Per metus Lietuvoje nustatoma beveik 400 naujų šio vėžio atvejų: medikai įspėja – po vasaros reikėtų būti ypač atidiems

Dažniausi odos onkologiniai susirgimai yra odos navikai ir odos melanoma. Pati agresyviausia odos vėžio forma – būtent melanoma. Per metus Lietuvoje nustatoma beveik 400 naujų šio vėžio atvejų, dažniau moterims nei vyrams.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, tik 43 procentai visų odos melanomos atvejų Lietuvoje yra nustatomi I stadijos, o kasmet apie 100 Lietuvos gyventojų miršta nuo šios ligos. Kaip vystosi odos vėžys, kiek pavojinga odai vis kaitresnė saulė ir ar iš tiesų egzistuoja sveikos saulės vonios?

Nuo nudegimų saulėje labiausia reikia saugoti vaikus

„Reikėtų suprasti, kad mūsų oda turi atmintį. Vienas iš rizikos veiksnių oro vėžiui išsivystyti ir yra kumuliacinė ultravioletinė spinduliuotė – per visą gyvenimą surinkti ultravioletiniai spinduliai. Dėl to labai stengiamės edukuoti, ypač tėvelius, kad saugotų savo vaikus nuo saulės nudegimų, nes vaikystėje tai ypač žalinga. Lygiai taip pat ir suaugus – kuo daugiau saulės gausime per gyvenimą, tuo labiau didėja rizika susirgti odos vėžiu“, – paaiškina VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas gydytojas dermatovenerologas Tadas Raudonis.

Pašnekovas sako, kad sveikos saulės vonios neegzistuoja, sveikiausia būti lauke tuomet, kai saulės visiškai nėra.

„Jei visgi norisi pamatyti spindulius, geriau, kad tai nebūtų tarp 11–16 valandos, tai yra geriau labiau į pavakarę ar anksti ryte, bet taip pat reikėtų turėti omenyje, kad kartais net ir dešimt minučių pabuvus tiesioginėje spinduliuotėje mūsų oda gali paruduoti, įdegti. Lygiai taip pat mus veikia neigiamas koncerogeninis poveikis“, – sako gydytojas.

T. Raudonis sako, kad jo jau nestebina vasarą visą dieną gausiai lankomi paplūdimiai, nes Lietuvoje ganėtinai prasti orai, tad žmonės nori išnaudoti kiekvieną galimybę pasimėgauti saule. Visgi būtent toks saulės „gaudymas“ nuo ryto iki vakaro nėra labai sveika.

„Kai nuvažiuojama kartą ar du per metus, jau norisi „atgulėti“ taip, kad užtektų ilgam. Būtent tai labai žalinga, mes smarkiau rizikuojame. Pietinėse šalyse, kur saulė pastovi, žmonės labiau saugosi, gauna jos po truputį, bet dažniau. Tai šiek tiek sveikiau. Apskaičiuota, kad kiekvienas toks nudegimas iki pūslių ar skausmo praktiškai dvigubai didina vėžio riziką ateityje“, – paaiškina pašnekovas.

Kodėl būtina stebėti apgamus?

„Mūsų odoje yra ląstelių melanocitai. Jos gamina tamsų pigmentą. Melanocitai odoje turėtų būti išsidėstę gana tolygiai. Tačiau jei atsiranda tam tikrų sankaupų, tai ir yra apgamas. Savaime apgamas nėra kažkoks blogas dalykas. Apgamai gali būti skirstomi į įgimtus – kai žmonės gimsta su jais, ir įgytus. Saulės spinduliuotė tikrai kelia riziką atsirasti apgamams, ypač jei oda, plaukai šviesesni arba jei žmogus turi paveldimumą, – jei tėvai, seneliai turėjo daug apgamų, tai ir tas žmogus, tikimybė, turės“, – pasakoja NVI Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytojas Ignas Karnas.

Chirurgas paaiškina, kad įgyti apgamai laikomi gerybiniais navikais, tačiau tokie gali kisti, yra rizika, kad jie supiktybės. Anot I. Karno, paskaičiuota, kad didžioji žmonių dauguma turi 10–40 apgamų, o jei žmogus turi per 50 apgamų, rizika susirgti odos melanoma didėja.

„Tai nereiškia, kad negali susirgti tas, kuris turi mažai apgamų, ir gal nesusirgs tas, kuris turi daugiau nei 50. Be to, pati melanoma dažniau gali išsivystyti kaip naujas darinys, o ne iš jau turimo apgamo. Mums svarbiau stebėti apgamus. Yra tokie A, B, C, D kriterijai, kurie leidžia mums atskirti paprastą apgamą nuo to, kuris jau gali turėti piktybiškumo požymių“, – aiškina chirurgas.

Kaip pasakoja I. Karnas, kiekviena raidė žymi apgamo formą, jo kraštus, spalvą, skersmenį ir apgamo kintamumą. Visgi pirmos stadijos melanoma nustatoma gana retai, mat ją išties nelengva pastebėti, ypač jei asmuo turi nemažai apgamų.

„Melanoma yra gana agresyvus darinys, ir jei žmogus uždelsia, apgamas tampa kaip šašas, kraujingas, įauga į gilesnius odos sluoksnius, jis gana greitai įgauna galimybę metastazuoti, tuomet ir stadija, ir prognozė žymiai keičiasi“, – kodėl būtina stebėti apgamus, įvardija pašnekovas.

Chirurgas sako, kad apsižiūrėti apgamus rekomenduojama reguliariai, maždaug kartą per mėnesį, reikia stebėti, ar nėra pakitę jau esami apgamai, ar neatsirado naujų, o jei kyla įtarimų – kreiptis į specialistus.

T. Raudonis: susirgimų beveik padvigubėjo

„Paskaičiuota, kad pasaulyje maždaug kas dešimt metų susirgimų odos vėžiu praktiškai padvigubėja. Tai labai greitai augantys skaičiai. Aišku, didėja visuomenės išprusimas šiuo klausimu – prieš 20 metų nebuvo nė kalbos, kad būtina naudoti kremą nuo saulės. Deja, tendencija vis tek auga. Kartu tai reiškia, kad turime ir gerėjančią sveikatos priežiūrą, žmonės daugiau tikrinasi, yra sąmoningesni, tai leidžia nustatyti ankstyvos stadijos ligas, tačiau dar yra didelė visuomenės dalis, kuri per mažai kreipia į tai dėmesį“, – sako medikas.

Gydytojas dermatovenerologas neslepia, kad ne visur visos medicininės paslaugos lengvai prieinamos. Sudėtingiau mažesnių miestų gyventojams, kyla problemų ir dėl nepakankamo vaistų kompensavimo esant vėlesnei ligos stadijai. Tačiau tai – ne tik Lietuvos problema, – panaši situacija vyrauja daugelyje šalių.

Pašnekovas įvardija, kad žmonės ne tik nelabai saugosi saulės spindulių, – įtakos turi ir tai, kad žmonių gyvenimo trukmė ilgėja.

„Mūsų visuomenė yra palaipsniui senstanti, daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Sergamumas bet kokiomis piktybinėmis ligomis didėja su amžiumi, taip ir kalbant apie odos ligas didžiausias pikas būna tarp 40–60 metų. Kita vertus, prieš 20 metų dar nebuvo apie tai kalbama, tad dabar yra ta karta, kuri pakankamai nesisaugojo. Galbūt po 20–30 situacija bus stabilesnė“, – įvardija T. Raudonis.

Statistika rodo, kad dažniau liga nustatoma moterims nei vyrams. Pašnekovas pastebi, kad moterys tiesiog dažniau rūpinasi savo sveikata, labiau atkreipia dėmesį, nebijo eiti pas gydytojus. T. Raudonis pastebi, kas vyrai dažniau bijo tiek adatų, tiek vizito pas gydytojus.

Vėžinius darinius kartais itin sudėtinga aptikti

NVI Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytojas sako, kad kartais be medikų patikros neįmanoma vizualiai aptikti vėžinių darinių.

„Dažnesnis atvejis yra limfmazgiai – ateina žmogus, nes atsirado guziukas kakle, kirkšnyje, pažastyje. Niekas negalvoja, kad čia būtinai yra odos vėžys, nes į limfmazgius gali metastazuoti labai įvairių rūšių vėžys. Atliekami tyrimai, biopsijos ir tada jau mes nustatome, ar tai melanoma, ar kitos rūšies vėžio metastazija, ieškoma, ar liga nėra dar kur nors pažengusi“, – paaiškina chirurgas.

Įdegio kremai privalomi, o ką daryti jau nudegus?

Jei žmogus padaugino saulės spindulių, anot T. Raudonio, iš bėdos tiks ir kefyras – tai nėra pati blogiausia priemonė. Tačiau rekomenduojama įsigyti ne tik kremo nuo saulės, bet ir turėti priemonę po įdegio. Visgi kremai nuo nudegimo žalos odos vėžio nepanaikina, tik nuramina odą. Kokius kremus geriausia naudoti?

„Filtrai nuo saulės skirstomi į fizinius – įvairios metalo dalelės tiesiogiai atspindi šviesą. Istoriškai nuo jų ir prasidėjo, kai turėdavome baltus kremus, pasitepę būdavome balti, jie nelabai įsigerdavo, – dabar tokių praktiškai nebėra, jie kombinuojami. Kita grupė yra su cheminiais filtrais. Tokie – su medžiagomis, kurios į save absorbuoja ultravioletinius spindulius. Priemonių pasirinkimas labai platus: pieštukai veidui, lūpoms, visokie geliai, losjonai, purškalai, dulksnos. Renkantis priemonę mes visada rekomenduojame kremus ar kitas priemones su SPF 50 filtru ar 50+, nes dažniausiai žmonės nenaudoja pakankamo kiekio – nesitepa taip dažnai, kaip reikėtų. Paprastai skaičiuojant išeina, kad žmogus vienu pasitepimu turėtų sunaudoti apie 30 mililitrų, taigi keturių asmenų šeima per vieną dieną turėtų išnaudoti bent pusę ar visą vaistinėje įsigytą buteliuką. Tokių kiekių tikrai niekas nesunaudoja“, – paaiškina medikas.

T. Raudonis pabrėžia, kad naudojant mažesnį kiekį apsauginio kremo apsauga nuo SPF spindulių gerokai mažesnė. Stipriausia apsauga leis taupyti. Be to, anot pašnekovo, reikia atsisakyti ir ilgą laiką buvusių stereotipų, kad grožis – tai tamsus įdegis. O jei jau labai norisi įdegusios odos efekto, galima rasti nemažai priemonių, kurios saugiai suteiks įdegio atspalvį.

Pašnekovas primena, kad SPF apsauga būtina ne tik vasarą, tad rekomenduojama nepamiršti kremo su apsauga net žiemą, ypač kai saulė atsispindi nuo sniego, – tuomet žmogus gali taip pat skaudžiai nudegti saulėje.

„Kitas dalykas, kuris dar mus veikia, tai ekranų skleidžiama šviesa, vadinama mėlynąja. Taigi telefonai, kompiuteriai irgi mus žaloja. Beje, pasirodė pirmųjų įrodymų, kad net lempos, esančios patalpose, irgi didina odos vėžio riziką. Realiai turėtume gyventi kokioje nors oloje, nuolatinėje tamsoje, kad mums nereikėtų saugotis. Taigi visuomet reikia naudoti tą pačią apsaugą“, – įvardija VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas.

Noras mėgautis saule lietuviams nesvetimas ir žiemą. Šaltuoju metų laiku neretai vilioja soliariumai, tačiau, anot chirurgo I. Karno, kaip nėra sveiko deginimosi natūralioje saulėje, taip sveiko deginimosi nėra ir soliariume. Pašnekovas pritaria T. Raudonio išsakytai rekomendacijai įdegį sukurti specialiais kremais ar purškalais.

Kuo anskčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybę ją išgydyti

I. Karnas sako, kad ne tik menalona yra odos vėžys, – ilgalaikis saulės poveikis taip pat kelia didelę vėžio riziką. Melanoma, anot chirurgo, dažniau išsivysto netyčia stipriai nudegus.

Tiek vienos, tiek kitos formos odos vėžys nėra lengvai nustatomas ir gydomas.

„Vyrų išgyvenamumas pas mus yra apie 73 procentus, moterų – apie 83 procentus. Lyginant su tam tikromis Vakarų valstybėmis, net ir su Australija, kur melanoma – viena didžiausių problemų, nes ten labai daug saulės, ten itin daug atvejų – 4–5 kartus daugiau nei pas mus, bet jų bendras išgyvenumas yra 93 procentai. Manau, kad kažkiek susiję ir su tuo, jog pas mus liga nustatoma truputį vėlesnės, ne pirmos stadijos. Esant pirmos stadijos ligai išgyvenamumas labai geras“, – žiniomis dalijasi chirurgas.

Medikas sako, kad melanomos operacija kartais neatsiejama nuo rekonstrukcinių operacijų, o kartais tenka atkurti ir dalį veido ar kitos kūno vietos. Visgi tikimasi, kad ateityje bus dar efektyvesnė imunoterapija, mat ji jau taikoma, tačiau nėra finansuojama iš Ligonių kasos.

Pašnekovai pataria odą prižiūrėti ne tik būnant saulėje. Praustis rekomenduojama kasdien drungnu vandeniu, – taip oda nebus sausinama. Be to, kremus su SPF filtrais reiktų tepti likus apie 20 minučių iki išeinant į lauką. Deginantis naudoti skėčius, pavėsines, vengti tiesioginių saulės spindulių. Kremą pliaže naudoti patartina maždaug kas valandą, o grįžus iš maudynių, ypač jūroje, odą vėl būtina nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu po saulės.

Be to, būtina tikrinti apgamus, stebėti jų būklę ir, kilus abejonėms, apsilankyti pas specialistus.