Burnos bakterijos gali pakenkti visam organizmui
Įvairiose gyvenimo srityse, taip pat ir burnos sveikatos, lietuviai mėgsta lygiuotis su skandinavais ir tokiu būdu įvertinti situaciją Lietuvoje. Štai kalbėdama apie dantų priežiūrą gydytoja A. Gerliakienė pastebi, kad Lietuva čia šiek tiek atsilieka, tačiau patikina, kad jei tyrimai būtų daryti prieš trisdešimt metų, situacija būtų dar prastesnė.
„Dantys yra filosofija: tai ir įvaizdis, ir sveikata, – sako A. Gerliakienė. – Yra net ir labai pasiturinčių valstybių, kur žmonės, būdami išsilavinę ir užimdami aukštas pareigas, gyvena be dantų ar turi kariesą. Yra ir tokių valstybių, kur įvaizdis ir sveikata yra svarbu, ir aš manau, kad Lietuva yra būtent tokia valstybė ir jos gyventojai savo burnos sveikatai skiria daug dėmesio.“
Vis dėlto skaičiai kalba už save. O gal iš tiesų be vieno ar dviejų dantų galima gyventi komfortiškai, be skausmo ir neverta dėl to labai rūpintis?
Specialistės A. Gerliakienės teigimu, svarbu yra ne dantų buvimas ar nebuvimas, o uždegimas, kuris burnoje kyla dėl neprižiūrimų dantų ir susikaupusių apnašų. Jei žmogus tinkamai nenusivalo dantų, per 12 parų minkštosios apnašos pavirsta dantų akmenimis. Tiek minkštosiose, tiek kietosiose apnašose yra bakterijos, kurios gali nulemti dantų netekimą.
Svarbu žinoti, kad dantų apnašose atsirandančios bakterijos yra pavojingos ne tik patiems dantims, bet ir visam organizmui.
„Labai pavojingos yra tos bakterijos, kurios burnos ertmėje ir per uždegiminius audinius pakliūna į viso organizmo kraujotaką. Jos pragraužia kraujagyslių sieneles, ten dauginasi ir išskiria toksines medžiagas, kurios užteršia visą organizmą ir kenkia širdies kraujagyslių sistemai, inkstų sistemai, gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Taip pat kenkia kasai, gali sukelti antrinio tipo cukrinį diabetą“, – paaiškina gydytoja A. Gerliakienė.
Pašnekovė ragina nenumoti ranka į kraujuojančias dantenas ir kasdienes apnašas, kurias reikia kruopščiai ir nuosekliai valyti.
Nesirūpina tėvai – nesirūpina vaikai
Remiantis paauglių gyvensenos tyrimo HBSC duomenimis, Lietuvos vaikai pagal burnos higieną kitų šalių kontekste atrodo labai prastai. Rikiuojamės prie tokių šalių kaip Azerbaidžanas, Kazachstanas, Armėnija. Kodėl vaikai nesirūpina savo burnos sveikata?
R. Račienė įsitikinusi, kad vaikai dantų priežiūros mokosi iš savo tėvų, bet jei pastarieji patys nesirūpina savo burnos sveikata, lygiai taip pat elgiasi ir jų atžalos.
„Požiūrio į dantų sveikatą situacija Lietuvoje nėra gera ir ji prasideda nuo suaugusiųjų. Jei jie nesugeba parodyti gero pavyzdžio ir patys sau pagelbėti, jų vaikai į burnos priežiūrą žiūrės taip pat“, – teigia vaikų odontologė.
A. Gerliakienės nuomone, suaugę žmonės nežino, kaip rūpintis savo dantimis dėl keleto priežasčių. Viena jų – ankstesniais laikais nebuvo tradicijos itin rūpintis burnos sveikata, nebuvo ir specialistų, kurie mokytų, kaip tinkamai tai daryti. Kita vertus, neigiamą įtaką daro ir greitas gyvenimo būdas, dėl kurio daug atliekamų veiksmų, pavyzdžiui, dantų valymas, virsta mechaniškais ir neatsakingais. Galiausiai, daliai suaugusiųjų neigiamą požiūrį į rūpinimąsi burnos sveikata suformavo sovietmečio stomatologai, neretai įvarydavę žmonėms baimę.
Būtų galima svarstyti, o kaipgi vaikams, kurių šeimoje burnos priežiūra yra pamirštama, išsiugdyti įprotį rūpintis savo sveikata? Gydytoja R. Račienė mano, kad šioje situacijoje svarbų vaidmenį galėtų suvaidinti valstybė, ir siūlo atsigręžti į Švediją.
„Nuo tada, kai vaikui išdygsta pirmieji dantys, valstybė pradeda rūpintis, kaip tėvai prižiūrės vaiko dantis. Kai vaikui sueina šeši mėnesiai, tėvus pasiekia lauknešėlis iš poliklinikos, kur yra įdėtos dantų valymo priemonės, ir kvietimas apsilankyti pas atsakingą specialistą, kuris tėvus apmoko, kaip prižiūrėti vaiko dantis“, – gerąja Švedijos patirtimi pasidalino R. Račienė.
Kitą sektiną pavyzdį pateikia ir A. Gerliakienė. Moteris pasakojo lankiusis vienoje Japonijos mokykloje, kurioje ilgosios pertraukos metu visi vaikai eidavo valytis dantų. Anot pašnekovės, tai yra nuostabi praktika: procedūra užtrunka vos kelias minutes, bet reikiamas įgūdis formuojamas nuo pat mažumės.
„Tokią praktiką galėtume įtraukti ir į savo mokyklas. Dar labai norėčiau, kad edukacinės programos būtų įtrauktos į mokymą tiek pradinukams, tiek vyresniems vaikams, kad jie suvoktų, kaip yra svarbu prižiūrėti dantis“, – svarsto A. Gerliakienė.
Ne visi išgali apsilankyti odontologo kabinete
Minėto „Nielsen“ tyrimo metu paaiškėjo, kad kartą per metus pas odontologus apsilanko tik 27 procentai Lietuvos gyventojų, o remiantis Statistikos departamento duomenimis, per penkerius metus padaugėjo žmonių, kurie sako, kad neįperka odontologo paslaugų. Ar reti vizitai pas odontologus ir didelės kainos, kurias reikia sumokėti už jų paslaugas, yra susiję?
Vaikų odontologė R. Račienė pritaria minčiai, jog Lietuvoje odontologų paslaugos nėra pigios, tačiau ji primena, kad šalyje yra 90 procentų privačios odontologijos ir tik 10 procentų valstybinės. Anot pašnekovės, tokiu atveju pacientas tarsi įspraudžiamas į kampą, kai privačiuose odontologijos kabinetuose sumokėti neišgali, o poliklinikoje, kurioje paslaugas gautų nemokamai, laukiančiųjų eilė per ilga.
Visgi specialistės A. Gerliakienės nuomone, tai, jog šiuo metu Lietuvoje yra gerokai daugiau privačiai dirbančių odontologų, buvo politinis sprendimas, kuris – ne pats blogiausias, nes jis leido odontologijai Lietuvoje vystytis ir pasiekti pasaulinį lygį.
Tačiau piniginę paploninti dažnai tenka tokiais atvejais, kai pacientai į odontologo kabinetą ateina jau smarkiai negaluodami. Ar galėtų sutaupyti pacientai, jei pas odontologą lankytųsi dažniau ir atliktų profilaktinius patikrinimus?
Tiek A. Gerliakienė, tiek R. Račienė kaip vieną iš ankstyvos prevencijos atvejų nurodo sąkandžio stebėseną. Pasak pašnekovių, svarbu sekti, kad vaikas kvėpuotų per nosį, o ne per burną, stebėti jo laikyseną. Taip pat svarbu, kad vaikas neturėtų žalingų įpročių: piršto čiulpimas, per ilgas čiulptuko naudojimas, pieštukų kramtymas. Pašnekovių nuomone, jau vien šie veiksmai padės užtikrinti, kad vaiko sąkandis būtų tvarkingas iki pirmųjų dantų pasikeitimo.
