Pavartoję alkoholio tampate labai emocionalūs? Medikai jums turi prastų žinių

„Turbūt tikitės, kad pasakosiu, kaip girtas vyras kelia ranką prieš visą šeimą ir mes naktį trise išbėgame į sniegą? Kitoms būna ir taip, ir man jų nuoširdžiai labai gaila. Tačiau neretai mes smurtą suvokiame per daug siaurai. Mano sutuoktinis reguliariai prieš miegą išgeria po nedaug kokybiško alkoholio ir ne, jis nepuola muštis. Smurtas yra įvairialypis – psichologinis, ekonominis ir, veikiausiai, jau visas jo formas esu patyrusi. „Šlykšti vakarienė, išmesk“, „tu - bloga motina“, „tavy – nė lašo ambicijų“, „dink man iš akių, koktu žiūrėti“ - kalbu apie tokį smurtą, kurį patiria daug daugiau moterų“, - pradeda Alina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Tokių istorijų – tūkstančiai ir Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis tai grindžia skaičiais. 2017 m. iš viso užregistruota 10 973 nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Iš jų – 3683 įvykdė neblaivūs įtariamieji: 92 proc. vyrų, 8 proc. moterų. Alkoholiu dvelkiantys smurtautojai taip pat patys įvairiausi – kaimo, miesto gyventojai, be išsilavinimo arba su aukštu laipsniu ir pavydėtinomis pareigomis.

Ir nors norėtųsi visą kaltę suversti alkoholiui, specialistai pabrėžia – priežastinis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir smurto nėra vienareikšmiškas.

Asmenims, kurie jau turi nemažą alkoholio vartojimo stažą, gali keistis apsvaigimo vaizdas – žmogus tampa perdėm emocionalus, stiprios emocijos keičia viena kitą. Dar vėliau šis emocionalumas gali pereiti į agresiją – tereikia nedidelės provokacijos.

Psichiatrė Z. Skardinskaitė

Stiprios emocijos gali prišaukti bėdų

Nors smurtinis elgesys gali pasireikšti ir nevartojant alkoholio, vis dėlto Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktame smurto prieš moteris tyrime teigiama, kad moterys, kurių partneriai dažnai ir stipriai svaiginasi alkoholiu, daug dažniau patiria partnerio fizinį ir seksualinį smurtą.

Tyrimo duomenimis, kai partneris alkoholio nevartoja tiek, kad stipriai apsvaigtų, fizinio ir seksualinio smurto lygis – 5 procentai, kai partneris stipriai apsvaigsta kartą per mėnesį ar dažniau, smurto lygis – 23 procentai (daugiau – čia).

Tam antrina ir draudikai – smurtą šeimoje lydi alkoholis, įvairaus sunkumo galvos traumos, žandikaulio lūžiai, išmušti dantys ir kiti sužalojimai. Pasitaiko skaudžių atvejų, kai smurtas šeimoje baigiasi mirtimi.

Psichiatrė Zita Skardinskaitė DELFI pabrėžė, kad alkoholis neretai tik nuima „garpuodžio dangtį“ ir parodo, ką mes jau ilgai laikėme užgniaužę.

„Kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį metabolizuoja skirtingai, tai priklauso nuo įgimtų, individualių savybių, alkoholio vartojimo stažo, tolerancijos, vartojamų medikamentų, esamos žmogaus būklės (dehidratuotas, nevalgęs, sergantis ir pan...). Dauguma žmonių žino savo individualią reakciją į tam tikrą alkoholio kiekį, tad ir apsisprendžia – vartoti jį ar ne tam tikroje situacijoje.

Alkoholis yra nervų sistemos depresantas, t. y. slopina psichinius procesus, žmogus tampa lėtesnis, mažiau dėmesingas, lėtėja reakcijų greitis, vėliau jis gali veikti euforizuojančiai, o galiausiai, didinant dozę, galima pasiekti miego ar net komos būseną.

Kitaip tariant, galima teigti, kad alkoholis tarsi susilpnina žmogaus kontrolę, tarsi nuima „garpuodžio dangtį“, ir pasirodo tai, ką mes laikėme užspaudę, kam neleidome pasireikšti“, – aiškino psichiatrė.

ES pagrindinių teisių agentūros atliktas tyrimas rodo:

Kai partneris alkoholio nevartoja tiek, kad stipriai apsvaigtų, fizinio ir seksualinio smurto lygis – 5 procentai, kai partneris stipriai apsvaigsta kartą per mėnesį ar dažniau, smurto lygis – 23 procentai.

Anot jos, smurto proveržiui gali prireikti nedidelio preteksto.

„Asmenims, kurie jau turi nemažą alkoholio vartojimo stažą, t.y. besivystančią ar jau išsivysčiusią priklausomybę, gali keistis apsvaigimo vaizdas – žmogus tampa perdėm emocionalus, stiprios emocijos keičia viena kitą... Dar vėliau šis emocionalumas gali pereiti į agresiją – tereikia nedidelės provokacijos ir prasideda muštynės. Ir taip kiekvienas kitas alkoholio pavartojimas bus lydimas sunkiai kontroliuojamos agresijos“, – prognozavo pašnekovė.

Perspėja dėl esminės klaidos

Šia tema itin daug pasisakyti gali ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas. Jo daktaro disertacijos darbo tema – „Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje“ (2014 m., mokslinis vadovas – doc. dr. Aurelijus Veryga).

„Alkoholis yra svarbus su nusikalstama veikla susijęs veiksnys. Didelė dalis Lietuvoje įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholio, o bendroje nusikaltimų statistikoje neblaivių asmenų padaromi nusikaltimai sudaro 7 proc.“, – rašo jis.

Alkoholio vartojimo ir nusikalstamumo ryšys, jo teigimu, yra seniai žinomas ir tyrinėjamas įvairių šalių mokslininkų. Iš tokių nusikaltimų išskiriami tokie kaip užpuolimai, sužeidimai (įvairaus laipsnio) ir žmogžudystės.

„Jei iš visų nusikalstamų veikų apie 7 proc. buvo siejami su alkoholio vartojimu, tai atskirai vertinant smurtinius nusikaltimus, tokius kaip sunkūs sveikatos sutrikdymai ir žmogžudystės, didžioji dalis gali būti siejami su alkoholio vartojimu. Labai didelė dalis išžaginimų (vertinant kai kurių metų išžaginimų statistiką – didžioji dalis) ir viešosios tvarkos pažeidimų taip pat siejami su neblaivumu. <...> kitose šalyse alkoholio žmogžudystės siejamos su maždaug puse atvejų, kuomet nusikaltimą įvykdo neblaivūs asmenys (Lietuvoje šis dalis buvo 74 proc.). Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad maždaug tokia pati proporcija aukų (nužudytųjų), taip pat buvo neblaivūs“, – analizės duomenimis dalijosi M. Štelemėkas.

Visgi jis pabrėžia nepadaryti esminės klaidos ir tarp alkoholio bei smurtinio elgesio nedėti lygybės ženklo.

„Alkoholizmas yra tik galutinė „stotelė“, bet priklausomybės alkoholiui neturintys (t.y. asmenys, vis dar pakeliui link tos „galutinės“ stotelės) ir pasigėrę asmenys taip pat gali padaryti tuos pačius labai skaudžius nusikaltimus arba sukelti mirtis dėl išorinių priežasčių (traumų, nelaimingų atsitikimų, avarijų). Jei kalbame tik apie kovą su alkoholizmu, tuomet nematome visos problemos ir plataus alkoholio vartojimo poveikio fenomeno“, – pabrėžė pašnekovas.

„Išplautos“ ribos

„Ąžuolyno klinikos“ direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna pabrėžia, kad alkoholio poveikis kiekvienam žmogui – be galo skirtingas. Vieno tyrimo autoriai aiškinosi, kaip į alkoholį reaguoja skirtingų šalių žmonės.

„Buvo pastebėta, kad Viduržemio šalių gyventojai po taurelės tampa socialesni, atviri bendravimui, o britai bei skandinavai – labiau linkę į agresiją, gašlumą. Tada tyrėjai alkoholį pakeitė placebu – žmonės nežinojo, kad gėrė ne alkoholį ir jų elgesys buvo identiškas pirminėms išvadoms. Prof. M. Gosopas knygoje „Gyvenimas su narkotikais“ aprašė ne vieną studiją, kai žmonės mokosi elgesio iš kitų. Pavartoję naujas medžiagas jie nežino, kokio poveikio tikėtis, ir tai perima iš savo aplinkos, savo sociumo. Jie išmoksta, ką ir kaip turi jausti“, – aiškino R. Alekna.

Psichiatras atkreipia dėmesį, kad smurtas yra glaudžiai susijęs su asmenų psichologinėmis problemomis, netinkama emocijų kontrole, nemokėjimu spręsti konfliktų, išmoktu elgesiu, aukos ir smurtautojo bendravimo ypatybėmis, turimomis smurtą pateisinančiomis vertybėmis. Itin didelį vaidmenį, specialisto teigimu, turi šeima.

„Galbūt vienas šeimos atstovas gerdavo tik du kartus per metus, bet abu kartus išgėręs buvo labai agresyvus. Yra tikimybė, kad tokį elgesį stebėjusi atžala pasąmonėje tai užfiksavo ir užaugęs elgsis panašiai“, – kalbėjo R. Alekna.

Jis pabrėžė, kad priklausomybė – tai psichinė, psichologinė problema.

„Tik klinikiniais atvejais ji skirstoma į atskirus susirgimus – priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, lošimų, rūkymo. Neretai šios priklausomybės gali transformuotis viena iš kitos ir vis daugiau tyrėjų pabrėžia, kad šių priklausomybių ribos – labai „išplautos“, neaišku, kur viena prasideda, o kita – baigiasi. Priklausomybės – itin kompleksinė problema“, – akcentavo pašnekovas.

Smurtas, jo teigimu, taip pat yra viena priklausomybės formų.

„Yra žmonių, turinčių polinkį smurtauti, norą kitam sukelti skausmą. Yra ir kita pusė, turinti sadomazochistinių apraiškų. Alkoholį vartojantis žmogus gerai jaučiasi tik trumpą laiką. Vėliau – fizinės, moralinės pagirios. Pacientai kartais pripažįsta, kad jiems patinka blogai jaustis, gera savijauta tarsi atsibosta. Viskas yra daug subtiliau, nei kartais galvojame. Ne priežastinio ryšio čia reikia ieškoti, čia kompleksinė problema“, – kalbėjo R. Alekna.

Gydytojas pasakojo turėjęs „koduotų“ pacientų, kur vienos priklausomybės slopinimas pažadino kitas.

„Grįžta vėl ta moteris, kuri prašė padėti vyrui, ir sako – vyras nebegeria, tačiau dabar jis labai piktas, agresyvus, prieš mane smurtauja psichologiškai. Mūsų pasąmonėje glūdi baisūs dalykai ir kai kuriems alkoholis „nuima“ kontrolę, į paviršių išleisdamas visas nuoskaudas, nuo vaikystės slėptas emocijas“, – aiškino ilgametę patirtį turintis gydytojas ir pridūrė, kad psichiškai sveikas žmogus gerti pradeda būdamas blaivus.

„Jis žino, kad vėliau sės girtas prie vairo, bet, vadinasi, jį problemos tiek slegia, kad jis geriau pasirinks rizikingą saviapgaulės mechanizmą. Žmogus moka labai gerai save kvailinti“, – įsitikinęs jis.

Psichiatro tikinimu, norint padėti priklausomybių – alkoholio, smurto – kamuojamam žmogui būtinas sisteminis įsikišimas. Veikti esą turi visa šeima, darbinė aplinka. Vienas pacientas, akcentuoja pašnekovas, lauke ne karys.

Mūsų pasąmonėje glūdi baisūs dalykai ir kai kuriems alkoholis „nuima“ kontrolę, į paviršių išleisdamas visas nuoskaudas, nuo vaikystės slėptas emocijas.

Psichiatras R. Alekna

„Labai dažnai pasiekiame itin gerą efektą dirbdami su geriančiųjų šeimomis, mokydami keisti atsaką į geriantįjį, laiku pažinti ir padėti. Alkoholizmas yra liga, o tą, kuris geria, mes norime nubausti. Problemos tai neišspręs. Žmogų reikia gydyti. Iš darbo jį reikia išmesti dėl to, kad jis nesilanko darbe, o ne dėl to, kad turi alkoholizmo problemų“, – aiškino R. Alekna.

Gydytojo teigimu, neretai pagalbos kreipiamasi per vėlai – straipsnio pradžioje kalbėjusi moteris – reta pacientė. Yra stiprių asmenybių, kurios psichologinio, materialinio smurto netoleruoja ir palieka toksišką antrąją pusę, tačiau, pastebi specialistas, visuomenėje daugelis vis dar linkę kentėti „lengvesnes“ smurto apraiškas, bando savaip „gydyti“ artimą, toleruoti, nesėkmingai jį pakeisti, tačiau mažiau pastebimos smurto formos neretai sukelia dar stipresnius neigiamus padarinius nei akivaizdus fizinis smurtas.

„Mano mamai nepasisekė su vyru, bet štai aš sugebėsiu, parodysiu jai, kad meilė gali pakeisti žmogų. Praeina labai daug laiko, kol tokia pora suvokia, kad viskas eina tik prastyn, kad reikalingas specialisto įsikišimas“, – pastebėjo pašnekovas.

Tiesa, tai esą neretai suvokia ir pripažįsta tik viena – kenčianti – pusė.

„Aš žinau, ko sulaukčiau užsiminusi, kad vyrui reikia specialisto iš šalies pagalbos. Lengva kalbėti, kad reikia kreiptis pagalbos, tačiau vienodai sunku pas mediką atvesti tiek alkoholizmo palaužtą girtuoklį, tiek mano vyrą – jie abu neigs, kad yra problemų. Nežinau, koks turėtų įvykti sukrėtimas, kad jis persigalvotų. Skyrybos?“, – retoriškai mąstė Alina.

Smurtas teisės požiūriu yra baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis nusikaltimas, kurį reikia nutraukti ir už kurį asmenys yra baudžiami kriminalinėmis bausmėmis. Nesvarbu, asmuo buvo girtas ar blaivus – nedvejodami kreipkitės pagalbos. Daugiau apie smurtą artimoje aplinkoje, jo atpažinimą ir prevenciją – skaitykite čia.

Pagalba turintiems priklausomybių

Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:

RPLC Vilniaus filialas [phone] [e-mail] Gerosios Vilties g. 3 RPLC Kauno filialas [phone] [e-mail] Giedraičių g. 8 RPLC Klaipėdos filialas [phone] [e-mail] Taikos pr. 46 RPLC Šiaulių filialas [phone] [e-mail] Daubos g. 3 RPLC Panevėžio filialas [phone] [e-mail] Elektronikos g. 6 Anoniminių alkoholikų draugija [phone] [e-mail] Pilnų namų bendruomenė [phone] [e-mail]

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes:

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris El. adresas Darbo laikas „Pagalbos moterims linija“ [phone] [e-mail] kasdien visą parą „Vilties linija“ 116 123 [e-mail] kasdien visą parą „Linija Doverija“ (pagalba paaugliams ir jaunimui teikiama rusų kalba) [phone] II-VI 16:00-20:00 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba [phone] Pirmadieniais – ketvirtadieniais: 8.00-19.00 val. Penktadieniais: 8.00-18.00 val.

SPC kontaktai: Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes Savivaldybė Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Akmenės r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Alytaus r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono Moterų teisių asociacija (buv. Kauno moterų draugija [phone] [e-mail] Biržų r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Druskininkų Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Elektrėnų Moterų informacijos centras [phone] 95216 [e-mail] Ignalinos r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Jonavos r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Joniškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kaišiadorių r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kalvarijos Marijampolės apskrities moters veikos centras [phone], [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Kazlų Rūdos Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Kelmės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Kėdainių r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Klaipėdos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kretingos r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Kupiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Lazdijų r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Marijampolės Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Mažeikių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Molėtų r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Neringos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Pagėgių Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Pakruojo r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Panevėžio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Pasvalio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Plungės r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Prienų r. Asociacija „Kauno moterų draugija“ [phone] [e-mail] Radviliškio r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Rietavo Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Rokiškio r. Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Skuodo r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šalčininkų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Šilalės r. Koordinacinis centras „Gilė“ [phone] [e-mail] Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Širvintų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Švenčionių r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Tauragės r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių r. Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] Trakų r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Ukmergės r. Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos) Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone], [phone] [e-mail] Visagino r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone], [phone] [e-mail] SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje. Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Akmenės r., Joniškio r.,Pakruojo r., Radviliškio r., Šiaulių m., Šiaulių r. Moterų veiklos inovacijų centras [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Druskininkų sav., Lazdijų r., Varėnos r. Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Anykščių r., Molėtų r., Utenos r. Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Birštono sav., Kaišiadorių r., Kauno r., Prienų r. Moterų teisių asociacija [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Pasvalio r., Rokiškio r. Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Elektrėnų sav., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Švenčionių r., Vilniaus m.(Naujininkų, N.Vilnios, Grigiškių seniūnijos), Vilniaus r. Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų r. Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kėdainių r., Ukmergės r. Kauno moterų linija [phone] [e-mail] Tauragės r., Kelmės r., Jurbarko r. Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Marijampolės sav., Kalvarijos sav., Kazlų Rūdos sav., Šakių r., Vilkaviškio r. Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos m., Palangos m. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone] [e-mail] Kretingos r., Klaipėdos r., Skuodo r., Šilutės r. Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone] [e-mail] Telšių r., Mažeikių r., Plungės r., Rietavo sav. Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Šilalės r., Pagėgių sav. Koordinacinis centras "Gilė" [phone] [e-mail] Raseinių r. Raseinių krizių centras [phone] [e-mail] Vilniaus m.(išskyrus Naujininkų, N. Vilnios, Grigiškių seniūnijas) Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija [phone] [e-mail]