Priklausomybė ar pramoga? Sutrikimas, griaunantis šeimas ir gyvenimus

Žalingas pornografijos žiūrėjimas jau daugelį metų visuomenę skaldo į dvi stovyklas. Vieni tikina, kad tai nėra sutrikimas, kiti įsitikinę, jog šis pomėgis gali virsti liguistu ir sugriauti žmogaus gyvenimą.

Būtent pornografijos žiūrėjimą kaltino 8 dešimtmetį JAV ir visą pasaulį šiurpinęs serijinis žudikas, prievartautojas Tedas Bundy'is. Tiesa, mirtininko kėdės tuomet jam išvengti nepavyko.

Žalingas pornografijos naudojimas iki šiol nėra įtrauktas į tarptautinį ligų sąrašą ar oficialiai priskiriamas priklausomybėms. Tačiau JAV profesorius, COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovas, psichiatras, lietuviškų šaknų turintis gydytojas Marcas N. Potenza DELFI teigė, kad prie kompulsyvaus seksualinio elgesio priskiriamas liguistas pornografijos žiūrėjimas gali padaryti labai daug neigiamos įtakos žmogaus santykiams ir kitoms jo gyvenimo sritims.

– Profesoriau, kokie bruožai gali atskleisti, kad žmogus – priklausomas nuo pornografijos? Ar įmanoma tai atpažinti iš artimojo elgesio?

– Pats terminas „priklausomybė nuo pornografijos" – gana kontroversiškas, mat šiuo metu oficialiai nėra tokios diagnozės. Daug diskutuojama apie tai, ar pornografijos žiūrėjimas gali pakilti iki tokio lygmens, kad taptų sutrikimu. Taip pat diskutuojama, ar tai gali būti priskiriama ir įtraukiama į tarptautinį ligų registrą kaip priklausomybė, mat kompulsinis seksualinis elgesys yra įtrauktas, o žalingas pornografijos žiūrėjimas – artimai su juo susijęs.

Jei žmogus galvoja, kad pornografijos žiūrėjimas yra vienas iš seksualinio elgesio tipų, tai galima pavadinti sutrikusio seksualinio elgesio kriterijumi. Pagrindinis kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo bruožas yra žalingo elgesio tęsimas neatsižvelgiant į kenksmingas pasekmes. Tai – kompulsyvus įsitraukimas į veiklą, mažesnis pasitenkinimas užsiimant šia veikla, ji tampa įprastesnė kasdieniame gyvenime. Vėliau dėl šio elgesio kyla susirūpinimas, o, svarbiausia, – elgesys pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, kenkti daugumai jo sričių. Manoma, kad norui žiūrėti pornografiją didelės įtakos turi naudojimasis internetu – ten galima rasti pačios įvairiausios pornografijos. Manau, kad internetas pakeitė būdą, kaip dauguma žmonių žiūri tokį turinį.

Kaip galima suprasti, kad žmogus turi problemų dėl pornografijos žiūrėjimo? Tai gali būti sudėtinga, lyginant su, tarkime, įvairių medžiagų vartojimu, kai nesunku pastebėti apsvaigimą ar blaivymosi pasekmes. Vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu nėra jokių paaiškinamų priežasčių, dėl kurių žmogui pradeda prastai sektis mokykloje, jis sunkiai funkcionuoja darbe, ima rastis problemų santykiuose. Žalingas pornografijos žiūrėjimas gali prisidėti prie pablogėjimo vienoje ar daugiau iš šių sričių.

Manau, piktnaudžiavimo pornografija problemų yra ir kur kas subtilesnių. Pavyzdžiui, yra žmonių, išgyvenančių nesantaiką šeimoje dėl skirtingų požiūrių į pornografijos žiūrėjimą, ir tai gali turėti labai daug įtakos sutuoktinių intymiam gyvenimu.

– Kaip žmogui išsivysto priklausomybė nuo pornografijos?

– Šiuo klausimu nėra atlikta labai daug tyrimų. Yra duomenų, kad pornografiją pradedama žiūrėti gana jauno amžiaus – vaikystėje ar paauglystėje. Vaikai bei paaugliai mokosi apie seksą žiūrėdami pornografiją, kuri gali būti visiškai kitokia, negu seksas realybėje.

– Ar priklausomybė nuo sekso bei pornografijos žiūrėjimo – dažnai pasitaikantys sutrikimai?

– Apie šiuos sutrikimus nėra labai daug informacijos. 2018-aisiais JAV buvo atlikta apklausa, ar žmonės patyrė sunkių išgyvenimų ar stresą dėl seksualinių impulsų ir elgesio. Paaiškėjo, kad tokios patirties turėjo 8–9 proc. populiacijos. Manau, geriau suprasti pornografijos žiūrėjimo problemą galėtume tirdami ryšį tarp jo ir problemų, kylančių žmogaus fizinei sveikatai, pavyzdžiui, erekcijos disfunkcija. Yra vyrų, patiriančių erekcijos disfunkciją ir manančių, kad tai tiesiogiai susiję su pornografijos žiūrėjimu, ypač jauname amžiuje, dar vystantis asmenybei. Ir taip, yra daugybė vyrų, kurie praneša apie seksualinę bei erekcijos disfunkcijas, nulemtas brendimo metu iš pornografijos išmoktų susijaudinimo šablonų.

– Ar yra charakterio savybių, o gal aplinkybių iš vaikystės, kurios turėtų įtakos vystytis priklausomybei nuo pornografijos?

– Yra keletas veiksnių, susijusių su keliančiu rūpesčių pornografijos naudojimu. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu išsiaiškinome, kad vyrai, žiūrintys daug pornografijos, taip pat yra linkę į hiperseksualumą bei hiperseksualumo demonstravimą. Tad kilo klausimas, ar savybės bei aplinkos įtaka, susijusios su hiperseksualumu, gali būti siejamos ir su kitu probleminiu seksualiniu elgesiu? Pavyzdžiui, hiperseksualumą gali nulemti vaikystėje patirtas seksualinis išnaudojimas, tad ir žalingas pornografijos naudojimas gali būti susijęs su neigiamomis patirtimis vaikystėje.

– Kaip ši priklausomybė gydoma?

– Problemiškas pornografijos vartojimas gali būti gydomas keletu būdų, kaip ir kompulsyvus seksualinio elgesio sutrikimas. Yra duomenų, kad gydant šiuos sutrikimus itin gerų rezultatų duoda kai kurie elgesio terapijos metodai, pavyzdžiui, susitaikymo ir įsipareigojimo metodas. Yra duomenų apie medikamentinį gydymą, tačiau vis dar nėra oficialiai patvirtintų vaistų, kurie padėtų turintiems kompulsinio seksualinio elgesio sutrikimą arba problematišką pornografijos žiūrėjimą. Šiems žmonėms labai padeda savistaba bei darbas su terapeutu, tačiau kol kas šių problemų gydymas vis dar bandymų stadijos.

– Kaip šis sutrikimas gali paveikti romantinius bei kitus santykius?

– Problematiškas pornografijos žiūrėjimas, kaip ir kiti psichologiniai sutrikimai, gali turėti įtakos santykiams šeimoje bei kitoms gyvenimo sritims. Pavyzdžiui, šeimoje gali kilti išdavystės jausmas ir prireikia laiko atgauti pasitikėjimą. Vieno tyrimo duomenimis, apie 50 proc. išsiskyrusių šeimų teigia, kad pornografijos žiūrėjimas turėjo įtakos sprendimui nutraukti santuoką. Apskritai, pornografijos žiūrėjimas yra labai paplitęs, ypač jauname amžiuje, mat legalūs pornografiniai tinklapiai per metus sulaukia milijardų peržiūrų ir tai yra aiškus rodiklis, kaip internetas susijęs su šiomis problemomis.

Kaip suprasti ar turi problemų dėl žalingo pornografijos žiūrėjimo?

Krizių prevencijos centro tinklalapyje rašoma, kad priklausomybė nuo pornografijos pasireiškia stadijomis.

1. Pirmiausia tai pasireiškia tam tikra priklausomybe. Pornografinę medžiagą norisi vis žiūrėti ir žiūrėti, siekiant lytiškai susijaudinti.

2. Kita fazė vadinama eskalacija, t. y. kai žiūrint pornografinę medžiagą norisi patirti vis stipresnius jausmus ir susijaudinimą. Todėl ieškoma pikantiškesnių, drastiškesnių, vulgaresnių vaizdų.

3. Toliau – abejingumas. Erotinės nuotraukos ir filmai greitai praranda stimuliavimo galią. Pornografija tampa nuobodi. Matomi vaizdai nebesukelia susijaudinimo, žiūrint juos emociškai nedalyvaujama ir nebeįsitraukiama. Žiūrovas nori ko nors daugiau ir įspūdingesnio. Anksčiau ar vėliau jis prieina ribą, kai jau peržiūrėjo viską, ką vyras ir moteris gali daryti kartu. Jis matė žmogaus kūną iš įvairių taškų, ir erotiniu požiūriu šis jo jau nebedomina.

4. Paskutinė fazė pasireiškia siekiu įgyvendinti matytus vaizdus. Tai, kas buvo stebima, faktiškai tampa seksualinio elgesio dalimi. Dalis pornografijos pagautų vyrų pradeda domėtis iškrypimais. Užsigeidžia šlykščiausių dalykų žemėje: vaikų prievartavimo nuotraukų ir žudymų imitacijų, homoseksualinio smurto, sekso tarp moterų ir gyvūnų, sekso su lavonais, ekskrementų tepliojimo ant kūno ir pan. Kaip žmogų gali sujaudinti tokie nesuvokiamai šlykštūs dalykai? Dažniausiai tai „nekaltos“ pornografijos rezultatas, kuri kai kuriems asmenims sukelia pačių blogiausių padarinių.

Jei įtariate šią priklausomybę, pirmiausia patariama riboti žiūrėjimo laiką ir dažnumą, o taip pat pasikalbėti su psichologu. Anoniminės konsultacijos teikiamos psichikos sveikatos centruose.

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. [phone], el. paštu [e-mail] (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:

Regionas Specializuotos pagalbos centras Telefonai, el.paštas Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyje Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras [phone] www.anti-trafficking.lt Konsultacijos ir pagalba visoje Lietuvoje ribologija.lt [e-mail] Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų) Asociacija Vilniaus moterų namai [phone] [e-mail] Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r. Asociacija Moterų informacijos centras [phone] [e-mail] Kauno m. Asociacija Kauno apskrities moterų krizių centras [phone] [e-mail] Kauno r., Prienų r., Birštono Asociacija Kauno moterų draugija [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos m., Neringos, Palangos m. Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras [phone], [phone] [e-mail] Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r. Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras [phone], [phone] [e-mail] Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r. Asociacija Moterų veiklos inovacijų centras [phone], [phone] [e-mail] Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r. Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius [phone] [e-mail] Kalvarijos, Marijampolės r. Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos centras [phone], [phone] [e-mail] Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, Jurbarko Asociacija Marijampolės apskrities moterų namai [phone] [e-mail] Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., Druskininkų Asociacija Alytaus miesto moterų krizių centras [phone] [e-mail] Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybės VšĮ Moters pagalba moteriai [phone] [e-mail] Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r. Viešoji įstaiga Telšių krizių centras [phone] [e-mail] Visagino m., Ignalinos r., Zarasų Asociacija Visagino šeimos krizių centras [phone] [e-mail] Utenos r., Molėtų r., Anykščių r. Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail] Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., Pagėgių Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras [phone] [e-mail]

Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija ([phone])

Pagalba turintiems priklausomybių

Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:

RPLC Vilniaus filialas [phone] [e-mail] Gerosios Vilties g. 3 RPLC Kauno filialas [phone] [e-mail] Giedraičių g. 8 RPLC Klaipėdos filialas [phone] [e-mail] Taikos pr. 46 RPLC Šiaulių filialas [phone] [e-mail] Daubos g. 3 RPLC Panevėžio filialas [phone] [e-mail] Elektronikos g. 6 Anoniminių alkoholikų draugija [phone] [e-mail] Pilnų namų bendruomenė [phone] [e-mail]

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].