Šiais nuolatinės skubos, tobulybės siekimo ir dažno streso laikais, emocinis pervargimas aplanko dažną. Vaistų nuo šios būsenos kol kas nėra, tačiau, kaip sako Vilniaus šeimos psichologijos centro psichoterapeutė Marija Bagdonienė, atidžiau įsigilinus į save, situaciją galima pakeisti.

Pasak psichologės, ilgalaikis nuovargis yra kūno siunčiamas ženklas, jog kažką su savo gyvenimu darome ne taip. Susidūrus su emociniu pervargimu svarbiausia pasirūpinti savimi taip, kaip rūpintumėtės sergančiu artimuoju. Skyrus sau pakankamai dėmesio ir įvedus į gyvenimą truputį pokyčių gerokai sumažėja tikimybė patirti išsekimą ar itin pavojingą emocinį pervargimą.

– Kas yra emocinis pervargimas?

Emocinis pervargimas – tai būsena, kai žmogus jaučia emocinį išsekimą, nuovargį, atsiradusį dėl ilgalaikio streso, kuris gali būti susijęs tiek su darbu, tiek su asmeniniu gyvenimu. Žmogus, išgyvenantis emocinį pervargimą, dažnai jaučiasi bejėgis suvaldyti savo gyvenimo įvykius, priimti sprendimus. Emocinis pervargimas yra ir vienas iš perdegimo simptomų.

– Kaip atskirti emocinį pervargimą nuo įprasto nuovargio?

Nuovargis yra normali ir neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jis netrunka ilgai. Nuovargis, kurį patiriame kasdien, praeina pakeitus veiklą, pailsėjus, išsimiegojus. Tačiau emocinis pervargimas nėra normali būsena. Jis atsiranda kaip ilgalaikio, besitęsiančio streso padarinys ir turi neigiamą poveikį tiek emocinei, tiek fizinei būklei. Emocinį pervargimą jaučiančiam žmogui neužtenka išsimiegoti vieną naktį. Dažnas jausmas, kad žmogus atsikelia jau pavargęs ir neturintis jėgų. Kitaip nei įprastą nuovargį, emocinį pervargimą lydi ir daugybė kitų simptomų: energijos stoka, miego sutrikimai, sumažėjusi motyvacija, dirglumas, fizinis nuovargis, sunkumai susikoncentruoti, kontrolės praradimo jausmas, apatija, pyktis, kuris kyla tarsi be priežasties, apetito pokyčiai.

– Kokių ilgalaikių pasekmių sveikatai gali sukelti emocinis pervargimas?

Nuolat patiriamas stresas gali sukelti ne tik emocinį pervargimą, bet ir perdegimą. Emocinis pervargimas gali padidinti miego sutrikimų, nerimo sutrikimų, depresijos, nutukimo, padidėjusio kraujo spaudimo riziką. Emocinis pervargimas daro įtaką kognityviniams žmogaus gebėjimas, tad žmogui gali būti sunku tvarkytis su darbo užduotimis, reikalaujančiomis koncentracijos, priimti sprendimus, numatyti ilgalaikes sprendimo pasekmes, prisiminti dalykus. Jis taip pat gali būti susijęs su susilpnėjusiu imunitetu ir dažnesniais peršalimais.

– Kaip dažnai ir kokio amžiaus žmonėms jis pasireiškia šiuolaikinėje visuomenėje?

Su emociniu pervargimu gali susidurti bet kuris žmogus. Laikmetis, kuriame mes dabar gyvename, yra palankus emociniam pervargimui: reikalavimas būti sėkmingam, daug pasiekusiam, lengvai susitvarkyti su skirtingais vaidmenimis, informacijos gausa, nuolatinis savęs lyginimas su gražiais ir dažnai realybės neatitinkančiais vaizdais socialiniuose tinkluose kuria ir palaiko nuolatinę įtampą, kurią, pirmiausia, nelengva pastebėti, dar sunkiau nuo jos atsiriboti.

Tačiau galima išskirti kelis rizikos veiksnius, kurie padidina susidūrimo su emociniu pervargimu tikimybę.

Nuvargęs vyras miega prie kompiuterio.

Su darbu ir darbo pobūdžiu susiję veiksniai. Pastebima, kad tikimybė susidurti su emociniu pervargimu padidėja, jeigu žmogus dirba darbą, kuris jam nepatinka, darbo valandos yra ilgos, žmogus neturi arba turi mažai galimybių valdyti savo darbo procesą (pvz., negali pasirinkti kokiu būdu arba eiliškumu jis atlieka tam tikrą užduotį). Didesnę riziką patirti emocinį pervargimą turi ir žmonės, dirbantys darbus, susijusius su rūpinimusi kitais ir atsakomybe už kitus, pvz., gydytojai, policininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai.

Perfekcionizmas. Žmonės, kurie viską stengiasi atlikti tobulai, dažniau susiduria su emociniu pervargimu ir perdegimu.

Vienišumas. Žmonės, kurie turi mažai artimų santykių yra didesnėje rizikoje susidurti su emociniu pervargimu.

Nesirūpinimas savimi. Turbūt nieko nuostabaus, kad žmonės, kurie skiria mažai dėmesio rūpinimuisi savimi ir savo poreikiais: tinkamu miego ritmu, mityba, poilsiu – yra labiau linkę patirti emocinį pervargimą.

– Kokiais būdais gydomas emocinis pervargimas?

Specifinių vaistų nuo emocinio pervargimo nėra. Geriausiai padeda gyvenimo būdo pokyčiai, darbas su psichologu arba psichoterapeutu. Kartais gali būti išrašomi vaistai – antidepresantai arba vaistai, skirti miegui, tačiau dėl jų yra būtina psichiatro konsultacija. Vaistai gali tapti laikina pagalbos priemone, kai būsena yra ypač sunki, tačiau, jeigu žmogus nesiims jokių gyvenimo būdo pokyčių, emocinis pervargimas gali kartotis.

– Kaip suprasti, jog artimasis emociškai yra pervargęs ir jam padėti?

Jeigu pastebite, kad artimasis yra nuolat pavargęs, jam sunku priimti sprendimus, jis nuolat persidirba, atrodo abejingas dalykams, kurie anksčiau buvo svarbus – gali būti, kad jis susiduria su emociniu pervargimu. Padėti galite keliais būdais. Pasikalbėti su savo artimuoju apie tai, kas vyksta jo gyvenime, kaip jis jaučiasi, kas sukelia jam daugiausiai streso.

Jeigu tai yra įmanoma, perimti dalį atsakomybės, kuri tenka jūsų artimajam. Arba padėti surasti būdus, kaip tą atsakomybę galima sumažinti. Pvz., jeigu mama jaučiasi pavargusi, nes visa kūdikio priežiūra tenka jai, tėtis gali perimti dalį buities arba kūdikio priežiūros darbų. Paskatinti imtis pokyčių ir palaikyti tai darant. Paskatinti kreiptis pagalbos.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda nervinis išsekimas?

Emocinis pervargimas paprastai atsiranda kaip reakcija į stiprų ilgalaikį stresą, kai žmogus jaučiasi nebegalintis susitvarkyti su tuo, kas vyksta gyvenime, tarsi parblokštas gyvenimo aplinkybių. Mes visi skirtingai tvarkomės su savo gyvenimo iššūkiais, netgi tas pats žmogus skirtngais savo gyvenimo periodais yra daugiau arba mažiau atsparus stresui. Tad ta pati situacija vienam gali sukelti emocinį pervargimą, o kitam – ne. Vis gi dažniausiai yra išskiriamos tam tikros gyvenimo situacijos, kur tikimybė patirti emocinį pervargimą yra didesnė.

Emocinis pervargimas/ aut. Mantas Gudauskas

– Kaip pajutus tokią būklę sau padėti?

Gera žinia yra ta, kad, susidūrus su emociniu pervargimu, tikrai galima sau padėti. Tačiau tai neišvengiamai pareikalaus pokyčių. Kadangi emocinis pervargimas yra susijęs su ilgalaikiu stresu, natūralu, kad vienas iš pagalbos sau būdų – streso šaltinio pašalinimas. Taip, jegu stresą sukelia įtempti santykiai darbe, verta svarstyti, kaip pakeisti darbą. Net jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pačios situacijos niekaip neįmanoma pakeisti (pvz., kai prižiūri savo sergantį artimąjį arba augini kūdikį), verta paieškoti, kas, būtent, sukelia daugiausiai streso, ir kaip galima keisti šiuos aspektus. Galbūt galima pasidalinti įsipareigojimais su kitais šeimos nariais? Arba ieškoti pagalbos iš išorės?

Mama su vaikais

Kitas, labai svarbus aspektas – rūpinimasis savo fizine sveikata. Dirbdama su žmonėmis pastebiu, kad mes dažnai esame linkę pamiršti ir nuvertinti savo pačių fizinius poreikius. Taip prie emocinio pervargimo neretai prisideda ir fizinis, kai kūnas paprasčiausiai nebeturi resursų atlaikyti emocinę įtampą. Tad, susidūrus su emociniu pervargimu, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūną ir pradėti juo rūpintis. Pakankamai miegoti, nes tam, kad žmogus išsimiegotų, vidutiniškai reikia aštuonių valandų miego. Nepamiršti valgyti, bei valgyti kokybišką maistą. Judėti. Nebūtina iškart užsirašyti į sporto salę ir reikalauti iš savęs lankyti ją keturis-penkis kartus per savaitę. Pernelyg aukšti reikalavimai tik padidins ir taip patiriamą įtampą. Tačiau net ir pusvalandžio trukmės kasdieniai pasivaikščiojimai gali žymiai pagerinti situaciją. Sumažinti alkoholio ir energetinių gėrimų vartojimą.

Skirti laiko poilsiui ir išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio. Tai yra visiškai banali tiesa, tačiau būtina skirti laiko kokybiškam poilsiui. Kartais žmonėms yra sunku leisti sau ilsėtis, nes tada atrodo, kad jie leidžia laiką veltui. Tačiau svarbu priminti sau, kad poilsis yra būtinas pilnaverčiam gyvenimui, o tas „veltui leidžiamas laikas" vėliau atsipirks dešimteriopai. Patariama mokytis atsipalaidavimo ir streso mažinimo technikų. Į tai įeina įvairios meditacijos, joga, kvėpavimo pratimai, mindfulness praktikos.

Pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės, su kitais žmonėmis. Pokalbis su artimu, palaikančiu žmogumi gali padėti sumažinti jaučiamą įtampą, pasijusti ne tokiu vienišu ir pasižiūrėti į situaciją iš kitos pusės.

– Kaip galima išvengti nervinio išsekimo?

Neįmanoma visiški išvengti stresą keliančių sudėtingų situacijų. Bet galima išmokti jas įveikti. Norint išvengti išsekimo, svarbu išmokti būti atidžiam sau, savo poreikiams, jausmams, savijautai. Tada galima greičiau pastebėti, kad su manimi vyksta kažkas negero, kad esu pernelyg įsitempęs ir pavargęs ir laiku imtis priemonių. Rūpinimasis savo fizine sveikata, poilsiu, laiko mėgstamai veiklai skyrimas taip pat padeda išvengti išsekimo. Emocinio pervargimo prevencijai tinka ir visi būdai, aprašyti anksčiau, prie pagalbos sau.

– Kur kreiptis pagalbos, įtariant, kad esate pervargęs?

Svarbiausia tokioje situacijoje nelikti vienam ir būtinai kreiptis pagalbos. Pasidalinimas tuo, ką išgyveni ir kaip jautiesi, padeda ne tik geriau pasijausti emociškai, bet ir pažvelgti į savo situaciją plačiau, tarsi iš šalies. Kartais gali užtekti pokalbių su savo šeimos nariais, draugais, savo dienotvarkės ir įsipareigojimų peržiūrėjimo. Taip pat visada galima kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ir kartu su juo ieškoti sprendimų, mokytis streso valdymo būdų.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai +370 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai +370 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai +370 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) +370 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) +370 670 527 25 centras1@missing.lt
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai +370 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val.
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:
Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas
„Pagalbos moterims linija“ +370 800 66366 pagalba@moteriai.lt kasdien visą parą
„Vilties linija“ 116 123 vilties.linija@gmail.com kasdien visą parą
„Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) +370 800 77277 II-VI 16:00-20:00
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba +370 800 10 800 Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val.
Penktadieniais: 8.00-18.00 val.
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas
Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija +370 603 89833 mota.mums@gmail.com
Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Elektrėnų Moterų informacijos centras +370 5 2629003 8 650 95216 spc@lygus.lt
Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Jonavos r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras +370 679 31930 kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Mažeikių r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ +370 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 46 350099, +370 650 60094 kmn@moteriai.lt
Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ +370 603 89833 kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Raseinių r. Raseinių krizių centras +370 657 87475 info@kriziucentras.eu
Rietavo Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius +370 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r. Moterų informacijos centras +370 650 95216, +370 5 2629003 spc@lygus.lt
Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232 mvic@splius.lt
Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ +370 610 10715 koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 445 78024, +370 605 82331 kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Švenčionių r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 446 61565, +370 616 55877 taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r. Telšių krizių centras +370 609 02636, +370 682 29459, +370 444 74282 kriziucentras@gmail.com
Trakų r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Ukmergės r. Moters pagalba moteriai +370 618 40044 info@moters-pagalba.lt
Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464 anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287 ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 343 59525, +370 633 55007 spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras +370 5 2616380 vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r. Moterų informacijos centras +370 5 2629003, +370 650 95216 spc@lygus.lt
Visagino r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069, +370 686 60657 viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas
Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras +370 652 24232
mvic@splius.lt
Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras +370 645 45287
info@ammkc.lt
Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras +370 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija +370 603 89833
mota.mums@gmail.com
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius +370 699 86866
paramosnamai@gmail.com
Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras +370 650 95216
skpc@lygus.lt
Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras +370 699 20069
viltisvskc@gmail.com
Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija +370 618 40044
skpc@moterulinija.lt
Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras +370 616 55877
taurage@moterscentras.w3.lt
Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras +370 63355007
spc.mar@gmail.com
Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras +370 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras +370 650 60094
kmn@moteriai.lt
Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras +370 605 82331
kretingosmoterys@gmail.com
Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras +370 671 16590
spc.telsiai@gmail.com
Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" +370 610 10715
koordinaciniscentras@gmail.com
Raseinių r. Raseinių krizių centras +370 428 52177
info@kriziucentras.eu
Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija +370 664 31207
pagalba@skpcpagalba.lt
Šaltinis
Temos
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (19)