ligos simptomai išnyksta ir žmogus lieka sveikas. Kai kuriais atvejais sergančiam žmogui reikalingas palaikomasis gydymas visą likusį gyvenimą, tačiau šis gydymas užtikrina, kad žmogus galės gyventi pilnavertį gyvenimą ir sėkmingai dirbti.

Didžiausia problema – ne liga, o visuomenės požiūris į ją

Skaičiuojama, jog šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo trukmė yra apie 12–13 metų trumpesnė. To priežastimi įvardijama didesnė savižudybės rizika, kuri net 13 kartų didesnė nei bendroje gyventojų populiacijoje. Gydytoja psichiatrė R. Mazaliauskienė paaiškina, kodėl stebima tokia liūdna tendencija.

„Įvairūs nuotaikos sutrikimai, įskaitant ir depresiją, yra būdingi šizofrenija sergantiems asmenims. Depresija yra būsena, kuri visada pavojinga savižudybės prasme. Šizofrenija dažnai prasideda jauname amžiuje, todėl jaunam žmogui po psichozės epizodo kartais gali atrodyti, kad griūva jo gyvenimas. Tokiu atveju, net esant ligos pagerėjimui, žmogus gali nusižudyti – kartais dėl ateities baimės.

Todėl šios ligos destigmatizavimas, aiškinimas apie jos gydymo galimybes, gali reikšmingai prisidėti prie savižudybės dažnumo sergant šizofrenija mažinimo. Teigiamą įtaką gali turėti savalaikis kreipimasis į medikus, psichologinės ar psichoterapinės pagalbos taikymas, palaikymas artimiausioje aplinkoje, prasmingos veiklos buvimas ir daugybė kitų veiksnių, kurie teigiamai veikia sveikimo procesą“, – pabrėžia gydytoja psichiatrė.

Anot R. Mazaliauskienės, ne visi šizofrenijos simptomai trukdo bendrauti, mokytis, dirbti. Kur kas didesnė problema – ne pati liga, o visuomenės požiūris į ją.

„Tai tikriausiai susiję su visuomenės gebėjimu priimti kito kitoniškumą. Priimti, o ne atstumti ir izoliuoti. Atstūmimas, izoliacija, manau, siejasi ir su tuo, kad daugelis šizofrenijos diagnozę išgirdusių asmenų patiria neviltį ir kartais pasirenka savižudybę“, – problemą pastebi gydytoja.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].