Kas yra Alzheimerio liga?
Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti degeneracinė nervų sistemos liga, pasireiškianti progresuojančiu atminties sutrikimu bei kitais pažinimo (kognityvinių) funkcijų sutrikimo simptomais, taip pat reikšmingai sutrikusia kasdiene žmogaus veikla.
VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras Arūnas Vaitkevičius akcentuoja, kad Alzheimerio ligą galima atpažinti iš įvairių simptomų, priklausomai nuo to, kiek liga būna pažengusi, kai žmogus apsilanko pas gydytoją.
„Svarbiausias požymis yra lėtai progresuojantis trumpalaikės atminties ir išmokimo sutrikimas (pamirštami neseniai vykę įvykiai), t.y., pacientas greitai pamiršta ką tik girdėtą informaciją, neseniai buvusį pokalbį su artimaisiais ar susitarimus (pvz., pirkinių sąrašą ar apskritai, kad reikia nueiti į parduotuvę). Pacientui tampa sunku išmokti naudotis naujais buities prietaisais, kompiuteriu, išmaniąja televizija ir pan. Pacientai lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla. Visa tai prasideda pakankamai „nepastebimai“ ir lėtai blogėja, todėl tikrai ne iš karto kyla įtarimų net ir paciento artimiesiems“, – pažymi gydytojas, pridurdamas, kad vadinamoji ilgalaikė atmintis ligos pradžioje būna nesutrikusi, t.y., pacientas gali neklysdamas pasakoti anksčiau jo gyvenime buvusius įvykius.
Tačiau, pasak gydytojo, atminties pablogėjimas toli gražu ne visada reiškia Alzheimerio ligą. Kaip aiškina neurologas A. Vaitkevičius, kai ką pamiršti yra visiškai normalu: „Nustatyta, kad vyresniame amžiuje žmogaus galvos smegenų gebėjimas įsiminti naują informaciją, išmokti naujų įgūdžių yra kiek prastesnis nei jaunų žmonių. Kai kuriais atvejais tai galima įvardyti kaip „su amžiumi susijusį atminties pablogėjimą“. Tačiau tai nėra liga ir neturi reikšmingai bloginti kasdienių veiksmų atlikimo ir žmogaus savarankiškumo.“
Sutrinka atmintis, orientacija aplinkoje
Be atminties problemų, Alzheimerio liga sergantys žmonės patiria sunkumų ir dėl orientacijos sutrikimo. Kaip pasakoja A. Vaitkevičius, sergantysis gali pasiklysti nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike.
„Pacientai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški. Progresuojant ligai, sutrinka ir anksčiau žinotos informacijos atgaminimas (pvz., artimųjų gimtadieniai ar vardai), vėliau – pamirštama ir pavalgyti ar nusiprausti, taip pat pasireiškia kalbos sutrikimas (tampa sunku įvardyti daiktų ar reiškinių pavadinimus, tuomet pacientas stengiasi juos apibūdinti kitais žodžiais), pasireiškia orientacijos vietoje ir laike sutrikimas, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti, atsiranda pasikartojimai (pacientai linkę kartoti tas pačias istorijas), pasireiškia ir įvairūs elgsenos sutrikimai (sujaudinimas, nerimas, depresija, agresyvumas, betiksliai veiksmai, miego sutrikimai ir kt.)“, – Alzheimerio ligos simptomus vardija gydytojas.
Progresuojant ligai, pasak gydytojo neurologo, pacientas tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi.
Pastebi, kad žmogui kažkas negerai
Panašius Alzheimerio ligos simptomus vardija ir Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė, kuri sutiko pasidalyti patirtimi, ką reiškia, kai šia liga serga artimasis.
„Mano šeimoje šia liga susirgo tėtis. Pirmiausia, pastebėjau, kad jis pradėjo kitaip gaminti maistą, atrodė sutrikęs. Kai gyveni su žmogumi, pastebi, kad jis pasidarė šiek tiek kitoks, kasdieniai įprasti dalykai daromi kitaip. Kiek vėliau pastebėjau, kad nesumokami mokesčiai arba sumokami, bet ne visi. Išeidavo mokėti mokesčių, o nueidavo visai ne ten“, – pasakoja D. R. Vadauskaitė.
Pašnekovė tęsia, kad labai svarbu vos tik pastebėjus žmogaus elgesio pasikeitimus raginti jį kreiptis į medikus. Tačiau, moteris tvirtina, kad liga ne visada diagnozuojama laiku dėl medikų aplaidumo.
„Ar gydytojas nustatys ligą iš karto, ar ne, jau priklauso nuo medikų kompetencijos ir geranoriškumo“, – sako D. R. Vadauskaitė ir priduria, kad žino atvejų, kada Alzheimerio liga buvo diagnozuota labai vėlai, nors pacientas į medikus kreipėsi vos tik pasirodžius pirmiesiems simptomams.
Reikalingas didelis artimųjų dėmesys ir pasiruošimas
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė D. R. Vadauskaitė dalijasi patarimais, kaip elgtis artimiesiems ir patiems pacientams, kuriems diagnozuojama Alzheimerio liga. Pirmiausia, anot pašnekovės, reikia kaupti žinias apie ligą, kad būtų aišku, ko laukti, kai liga progresuoja. Tik taip artimieji galės apsaugoti sergantį žmogų.
„Kad raktai bet kur nesimėtytų, pinigai bet kur negulėtų. Visi aplinkui turi žinoti, kad sergantysis gali išeiti ir pamiršti, kur jo namai. Apie tą ligą artimieji turi žinoti, paskaitę informacijos ir mokėti valdyti situaciją“, – tikina moteris.
Anot D. R. Vadauskaitės, taip pat labai svarbu, kad sergantis Alzheimerio liga tinkamai vartotų vaistus: „Yra dviejų rūšių vaistai, kuriuos skiria sergantiems Alzheimerio liga. Nereikia perdozuoti vaistų. Pas mus yra tokių atvejų, kai gydytojai labai greitai pradeda didinti vaistų dozę ir tiesiog gali atsirasti šalutinių poveikių, pavyzdžiui, atsirasti agresija, haliucinacijos, bėrimai, pykinimai, viduriavimai, spazmai, svaigimas, nevalgymas ar pan.“
Tačiau viena didžiausių bėdų, sergantiems Alzheimerio liga, yra nesiorientavimas aplinkoje. Pacientai išeina iš namų ir pamiršta kelią atgal. Kita vertus, pasaulyje yra ne vienas būdas, kaip galima padėti sergantiems Alzheimerio liga nepražūti pasiklydus. D. R.Vadauskaitė mini apyrankes arba laikrodžius, skleidžiančius signalą, kurie parodo paklydėlio buvimo vietą. Taip pat ant tokių apyrankių ar laikrodžių gali būti parašyti telefonų numeriai, kuriais paskambinti suradus pasiklydusį žmogų. Tačiau labai svarbu, pasak D. R. Vadauskaitės, kad tokios priemonės būtų sunkiai nusegamos ir ilgai skleistų signalą.
„Sergantieji Alzheimerio liga mėgsta tokius daiktus krapštyti, klausia, kas čia man ant rankos ir pan. Jie gali sėdėti labai ilgai tik tam, kad nukrapštytų tą dalyką nuo rankos. Taip pat svarbu, kad tos priemonės baterija būtų aktyvi bent penkias paras. Jeigu žmogus pasiklysta, reikia, kad kuo ilgiau veiktų signalas ir kuo ilgiau būtų galimybė jo ieškoti. Jeigu žmogus nukris, nebeturės galimybės atsikelti, bent jau turėsime signalą ir galėsime jį surasti“, – tikina Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos vadovė, pridurdama, kad taip pat labai svarbu, jog žmogus vilkėtų ryškius drabužius. Tokiu atveju jį lengviau surasti esant blogoms oro sąlygoms ar tamsiu paros metu.
Sumaišo simptomus
Nepaisant to, kad atminties sutrikimas dar ne visada reiškia Alzheimerio diagnozę, D. R. Vaidauskaitė ir neurologas A. Vaitkevičius pabrėžia, kad dažnai ir pacientai, ir gydytojai akivaizdžius Alzheimerio ligos simptomus susieja su senatvine demencija.
„Pirmiausia, Alzheimerio ligą reikia atskirti nuo kitų galimų demencijų priežasčių, pavyzdžiui, kraujagyslinės demencijos, kuri pasireiškia persirgus insultu ar esant daugybiniams galvos smegenų kraujagyslių pažeidimams. Tokiu atveju skiriasi ligos eiga, simptomai (turi būti nustatomas ryšys tarp demencijos atsiradimo ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimo) bei gydymas. Kitos retesnės demencijų priežastys yra kitokios degeneracinės nervų sistemos ligos (pvz., vadinamosios Lewy kūnelių liga, frontotemporalinės demencijos), trauminiai galvos smegenų sužalojimai, infekcinės ligos (persirgtas encefalitas), galvos smegenų navikai ir kt.“, – su kuo galima sumaišyti Alzheimerio ligą, pasakoja A. Vaitkevičius.
Jeigu pacientai nesusieja simptomų su Alzheimerio liga, nesikreipia į medikus, liga progresuoja ir nustatoma jau vėlesnėse jos stadijose arba visai nėra nustatoma. Todėl gydytojas neurologas pabrėžia, kad labai svarbu senyvo amžiaus artimiesiems stebėti savo giminaičius ir, esant reikalui, kuo skubiau kreiptis į medikus.
„Ligos diagnozė daliai pacientų nėra nustatoma. Todėl būtina atkreipti dėmesį į savo vyresnio amžiaus artimuosius, ilgiau su jais pabendrauti, nepalikti vienišų ir pastebėti pirmuosius ligos simptomus. Pirmiausia artimieji turi atkreipti dėmesį net ir į, atrodytų, nereikšmingus atminties sutrikimus“, – akcentuoja A. Vaitkevičius ir išvardija, ką sveikas senyvo amžiaus žmogus turi gebėti:
• Papasakoti bent du nesenus įvykius iš savo gyvenimo (kas, kur, kada, kaip, kodėl įvyko).
• Papasakoti visuomenei svarbius įvykius.
• Žinoti esamą ir buvusį savo šalies prezidentą.
• Papasakoti apie savo ligas ir vartojamus vaistus.
Pasak gydytojo neurologo, artimiesiems reikia užduoti daugiau „atvirojo“ tipo klausimų. Jei kyla bent mažiausias įtarimas, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris prireikus nusiųs specialisto (neurologo) konsultacijai išsamiems tyrimams atlikti ir diagnozei patikslinti. Svarbu įtarti ligą kuo anksčiau ir pradėti ją gydyti.
Kaip galima išvengti ligos?
Daugumos Alzheimerio ligos atvejų priežastys yra nežinomos. Pasak gydytojo neurologo A. Vaitkevičiaus, sutariama, kad ligos sukeliami procesai galvos smegenyse prasideda keliolika ar net keliasdešimt metų iki jos simptomų pasireiškimo, t.y. vyksta lėtas degeneracinis procesas, kol pažeidžiamas „kritinis“ neuronų kiekis ir tuomet jau neišvengiamai pasireiškia simptomai. Labai retais atvejais (sergant ankstyvąja Alzheimerio liga) ją gali lemti paveldimos tam tikrų genų mutacijos.
„Sutariama Alzheimerio ligą skirstyti į vėlyvąją (ja serga vyresni kaip 65 metų pacientai) ir ankstyvąją. Pirmuoju atveju (vėlyvosios ligos atveju) ligą nulemia daug veiksnių: tiek genetiniai veiksniai (keleto ar keliolikos genų mutacijos), tiek kitos persirgtos ligos“, – aiškina A. Vaitkevičius ir priduria, kad gali būti išskiriami keli rizikos susirgti Alzheimerio liga veiksniai:
• vyresnis amžius (ligos atvejų dažnis didėja su amžiumi ir, pavyzdžiui, tarp 90 metų asmenų ligos požymių galima pastebėti beveik pusei asmenų);
• prastesnis išsilavinimas;
• bloga socialinė-ekonominė padėtis;
• gretutinės ligos (hipertenzija, nutukimas, diabetas);
• fiziškai neaktyvūs pacientai;
• rūkymas;
• socialinė izoliacija.
Reikia paminėti, kad šiuo metu mokslininkai dar nėra nustatę Alzheimerio ligos priežasčių, todėl jos išvengti negalima. Tačiau, anot A. Vaitkevičiaus, yra pripažintų veiksmingų būdų, kaip galėtume atitolinti ligos pasireiškimą ar kiek pristabdyti jos progresavimą.
„Svarbus fizinis aktyvumas – reikėtų bent 2 kartus per savaitę užsiimti fizine veikla „iki prakaito“. Tai gali būti greitas pasivaikščiojimas, kardiotreniruotės ir pan. (priklausomai nuo žmogaus pomėgių ir fizinių galimybių). Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, nors dažnai jie ir linkę pabūti namuose. Atsisakyti rūkymo, tinkamai gydyti nutukimą, padidėjusį kraujospūdį, diabetą, mažinti cholesterolio kiekį ir t.t. Užsiimti „protine“ veikla, t.y., stengtis išmokti naujų įgūdžių (dirbti kompiuteriu), skaityti knygas, žurnalus, mokytis užsienio kalbos. Vengti galvos traumų. Tinkamai ir sveikai maitintis (sveika subalansuota mityba; savalaikis valgymas). Pakankamas ir kiek įmanoma geros kokybės miegas (vengti slopinamųjų ar raminamųjų vaistų, kurie blogina galvos smegenų veiklą). Palaikyti „sveiką“ emocinę būseną, kadangi nerimas ir prasta nuotaika blogina ir atmintį. Ypač svarbu aktyviai dalyvauti socialinėje veikloje, bendrauti. Kaip minėta, Alzheimerio liga yra vyresnių kaip 65 metų žmonių liga, todėl neretai pasireiškia ar pablogėja išėjus į pensiją. Tuomet susiaurėja pažįstamų ratas, asmuo mažiau bendrauja, rečiau išeina iš namų, o visa tai blogina ir gyvenimo kokybę, ir galvos smegenų veiklą“, – rekomendacijas vardija gydytojas.
Lietuvoje trūksta specialistų
Net ir laiku diagnozuota Alzheimerio liga anksčiau ar vėliau ima progresuoti. Pacientams, pasak Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentės D. R. Vadauskaitės, reikalingi vaistai ir specialisto ar artimųjų priežiūra. Tačiau Lietuvoje, kaip tvirtina pašnekovė, mažai arba visai nėra tinkamai paruoštų slaugos specialistų, specializuotų senelių globos namų, kuriuose būtų suteikta atitinkama priežiūra Alzheimerio liga sergantiems senoliams.
„Lietuvoje teoriškai yra senelių globos namų, tačiau, deja, jie nėra specializuoti. Yra tiesiog seneliai, kurie negali savimi pasirūpinti ir artimieji juos apgyvendina senelių globos namuose. Bet yra tokių žmonių, kurie turi problemų ir tas problemas reikia skirstyti. Tuomet senelių globos namų personalui bus lengvesnė tų senelių priežiūra, reikalavimai aptarnaujančiam personalui kitokie. Taip pat nėra ruošiamas specializuotas socialinis darbuotojas, kuris galėtų namie prižiūrėti ne tik Alzheimeriu, bet ir kitomis ligomis sergančius žmones. Skirtingomis ligomis sergantiems žmonėms reikia skirtingų sąlygų. Jeigu socialinis darbuotojas arba slaugytojas nežino ligų specifikų, gali pakenkti ir savo įvaizdžiui, ir ligoniui, jeigu nežino, kaip prižiūrėti tą ligonį”, – aiškina D. R. Vadauskaitė, pridurdama, kad Alzheimerio liga sergantiems senoliams būtina, kad globos namų, kuriuose jie gyvena, teritorija būtų aptverta tvora, kad žmogus negalėtų išeiti ir pasiklysti.