Mato ir teigiamų dalykų
D. Jankauskienė pastebėjo, kad ne viskas Lietuvoje, kontroliuojant ŠKL, yra blogai. Štai šiemet Lietuvoje pradėta nauja širdies ligų prevencijos programa, per trumpą laiką davusi reikšmingų rezultatų. Ši programa taikoma sveikiems gyventojams, siekiant anksti išsiaiškinti ŠKL rizikos veiksnius. Kartu jos metu žmonės tiriami ir dėl kitų ligų, tokių, kaip cukrinis diabetas. Profilaktikos programoms skirta 12 mln. eurų iš biudžeto lėšų.
Ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje veikia ir Širdies asociacija – viena pirmųjų organizacijų, įtraukusių ne tik medikus, bet ir pacientus.
Kartu viceministrė D. Jankauskienė pastebėjo, kad pastaruoju metu labai pagerėjo pacientų raštingumas – vis daugiau žmonių supranta apie profilaktikos programų svarbą ir būtinybę rūpintis savo sveikata.
Nepasiekia tų, kuriems kyla didžiausia rizika
Profesorė O. Dobilienė taip pat pasidžiaugė ŠKL prevencijoos programa, kuri tapo labiau vienodai prieinama tiek vyrams, tiek moterims, suvienodinus jų amžių. Be to, į šią programą buvo įdiegti ir nauji tyrimai, leidžiantys patikslinti paciento ŠKL riziką.
„Tačiau, nepaisant to, kad geriau atrodome, tolesnė diagnostika nėra tokia paprastai prieinama mūsų pacientams. Mūsų šalyje yra daug netolygumo, kad pacientams būtų galima ilgiau atlikti sudėtingesnius radiologinius tyrimus. Labai svarbu ne tik diagnozuoti, bet ir gydyti“, – sakė profesorė.
Lietuvoje yra švietimo programos, kurių metu pacientai supažindinami su gydymo galimybėmis, kaip svarbu užtikrinti nuolatinį režimo laikymąsi. Tačiau dažniau ŠKL serga mažiau išsilavinusios ir finansiškai apsirūpinusios, taigi socialiai labiau pažeidžiamos pacientų grupės ir jų tas švietimas nepaveikia.
„Mūsų, kaip medikų, pareiga rasti kitokių tiems žmonėms labiau tinkamų komunikacijos priemonių, kad informacija apie ŠKL riziką pasiektų ir juos“, – kalbėjo profesorė O. Dobilienė.
Medikė įvardijo dar vieną problemą: „Nepastovus užtikrinimas medikamentas, medikamentų kompensacijos pokyčiai lemia tai, kad pacientai, ypač vyresnio amžiaus, sunkiai susigaudo, kokius vaistus turi vartoti.
Mes, gydytojai kardiologai, laukiame naujų, inovatyvių vaistų kompensacijos, kurie galėtų būti prieinami didžiausios rizikos pacientų grupėms. Nes, tarkime, kalbant apie naujausius vaistus, skirtus dislipidemijos gydymui, mes Lietuvoje atsiliekame nuo kitų Europos šalių.
Mes, gydytojai kardiologai, esame sunerimę, nes, neturėdami kompensacijos, neužtikriname didžiausios rizikos pacientams su šeiminėmis dislipidemijomis gydymo. Tokių pacientų su ankstyva aterosklerozine širdies ir kraujagyslių liga gyvenimo trukmė bus išties trumpa, jeigu jiems neužtikrinsime adekvataus kombinuoto antilipidinio gydymo“.
Vien prevencijos negana
Profesorė S. Glaveckaitė irgi pasidžiaugė, kad gegužę atnaujinta ŠKL prevencijos programa, tačiau kol kas tik mažiau nei 50 proc. tikslinės grupės asmenų joje dalyvauja.
„Prevencinė programa skirta asmenims nuo 40 metų, o mes turime ir grupę vaikų, sergančių šeiminėmis dislipidemijomis. Todėl labai aktualu ir svarbu inicijuoti ir vaikų skryningą“, – mano profesorė S. Glaveckaitė, priminusi, kad šių metų Pasaulinės širdies dienos šūkis yra „Pažink savo širdį“.
Profesorė pritarė kolegei, kad vis dar nerimą kelia diagnostinių ir gydymo metodų prieinamumas Lietuvoje.
„Mes ne visada turime galimybę sergantiems ŠKL laiku atlikti kardiologinius diagnostinius tyrimus, kurie padėtų išvengti dalies hospitalizacijų arba sutrumpintų hospitalizacijos laiką ir darytų įtaką savalaikei bei efektyviai prevencijai. Tai padėtų valstybei netgi sutaupyti, taikant tokius inovatyvius diagnostikos metodus, kaip širdies vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija.
Antras dalykas, kuris taip pat man, kaip dirbančiai struktūrinių širdies ydų sferoje, kelia nerimą, yra tai, kad mes neturime inovatyvių technologijų, kurios prieinamos kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Lenkija, Latvija“, – teigė profesorė S. Glaveckaitė, pridūrusi, kad tokios technologijos jau ne vienus metus taikomos Europoje ir jų veiksmingumas pagrįstas tyrimais.
Į tai atsakydama D. Jankauskienė sakė, kad medicinos pažanga eina begaliniais šuoliais.
„Yra 100 medicinos specialybių ir visi turi tuos pačius poreikius. Bet mes turime 3 dideles suinteresuotas grupes, kurių lūkesčius reikia derinti. Pacientai visada nori visko daug, arti namų, nemokamai, kad jiems būtų patogu, medikai visada nori gerų darbo sąlygų, atlyginimų ir geros įrangos. O organizatorių ir vadovų pagrindinis žodis yra „efektyvumas“. Jie visada sakys, kad reikia daugiau, greičiau.
Įranga, aišku, yra labai svarbu. Lietuva nužengė milžiniškus žingsnius įrangos gerinimo linkme. Mes įrangos užsipirkome, bet ji nuolatos, kas 5 metus, atsinaujina. Poreikiai yra begaliniai, o mokesčių daugiau niekas mokėti nenori.
Mes visada turime nusistatyti prioritetus ir žiūrėti, kam skirti dėmesio pirmiau“, – paaiškino viceministrė, žadėjusi spręsti ir dėl naujų vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą.
Pacientai, kurie miršta staiga
Taigi, kas lemia, kad Lietuvos gyventojai dažniau serga ŠKL ir miršta nuo jų: ar vien tik netinkamas gyvenimo būdas?
Profesorė O. Dobilienė mano, kad priežastys yra įvairiapusės.
„Viena vertus mes, gydytojai kardiologai, esame labai aktyvūs. Mūsų intervencinė kardiologija yra labai aktyvi. Pagal intervencinių vainikinių arterijų procedūrų dažnį 100 tūkst. gyventojų mes lenkiame netgi Prancūziją. Tačiau mūsų žmonės vis tiek daug dažniau serga ir miršta nuo ŠKL.
Reikėtų kalbėti apie labai daug sisteminių dalykų: apie tai, kad mes gyvenome Tarybų Sąjungoje, mūsų sveikos gyvensenos principai tikrai nebuvo tais laikais diegiami. Teko praeiti ir socioekonominį virsmą, susijusį su daugeliu kitų psichologinių problemų mūsų žmonėms.
Kita vertus, mes kiek vėliau pradėjome užsiimti ŠKL prevencija ir rizikos veiksnių paplitimas yra nemažas: mūsų mityba yra visiškai kitokia negu žmonių, gyvenančių šalia Viduržemio jūros – mes tikrai nesveikai maitinamės“, – komentavo profesorė O. Dobilienė.
Gydytoja atkreipė dėmesį ir į prieš keletą metų publikuotą registrą, kuriame Lietuva buvo palyginta su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
„Paaiškėjo, kad Lietuvoje tik 10 proc. pacientų, kurie persirgo miokardo infarktu, yra po vainikinių arterijų intervencijų procedūrų, po aortos vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijų, pavyko sureguliuoti cholesterolį. Mes buvome patys paskutiniai, palyginti su kitomis šalimis, pagal tai, kaip efektyviai gydome tuos pacientus, nepaisant to, kad intervencinių vainikinių arterijų procedūrų tikrai pakankamai daug atliekama mūsų žmonėms.
Jeigu po platesnio statinų vartojimo ir pritaikymo priešpandeminiu laikotarpiu matėme tam tikrus statistinius džiuginančius rezultatus, kad lyg pradėjo mažėti mirštamumas nuo ŠKL, COVID-19 pandemija nubloškė mus į tai, kas buvo prieš keletą metų.
Tikrai matome, kad suprastėjo prieinamumas sveikatos priežiūros paslaugų, atsirado pacientų baimė kreiptis į gydymo įstaigas. Net ir dabar pacientai kalba apie COVID-19 baimę. Tie visi veiksniai lėmė, kad vėl išaugo sergamumas ŠKL.
Todėl ir prašome ministerijos skirti mums prioritetą skirstant lėšas, nes žmonės, kurie serga ŠKL, ypatingai ūminėmis formomis, miokardo infarktu, miršta staiga, ne taip, kaip tie pacientai, kurie serga kita sunkia lėtine liga ir turi galimybę laiku kreiptis, iškelti savo problemą, viešinti ją, atkreipti visuomenės dėmesį.
Todėl mūsų, gydytojų kardiologų, pareiga identifikuoti tuos pacientus gana anksti. Labai svarbu ne tik tirti, bet ir laiku, efektyviai gydyti, užtikrinti laiku prevenciją, kad žmonės nepatirtų ūminių nepageidaujamų komplikacijų“, – sakė profesorė O. Dobilienė.
Atkreipė dėmesį į stresą
Viceministrė pastebėjo, kad be išvardintų problemų lietuviai patiria labai daug streso, o tai, anot jos, – „vienas iš didžiausių peilių širdies ir kraujagyslių ligoms“.
„Sistemoje turime labai gražių pavyzdžių. pvz., turime europinį projektą poliligotiems pacientams, kuomet visa medikų komanda pirminės sveikatos priežiūroje, įskaitant šeimos gydytoją, gydytojus specialistus, kardiologą, atvejo vadybininką, gyvensenos specialistą, atsirinkę savo apylinkėje žmones užsiima su jais, keičiant jų gyvenimo būdą, fizinį aktyvumą, psichoaktyvų medžiagų arba šiaip žalingų medžiagų vengimą. Rezultatai stebuklingi! Bet reikia ant kiekvieno žmogaus „atsisėsti“.
Kitas labai gražus projektas – paciento kelias. Patys specialistai išbraižo paciento kelią ir išsiaiškina, kurioje stotelėje yra didžiausios problemos ir jas reikia spręsti.
Dar vienas dalykas – sveikatos centrai, kuriuos steigiame, kuriuose visa specialistų komanda turi užsiimti žmonėmis ir bendradarbiavimo būdu prie apskrito stalo kalbėtis, kodėl tas paciento kelias nutrūksta, ką dar galima būtų pagerinti. Tik sistemiškai keičiant dalykus galima kažką pakeisti“, – sakė D. Jankauskienė.
Profesorė S. Glaveckaitė perdavė visuomenei žinią: „Ta intervencinė procedūra, kai implantuojame stentą, jau yra ligos pasekmė. Iki tol liga daug metų vystosi ir tai, kaip greitai vystosi, priklauso nuo to, kiek pacientas turi rizikos veiksnių ir kokia jų ekspozicija.
Rizikos veiksnių korekcija yra nepaprastai svarbi“.