Dar iki spalio vidurio Lietuvoje pasveikusiais nuo COVID-19 asmenys buvo laikomi tik tuomet, kai du pakartotini testai iš nosiaryklės būdavo neigiami. Tiesa, esant tokiai tvarkai dalis žmonių izoliacijoje būdavo įkalinami net keliems mėnesiams ar ilgiau.
Vėliau tokia tvarka buvo pakeista – visuotinio sergančiųjų pakartotinio testavimo atsisakyta, įtvirtinti 10, 14 ir 20 dienų terminai, po kurių gydytojas pacientui gali nutraukti izoliaciją.
Tokie pokyčiai sukėlė nemažai sumaišties: dalis darbdavių net ir pasveikusių darbuotojų reikalavo toliau dirbti nuotoliu, o ir patiems po ligos sugrįžusiems darbuotojams teko nemaloniai pasijusti, kai kolegos juos apeidavo lanku. Apie tai dar lapkritį „Delfi“ pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Nors dabar tokia tvarka galioja jau tris mėnesius ir, atrodo, visi turėjo prie jos priprasti, koronavirusu sirgusi vilnietė Neringa G. (pavardė redakcijai žinoma – „Delfi“) sako, taip toli gražu nėra – persirgus COVID-19 ji pati su problemomis susidūrė net ir gydymo įstaigoje.
Teko kviesti greitąją
Neringa pasakoja, kad ji sirgo lengva COVID-19 forma, gydėsi namuose. Istorija, kodėl jai prireikė medikų pagalbos, prasidėjo jau baigiantis izoliacijai.
„Man pradėjo labai skaudėti šoną, pasijutau prastai. Aš išsikviečiau greitąją“, – pasakojo mergina. Ji sako, kad BPC ji buvo įspėjusi, jog yra serganti ir vis dar izoliuojasi dėl COVID-19, tačiau greitosios medikas vis tiek atvyko be papildomų apsaugų, o ligoninėje kilo nesklandumų.
„Aš turėjau užpildyti tokią formą ir ten buvo klausimas, ar per 14 dienų neturėjau kontakto su sergančiu COVID-19. Aš sakau – o kam man žymėti, jeigu aš sergu? Visi nuo manęs staigiai atšoko kaip nuo kokios raupsuotosios. Gydytojai tarpusavyje pradėjo pyktis, kaip galėjo mane atvežti. Palydėjo į lauką, pasodino į palapinę ir iškvietė tą pačią greitąją“, – teigė Neringa.
Anot pašnekovės, galiausiai ją ta pati greitoji nuvežė į kitą ligoninę, kur ją priėmė specialiai pasiruošęs, apsauginius kostiumus vilkintis personalas ir padarė visus reikiamus tyrimus. Neringa sako, kad po echoskopo ją apžiūrėję medikai patikino, jog merginai – ne apendicitas ir pasiūlė užsirašyti apžiūrai pas ginekologą.
Laimei, sako ji, greičiausiai lankydamasi ligoninėje ji jau negalėjo užkrėsti kitų, nes namuose prabuvo dvi savaites ir liga turbūt buvo atsitraukusi. Neringa teigia, kad šeimos gydytoja jai izoliaciją dar kurį laiką siūlė tęsti dėl atsargumo, nes mergina vis dar šiek tiek kosėjo.
„Aš grįžau namo ir tiesiog pralaukiau. Net po izoliacijos pabaigos aš iškart nepuoliau skambinti ginekologei, dar palaukiau“, – sako ji.
Kilo bėdų užsirašant vizitui pas ginekologą
Tačiau Neringos istorija tuo nesibaigė. Vilnietė pasakoja, kad į polikliniką galiausiai paskambino praėjus maždaug dviems savaitėms, kai šeimos gydytoja jai nutraukė saviizoliaciją.
„Kalbėjausi su savo daktarės sesele. Ji paklausė, kuo aš skundžiuosi, kas yra? Papasakojau, kad man buvo skausmas, buvau ligoninėje ir man sakė, kad reikėtų nuvažiuoti pasižiūrėti“, – sako pašnekovė.
Ji teigia, kad išgirdusi nusiskundimus seselė iš karto pasiūlė užrašyti ją vizitui pas mediką konkrečiu laiku ir pagal bendrą tvarką paklausė, ar pacientė nėra sirgusi COVID-19.
„Sakau – taip, prasirigau. Sako – kada? Sakau – spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje. O aš skambinau jau lapkričio pabaigoje. Jos tonas iš karto pasikeitė, į jokias peripetijas nesileido, sako – gerai, tuomet bus tik sausio mėnesiui. O prieš tai siūlė visai kitą datą, žymiai anksčiau.
Aš sakau – bet aš juk nebesergu. Ji sako – gerai, nieko. Buvo toks jausmas, kad net nenori toliau kalbėti telefonu. Pasakė, kad aš jums pasakiau, kada gali būti ir viskas. Buvo labai nemalonu, nes aš ir taip tuos skausmus kenčiau ir dar gaunasi, kad dėl to, jog jau esu prasirgusi, manęs nenori priimti“, – nusivylimo neslėpė Neringa.
Pašnekovė teigia, kad kol ji dar būdama izoliacijoje pakliuvo į ligoninę, medikų išgąstį ir tokią reakciją suprato, visgi liga iš tiesų pavojinga.
„Pakentėjau ir nieko tokio. Bet kai jau esu prasirgusi ir man reikia užsirašyti pas daktarą, ir manęs taip visi purtosi, tai nėra pats maloniausias reikalas“, – pripažino pašnekovė.
Kokiais atvejais žmogus laikomas pasveikusiu po 10 dienų?
Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pagal dabar galiojančias taisykles izoliacija praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios gali būti nutraukiama sirgusiems lengvos ar vidutinės formos koronavirusu. Tiesa, pacientas paskutines tris dienas turi nebekarsčiuoti nevartodamas temperatūrą mažinančių vaistų. Taip pat turi būti susilpnėję ir kiti koronaviruso simptomai.
„Taip pat išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę, anksčiau nei po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip pastarąsias 3 dienas, nevartodamas temperatūrą mažinančių preparatų, susilpnėjo kiti koronaviruso simptomai ir atlikus viruso tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama koronaviruso“, – teigiama SAM raštu pateiktuose atsakymuose.
Tas pats terminas, teigiama ministerijos atsakymuose, taikomas ir besimptomias atvejams, tačiau 10 dienų tuomet skaičiuojama ne nuo simptomų atsiradimo, o nuo teigiamo PGR testo rezultato gavimo.
Lengva ar vidutine COVID-19 forma sergantiems asmenims, kurie dirba palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas teikiančiose įstaigose, socialinės globos įstaigose arba laisvės atėmimo įstaigose, izoliacija gali būti nutraukta po 14 dienų nuo koronaviruso simptomų atsiradimo pradžios. Išskirtinais atvejais, gydytojo sprendimu, ir anksčiau.
Kam izoliacija gali trukti 20 dienų ar ilgiau?
Kaip rašoma SAM atsakymuose, sunkia arba labai sunkia COVID-19 forma sergantiems asmenims izoliacija gali b8ti nutraukta praėjus 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios. Tam, kad gydytojas galėtų izoliaciją nutraukti, pacientas turi pastarąsias 3 paras nekarščiuoti nevartodamas temperatūrą mažinančių vaistų.
Kai kuriais atvejais, pažymima atsakymuose, 20 dienų izoliacija taikoma ir sergant lengva ar vidutine koronaviruso forma.
„Lengvos ar vidutinės formos COVID-19 liga sirgusiems pacientams, kuriems yra imunosupresija, pacientams, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos, pacientams, kurie gyvena socialinės globos įstaigose, pacientams, esantiems laisvės atėmimo įstaigose, izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų nuo COVID-19 ligos simptomų atsiradimo pradžios, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip pastarąsias 3 dienas, nevartodamas karščiavimą mažinančių preparatų, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos“, – rašoma SAM pateiktuose atsakymuose.
SAM akcentuoja, kad asmuo laikomas pasveikusiu tik gydytojo sprendimu.
„Jei asmuo sirgo koronavirusu ir nesikreipė į savo šeimos gydytoją, todėl jam neįrašytas pasveikimo faktas, jis nedelsdamas tai turėtų padaryti“, – pabrėžia ministerija.
Tokiai pozicijai antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė. Ji ragina žmones nebandyti patiems nusistatyti, kada jie dar užkrečiami, o kada jau ne.
PGR testas nerodo viruso gyvybingumo
Vis dėlto, anot profesorės, praktika rodo, kad 10 ar 20 dienų izoliacijos taisyklė tinka didžiajai daugumai pacientų. A. Mickienė akcentuoja, kad tokios taisyklės įsigaliojo ir kitose šalyse, kai buvo surinkta pakankamai mokslinių duomenų bei įrodymų, po kiek laiko žmogus į aplinką nebeišskiria pavojingo viruso.
„Visos organizacijos – ir Amerikos ligų kontrolės centras, ir Europos ligų kontrolės centras, ir PSO – šias rekomendacijas priėmė jau vasaros pabaigoje“, – priminė profesorė.
Paklausta, kodėl PGR testas iš nosiaryklės dažnai net ir praėjus minėtiems terminams parodo teigiamą rezultatą, A. Mickienė atsako:
„Testas gali būti teigiamas ir du, ir tris mėnesius – labai ilgai. Bet teigiamas testas nereiškia, kad virusas yra gyvas ir patekęs į kitą žmogų gali jam sukelti ligą. Testas aptinka genetinę viruso medžiagą. Genetinė medžiaga ir infektabilus virusas yra du skirtingi dalykai.
Žodžiu, ten tarsi viruso liekanos, jau apdorotos žmogaus imuninės sistemos. Jeigu tokios liekanos skiriasi į išorę, kitų žmonių nebeužkrečia. Čia aiškinant labai paprastai. Testas neparodo, ar tas virusas yra gyvybingas ir gali užkrėsti kitą, ar ten yra tik jo genetinės medžiagos likučiai.“
Anot LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės, tam, kad būtų nustatyta, ar virusas yra gyvybingas, ar ne – reikalingi specialūs moksliniai tyrimai. Tokie ir buvo daromi prieš priimant dabar galiojančias taisykles, tačiau taip tirti kiekvieno paciento nėra nei galimybių, nei prasmės.
„Reikėtų virusą išauginti ląstelių kultūroje. Jeigu jis auga užkrėtus ląsteles, tada gali pasakyti, kad taip, jis yra pavojingas. Tokie tyrimai niekur nėra atliekami rutiniškai, realiame gyvenime, medicininėje praktikoje. Jie ir buvo atliekami mokslo tikslais – tuomet (...) ir buvo matoma, kada tas virusas nebeužauga, jis nebėra aktyvus, galintis replikuotis“, – teigė ji.
Kada pagalba privalo būti suteikta kontaktiniu būdu?
Kaip „Delfi“ teigima Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) raštu pateiktuose atsakymuose, ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos darbą organizuoja taip, kaip numato įstaigos vadovas. Kaip teigiama atsakymuose, ar konsultaciją pacientui teikti gyvai, ar nuotoliu gydytojas turėtų nuspręsti pats.
„Teisės aktuose nustatyta, kad pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija, kai pacientas kreipiasi dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo, pacientui turi būti teikiama tiesioginio kontakto būdu, išskyrus atvejus, kai paciento būklė leidžia jam suteikti paslaugas nuotoliniu būdu“, – rašoma ministerijos atsakymuose.
SAM aiškina, kad jei pacientas, kuriam reikia gyvos mediko konsultacijos, serga užkrečiamąja liga ar ji jam yra įtariama, o gydymo įstaiga negali užtikrinti infekcijų kontrolės laikymosi tvarkos, vizitas pas gydytoją turėtų įvykti kitoje medicinos įstaigoje, kur tokią paslaugą būtų galima saugiai suteikti.
„Jeigu pacientas turi skundų dėl jam teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, su skundu pirmiausiai turi kreiptis į skundžiamą sveikatos priežiūros įstaigą (...). Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų“, – rašoma SAM pateiktuose atsakymuose.
Ministerija taip pat primena, kad jei paciento netenkina skundo nagrinėjimo sveikatos įstaigoje rezultatai, jis gali kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą.
„(Ji) pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą ir nustato paciento teisių pažeidimo faktą“, – aiškina ministerija.