Šiais nuolatinės skubos, tobulybės siekimo ir dažno streso laikais, emocinis pervargimas aplanko dažną. Vaistų nuo šios būsenos kol kas nėra, tačiau, kaip sako Vilniaus šeimos psichologijos centro psichoterapeutė Marija Bagdonienė, atidžiau įsigilinus į save, situaciją galima pakeisti.
Pasak psichologės, ilgalaikis nuovargis yra kūno siunčiamas ženklas, jog kažką su savo gyvenimu darome ne taip. Susidūrus su emociniu pervargimu svarbiausia pasirūpinti savimi taip, kaip rūpintumėtės sergančiu artimuoju. Skyrus sau pakankamai dėmesio ir įvedus į gyvenimą truputį pokyčių gerokai sumažėja tikimybė patirti išsekimą ar itin pavojingą emocinį pervargimą.
– Kas yra emocinis pervargimas?
– Emocinis pervargimas – tai būsena, kai žmogus jaučia emocinį išsekimą, nuovargį, atsiradusį dėl ilgalaikio streso, kuris gali būti susijęs tiek su darbu, tiek su asmeniniu gyvenimu. Žmogus, išgyvenantis emocinį pervargimą, dažnai jaučiasi bejėgis suvaldyti savo gyvenimo įvykius, priimti sprendimus. Emocinis pervargimas yra ir vienas iš perdegimo simptomų.
– Kaip atskirti emocinį pervargimą nuo įprasto nuovargio?
– Nuovargis yra normali ir neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jis netrunka ilgai. Nuovargis, kurį patiriame kasdien, praeina pakeitus veiklą, pailsėjus, išsimiegojus. Tačiau emocinis pervargimas nėra normali būsena. Jis atsiranda kaip ilgalaikio, besitęsiančio streso padarinys ir turi neigiamą poveikį tiek emocinei, tiek fizinei būklei. Emocinį pervargimą jaučiančiam žmogui neužtenka išsimiegoti vieną naktį. Dažnas jausmas, kad žmogus atsikelia jau pavargęs ir neturintis jėgų. Kitaip nei įprastą nuovargį, emocinį pervargimą lydi ir daugybė kitų simptomų: energijos stoka, miego sutrikimai, sumažėjusi motyvacija, dirglumas, fizinis nuovargis, sunkumai susikoncentruoti, kontrolės praradimo jausmas, apatija, pyktis, kuris kyla tarsi be priežasties, apetito pokyčiai.
– Kokių ilgalaikių pasekmių sveikatai gali sukelti emocinis pervargimas?
– Nuolat patiriamas stresas gali sukelti ne tik emocinį pervargimą, bet ir perdegimą. Emocinis pervargimas gali padidinti miego sutrikimų, nerimo sutrikimų, depresijos, nutukimo, padidėjusio kraujo spaudimo riziką. Emocinis pervargimas daro įtaką kognityviniams žmogaus gebėjimas, tad žmogui gali būti sunku tvarkytis su darbo užduotimis, reikalaujančiomis koncentracijos, priimti sprendimus, numatyti ilgalaikes sprendimo pasekmes, prisiminti dalykus. Jis taip pat gali būti susijęs su susilpnėjusiu imunitetu ir dažnesniais peršalimais.
– Kaip dažnai ir kokio amžiaus žmonėms jis pasireiškia šiuolaikinėje visuomenėje?
– Su emociniu pervargimu gali susidurti bet kuris žmogus. Laikmetis, kuriame mes dabar gyvename, yra palankus emociniam pervargimui: reikalavimas būti sėkmingam, daug pasiekusiam, lengvai susitvarkyti su skirtingais vaidmenimis, informacijos gausa, nuolatinis savęs lyginimas su gražiais ir dažnai realybės neatitinkančiais vaizdais socialiniuose tinkluose kuria ir palaiko nuolatinę įtampą, kurią, pirmiausia, nelengva pastebėti, dar sunkiau nuo jos atsiriboti.
Tačiau galima išskirti kelis rizikos veiksnius, kurie padidina susidūrimo su emociniu pervargimu tikimybę.
Su darbu ir darbo pobūdžiu susiję veiksniai. Pastebima, kad tikimybė susidurti su emociniu pervargimu padidėja, jeigu žmogus dirba darbą, kuris jam nepatinka, darbo valandos yra ilgos, žmogus neturi arba turi mažai galimybių valdyti savo darbo procesą (pvz., negali pasirinkti kokiu būdu arba eiliškumu jis atlieka tam tikrą užduotį). Didesnę riziką patirti emocinį pervargimą turi ir žmonės, dirbantys darbus, susijusius su rūpinimusi kitais ir atsakomybe už kitus, pvz., gydytojai, policininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai.
Perfekcionizmas. Žmonės, kurie viską stengiasi atlikti tobulai, dažniau susiduria su emociniu pervargimu ir perdegimu.
Vienišumas. Žmonės, kurie turi mažai artimų santykių yra didesnėje rizikoje susidurti su emociniu pervargimu.
Nesirūpinimas savimi. Turbūt nieko nuostabaus, kad žmonės, kurie skiria mažai dėmesio rūpinimuisi savimi ir savo poreikiais: tinkamu miego ritmu, mityba, poilsiu – yra labiau linkę patirti emocinį pervargimą.
– Kokiais būdais gydomas emocinis pervargimas?
– Specifinių vaistų nuo emocinio pervargimo nėra. Geriausiai padeda gyvenimo būdo pokyčiai, darbas su psichologu arba psichoterapeutu. Kartais gali būti išrašomi vaistai – antidepresantai arba vaistai, skirti miegui, tačiau dėl jų yra būtina psichiatro konsultacija. Vaistai gali tapti laikina pagalbos priemone, kai būsena yra ypač sunki, tačiau, jeigu žmogus nesiims jokių gyvenimo būdo pokyčių, emocinis pervargimas gali kartotis.
– Kaip suprasti, jog artimasis emociškai yra pervargęs ir jam padėti?
– Jeigu pastebite, kad artimasis yra nuolat pavargęs, jam sunku priimti sprendimus, jis nuolat persidirba, atrodo abejingas dalykams, kurie anksčiau buvo svarbus – gali būti, kad jis susiduria su emociniu pervargimu. Padėti galite keliais būdais. Pasikalbėti su savo artimuoju apie tai, kas vyksta jo gyvenime, kaip jis jaučiasi, kas sukelia jam daugiausiai streso.
Jeigu tai yra įmanoma, perimti dalį atsakomybės, kuri tenka jūsų artimajam. Arba padėti surasti būdus, kaip tą atsakomybę galima sumažinti. Pvz., jeigu mama jaučiasi pavargusi, nes visa kūdikio priežiūra tenka jai, tėtis gali perimti dalį buities arba kūdikio priežiūros darbų. Paskatinti imtis pokyčių ir palaikyti tai darant. Paskatinti kreiptis pagalbos.
– Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda nervinis išsekimas?
– Emocinis pervargimas paprastai atsiranda kaip reakcija į stiprų ilgalaikį stresą, kai žmogus jaučiasi nebegalintis susitvarkyti su tuo, kas vyksta gyvenime, tarsi parblokštas gyvenimo aplinkybių. Mes visi skirtingai tvarkomės su savo gyvenimo iššūkiais, netgi tas pats žmogus skirtngais savo gyvenimo periodais yra daugiau arba mažiau atsparus stresui. Tad ta pati situacija vienam gali sukelti emocinį pervargimą, o kitam – ne. Vis gi dažniausiai yra išskiriamos tam tikros gyvenimo situacijos, kur tikimybė patirti emocinį pervargimą yra didesnė.
– Kaip pajutus tokią būklę sau padėti?
– Gera žinia yra ta, kad, susidūrus su emociniu pervargimu, tikrai galima sau padėti. Tačiau tai neišvengiamai pareikalaus pokyčių. Kadangi emocinis pervargimas yra susijęs su ilgalaikiu stresu, natūralu, kad vienas iš pagalbos sau būdų – streso šaltinio pašalinimas. Taip, jegu stresą sukelia įtempti santykiai darbe, verta svarstyti, kaip pakeisti darbą. Net jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pačios situacijos niekaip neįmanoma pakeisti (pvz., kai prižiūri savo sergantį artimąjį arba augini kūdikį), verta paieškoti, kas, būtent, sukelia daugiausiai streso, ir kaip galima keisti šiuos aspektus. Galbūt galima pasidalinti įsipareigojimais su kitais šeimos nariais? Arba ieškoti pagalbos iš išorės?
Kitas, labai svarbus aspektas – rūpinimasis savo fizine sveikata. Dirbdama su žmonėmis pastebiu, kad mes dažnai esame linkę pamiršti ir nuvertinti savo pačių fizinius poreikius. Taip prie emocinio pervargimo neretai prisideda ir fizinis, kai kūnas paprasčiausiai nebeturi resursų atlaikyti emocinę įtampą. Tad, susidūrus su emociniu pervargimu, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūną ir pradėti juo rūpintis. Pakankamai miegoti, nes tam, kad žmogus išsimiegotų, vidutiniškai reikia aštuonių valandų miego. Nepamiršti valgyti, bei valgyti kokybišką maistą. Judėti. Nebūtina iškart užsirašyti į sporto salę ir reikalauti iš savęs lankyti ją keturis-penkis kartus per savaitę. Pernelyg aukšti reikalavimai tik padidins ir taip patiriamą įtampą. Tačiau net ir pusvalandžio trukmės kasdieniai pasivaikščiojimai gali žymiai pagerinti situaciją. Sumažinti alkoholio ir energetinių gėrimų vartojimą.
Skirti laiko poilsiui ir išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio. Tai yra visiškai banali tiesa, tačiau būtina skirti laiko kokybiškam poilsiui. Kartais žmonėms yra sunku leisti sau ilsėtis, nes tada atrodo, kad jie leidžia laiką veltui. Tačiau svarbu priminti sau, kad poilsis yra būtinas pilnaverčiam gyvenimui, o tas „veltui leidžiamas laikas" vėliau atsipirks dešimteriopai. Patariama mokytis atsipalaidavimo ir streso mažinimo technikų. Į tai įeina įvairios meditacijos, joga, kvėpavimo pratimai, mindfulness praktikos.
Pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės, su kitais žmonėmis. Pokalbis su artimu, palaikančiu žmogumi gali padėti sumažinti jaučiamą įtampą, pasijusti ne tokiu vienišu ir pasižiūrėti į situaciją iš kitos pusės.
– Kaip galima išvengti nervinio išsekimo?
– Neįmanoma visiški išvengti stresą keliančių sudėtingų situacijų. Bet galima išmokti jas įveikti. Norint išvengti išsekimo, svarbu išmokti būti atidžiam sau, savo poreikiams, jausmams, savijautai. Tada galima greičiau pastebėti, kad su manimi vyksta kažkas negero, kad esu pernelyg įsitempęs ir pavargęs ir laiku imtis priemonių. Rūpinimasis savo fizine sveikata, poilsiu, laiko mėgstamai veiklai skyrimas taip pat padeda išvengti išsekimo. Emocinio pervargimo prevencijai tinka ir visi būdai, aprašyti anksčiau, prie pagalbos sau.
– Kur kreiptis pagalbos, įtariant, kad esate pervargęs?
– Svarbiausia tokioje situacijoje nelikti vienam ir būtinai kreiptis pagalbos. Pasidalinimas tuo, ką išgyveni ir kaip jautiesi, padeda ne tik geriau pasijausti emociškai, bet ir pažvelgti į savo situaciją plačiau, tarsi iš šalies. Kartais gali užtekti pokalbių su savo šeimos nariais, draugais, savo dienotvarkės ir įsipareigojimų peržiūrėjimo. Taip pat visada galima kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ir kartu su juo ieškoti sprendimų, mokytis streso valdymo būdų.
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|