Nuolatinis nuovargis, pykčio protrūkiai – šie ženklai įspėja apie rimtą sveikatos sutrikimą

Ar dažnai rytais nubundate jau pavargęs? Ar turite problemų dėl nemigos? O gal nei iš šio, nei iš to prarandate kontrolę ir kyla nevaldomas pyktis? Ir tokia savijauta tęsiasi jau ilgai? Tai gali būti emocinio pervargimo simtomai, kurie negydomi progresuoja ir gali išsivystyti į perdegimą ar net fizines ligas.

Šiais nuolatinės skubos, tobulybės siekimo ir dažno streso laikais, emocinis pervargimas aplanko dažną. Vaistų nuo šios būsenos kol kas nėra, tačiau, kaip sako Vilniaus šeimos psichologijos centro psichoterapeutė Marija Bagdonienė, atidžiau įsigilinus į save, situaciją galima pakeisti.

Pasak psichologės, ilgalaikis nuovargis yra kūno siunčiamas ženklas, jog kažką su savo gyvenimu darome ne taip. Susidūrus su emociniu pervargimu svarbiausia pasirūpinti savimi taip, kaip rūpintumėtės sergančiu artimuoju. Skyrus sau pakankamai dėmesio ir įvedus į gyvenimą truputį pokyčių gerokai sumažėja tikimybė patirti išsekimą ar itin pavojingą emocinį pervargimą.

– Kas yra emocinis pervargimas?

– Emocinis pervargimas – tai būsena, kai žmogus jaučia emocinį išsekimą, nuovargį, atsiradusį dėl ilgalaikio streso, kuris gali būti susijęs tiek su darbu, tiek su asmeniniu gyvenimu. Žmogus, išgyvenantis emocinį pervargimą, dažnai jaučiasi bejėgis suvaldyti savo gyvenimo įvykius, priimti sprendimus. Emocinis pervargimas yra ir vienas iš perdegimo simptomų.

– Kaip atskirti emocinį pervargimą nuo įprasto nuovargio?

– Nuovargis yra normali ir neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jis netrunka ilgai. Nuovargis, kurį patiriame kasdien, praeina pakeitus veiklą, pailsėjus, išsimiegojus. Tačiau emocinis pervargimas nėra normali būsena. Jis atsiranda kaip ilgalaikio, besitęsiančio streso padarinys ir turi neigiamą poveikį tiek emocinei, tiek fizinei būklei. Emocinį pervargimą jaučiančiam žmogui neužtenka išsimiegoti vieną naktį. Dažnas jausmas, kad žmogus atsikelia jau pavargęs ir neturintis jėgų. Kitaip nei įprastą nuovargį, emocinį pervargimą lydi ir daugybė kitų simptomų: energijos stoka, miego sutrikimai, sumažėjusi motyvacija, dirglumas, fizinis nuovargis, sunkumai susikoncentruoti, kontrolės praradimo jausmas, apatija, pyktis, kuris kyla tarsi be priežasties, apetito pokyčiai.

– Kokių ilgalaikių pasekmių sveikatai gali sukelti emocinis pervargimas?

– Nuolat patiriamas stresas gali sukelti ne tik emocinį pervargimą, bet ir perdegimą. Emocinis pervargimas gali padidinti miego sutrikimų, nerimo sutrikimų, depresijos, nutukimo, padidėjusio kraujo spaudimo riziką. Emocinis pervargimas daro įtaką kognityviniams žmogaus gebėjimas, tad žmogui gali būti sunku tvarkytis su darbo užduotimis, reikalaujančiomis koncentracijos, priimti sprendimus, numatyti ilgalaikes sprendimo pasekmes, prisiminti dalykus. Jis taip pat gali būti susijęs su susilpnėjusiu imunitetu ir dažnesniais peršalimais.

– Kaip dažnai ir kokio amžiaus žmonėms jis pasireiškia šiuolaikinėje visuomenėje?

– Su emociniu pervargimu gali susidurti bet kuris žmogus. Laikmetis, kuriame mes dabar gyvename, yra palankus emociniam pervargimui: reikalavimas būti sėkmingam, daug pasiekusiam, lengvai susitvarkyti su skirtingais vaidmenimis, informacijos gausa, nuolatinis savęs lyginimas su gražiais ir dažnai realybės neatitinkančiais vaizdais socialiniuose tinkluose kuria ir palaiko nuolatinę įtampą, kurią, pirmiausia, nelengva pastebėti, dar sunkiau nuo jos atsiriboti.

Tačiau galima išskirti kelis rizikos veiksnius, kurie padidina susidūrimo su emociniu pervargimu tikimybę.

Su darbu ir darbo pobūdžiu susiję veiksniai. Pastebima, kad tikimybė susidurti su emociniu pervargimu padidėja, jeigu žmogus dirba darbą, kuris jam nepatinka, darbo valandos yra ilgos, žmogus neturi arba turi mažai galimybių valdyti savo darbo procesą (pvz., negali pasirinkti kokiu būdu arba eiliškumu jis atlieka tam tikrą užduotį). Didesnę riziką patirti emocinį pervargimą turi ir žmonės, dirbantys darbus, susijusius su rūpinimusi kitais ir atsakomybe už kitus, pvz., gydytojai, policininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai.

Perfekcionizmas. Žmonės, kurie viską stengiasi atlikti tobulai, dažniau susiduria su emociniu pervargimu ir perdegimu.

Vienišumas. Žmonės, kurie turi mažai artimų santykių yra didesnėje rizikoje susidurti su emociniu pervargimu.

Nesirūpinimas savimi. Turbūt nieko nuostabaus, kad žmonės, kurie skiria mažai dėmesio rūpinimuisi savimi ir savo poreikiais: tinkamu miego ritmu, mityba, poilsiu – yra labiau linkę patirti emocinį pervargimą.

– Kokiais būdais gydomas emocinis pervargimas?

– Specifinių vaistų nuo emocinio pervargimo nėra. Geriausiai padeda gyvenimo būdo pokyčiai, darbas su psichologu arba psichoterapeutu. Kartais gali būti išrašomi vaistai – antidepresantai arba vaistai, skirti miegui, tačiau dėl jų yra būtina psichiatro konsultacija. Vaistai gali tapti laikina pagalbos priemone, kai būsena yra ypač sunki, tačiau, jeigu žmogus nesiims jokių gyvenimo būdo pokyčių, emocinis pervargimas gali kartotis.

– Kaip suprasti, jog artimasis emociškai yra pervargęs ir jam padėti?

– Jeigu pastebite, kad artimasis yra nuolat pavargęs, jam sunku priimti sprendimus, jis nuolat persidirba, atrodo abejingas dalykams, kurie anksčiau buvo svarbus – gali būti, kad jis susiduria su emociniu pervargimu. Padėti galite keliais būdais. Pasikalbėti su savo artimuoju apie tai, kas vyksta jo gyvenime, kaip jis jaučiasi, kas sukelia jam daugiausiai streso.

Jeigu tai yra įmanoma, perimti dalį atsakomybės, kuri tenka jūsų artimajam. Arba padėti surasti būdus, kaip tą atsakomybę galima sumažinti. Pvz., jeigu mama jaučiasi pavargusi, nes visa kūdikio priežiūra tenka jai, tėtis gali perimti dalį buities arba kūdikio priežiūros darbų. Paskatinti imtis pokyčių ir palaikyti tai darant. Paskatinti kreiptis pagalbos.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda nervinis išsekimas?

– Emocinis pervargimas paprastai atsiranda kaip reakcija į stiprų ilgalaikį stresą, kai žmogus jaučiasi nebegalintis susitvarkyti su tuo, kas vyksta gyvenime, tarsi parblokštas gyvenimo aplinkybių. Mes visi skirtingai tvarkomės su savo gyvenimo iššūkiais, netgi tas pats žmogus skirtngais savo gyvenimo periodais yra daugiau arba mažiau atsparus stresui. Tad ta pati situacija vienam gali sukelti emocinį pervargimą, o kitam – ne. Vis gi dažniausiai yra išskiriamos tam tikros gyvenimo situacijos, kur tikimybė patirti emocinį pervargimą yra didesnė.

– Kaip pajutus tokią būklę sau padėti?

– Gera žinia yra ta, kad, susidūrus su emociniu pervargimu, tikrai galima sau padėti. Tačiau tai neišvengiamai pareikalaus pokyčių. Kadangi emocinis pervargimas yra susijęs su ilgalaikiu stresu, natūralu, kad vienas iš pagalbos sau būdų – streso šaltinio pašalinimas. Taip, jegu stresą sukelia įtempti santykiai darbe, verta svarstyti, kaip pakeisti darbą. Net jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pačios situacijos niekaip neįmanoma pakeisti (pvz., kai prižiūri savo sergantį artimąjį arba augini kūdikį), verta paieškoti, kas, būtent, sukelia daugiausiai streso, ir kaip galima keisti šiuos aspektus. Galbūt galima pasidalinti įsipareigojimais su kitais šeimos nariais? Arba ieškoti pagalbos iš išorės?

Kitas, labai svarbus aspektas – rūpinimasis savo fizine sveikata. Dirbdama su žmonėmis pastebiu, kad mes dažnai esame linkę pamiršti ir nuvertinti savo pačių fizinius poreikius. Taip prie emocinio pervargimo neretai prisideda ir fizinis, kai kūnas paprasčiausiai nebeturi resursų atlaikyti emocinę įtampą. Tad, susidūrus su emociniu pervargimu, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūną ir pradėti juo rūpintis. Pakankamai miegoti, nes tam, kad žmogus išsimiegotų, vidutiniškai reikia aštuonių valandų miego. Nepamiršti valgyti, bei valgyti kokybišką maistą. Judėti. Nebūtina iškart užsirašyti į sporto salę ir reikalauti iš savęs lankyti ją keturis-penkis kartus per savaitę. Pernelyg aukšti reikalavimai tik padidins ir taip patiriamą įtampą. Tačiau net ir pusvalandžio trukmės kasdieniai pasivaikščiojimai gali žymiai pagerinti situaciją. Sumažinti alkoholio ir energetinių gėrimų vartojimą.

Skirti laiko poilsiui ir išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio. Tai yra visiškai banali tiesa, tačiau būtina skirti laiko kokybiškam poilsiui. Kartais žmonėms yra sunku leisti sau ilsėtis, nes tada atrodo, kad jie leidžia laiką veltui. Tačiau svarbu priminti sau, kad poilsis yra būtinas pilnaverčiam gyvenimui, o tas „veltui leidžiamas laikas" vėliau atsipirks dešimteriopai. Patariama mokytis atsipalaidavimo ir streso mažinimo technikų. Į tai įeina įvairios meditacijos, joga, kvėpavimo pratimai, mindfulness praktikos.

Pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės, su kitais žmonėmis. Pokalbis su artimu, palaikančiu žmogumi gali padėti sumažinti jaučiamą įtampą, pasijusti ne tokiu vienišu ir pasižiūrėti į situaciją iš kitos pusės.

– Kaip galima išvengti nervinio išsekimo?

– Neįmanoma visiški išvengti stresą keliančių sudėtingų situacijų. Bet galima išmokti jas įveikti. Norint išvengti išsekimo, svarbu išmokti būti atidžiam sau, savo poreikiams, jausmams, savijautai. Tada galima greičiau pastebėti, kad su manimi vyksta kažkas negero, kad esu pernelyg įsitempęs ir pavargęs ir laiku imtis priemonių. Rūpinimasis savo fizine sveikata, poilsiu, laiko mėgstamai veiklai skyrimas taip pat padeda išvengti išsekimo. Emocinio pervargimo prevencijai tinka ir visi būdai, aprašyti anksčiau, prie pagalbos sau.

– Kur kreiptis pagalbos, įtariant, kad esate pervargęs?

– Svarbiausia tokioje situacijoje nelikti vienam ir būtinai kreiptis pagalbos. Pasidalinimas tuo, ką išgyveni ir kaip jautiesi, padeda ne tik geriau pasijausti emociškai, bet ir pažvelgti į savo situaciją plačiau, tarsi iš šalies. Kartais gali užtekti pokalbių su savo šeimos nariais, draugais, savo dienotvarkės ir įsipareigojimų peržiūrėjimo. Taip pat visada galima kreiptis į psichologą, psichoterapeutą ir kartu su juo ieškoti sprendimų, mokytis streso valdymo būdų.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ [phone] [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) [phone] II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba [phone] Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija [phone] [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras [phone] 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras [phone], [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija [phone] [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone] [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone] [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija [phone] [e-mail]